Vaiko šlapinimasis į lovą, dar vadinamas naktine enureze, yra problema, su kuria susiduria daugelis šeimų. Nors tai gali kelti nerimą tiek vaikams, tiek tėvams, svarbu suprasti, kad ši problema yra gana dažna ir dažniausiai nesusijusi su rimtomis sveikatos problemomis. Neretai tėvai mano, kad vaikas šlapinasi į lovą ar į kelnaites specialiai.
Kas yra enurezė?
Naktinis ar dieninis nevalingas vaiko šlapinimasis laikomas normaliu reiškiniu, kol mažajam sukanka 5 m. Jeigu tokio amžiaus ar vyresnis mažylis vis dar šlapinasi į lovą, paprastai jam nustatoma enurezė. Naktinė enurezė yra nevalingas šlapinimasis miego metu, kuris dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 5 iki 7 metų. Nors kai kurie vaikai gali šlapintis į lovą ir sulaukę vyresnio amžiaus, tai vis dar laikoma normaliu reiškiniu, jei nėra kitų sveikatos problemų.
Enurezės tipai
- Pirminė enurezė: Diagnozuojama tuomet, kai vaikas nuo pat gimimo be didesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja sulaukęs penkerių metų ar daugiau. Pirminė pasitaiko dažniau.
- Antrinė enurezė: Tai toks nevalingas šlapinimasis, kai vaikas kurį laiką (bent 6 mėn.) nustoja šlapintis į lovą, o vėliau vėl pradeda tai daryti. Ši ligos forma sudaro apie ketvirtadalį susirgimų.
- Dieninė ir naktinė enurezė: Enurezė gali būti dieninė ir naktinė.
Statistika
Pagal statistiką, apie 30 % 4,5 m. amžiaus vaikų šlapinasi į lovą. 21 % tai daro retai - rečiau nei du kartus per savaitę, o 8 % dažnai. Tarp penkiamečių sergančių enureze yra maždaug 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - apie 2,5 %. Kartais problema lieka aktuali net paaugliams ar suaugusiesiems - enurezė vargina 0,5-2 % vyresnių nei 15 m. asmenų.
Šlapinimosi darželyje priežastys
Enurezės priežasčių gali būti įvairių, norint nustatyti tikslią, būtini medicininiai tyrimai:
- Kai kurių vaikų šlapimo pūslė dar nėra pakankamai išsivysčiusi, kad galėtų naktį išlaikyti visą susikaupusį šlapimą.
- Antidiurezinis hormonas (ADH) yra atsakingas už šlapimo gamybos sumažėjimą nakties metu. Jeigu organizme stinga vazopresino, naktį nesulėtėja šlapimo susidarymas ir šlapimo pūslė yra perpildoma. Hormono gamyba dažniausiai sutrinka dėl nesubrendusios nervų sistemos. Net 80-90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, stinga vazopresino.
- Nebrandi nervų sistema taip pat neleidžia susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui. Ankstyvame amžiuje, kai šlapimo pūslė prisipildo, nugaros smegenys siunčia signalą nervų sistemai, kad ši atpalaiduotų šlapimo pūslę, ir tuomet mažylis nevalingai pasišlapina. Vėliau šlapinimosi refleksas pradeda priklausyti nuo smegenų kamiene ir žievėje esančių nervų centrų, leidžiančių sąmoningai kontroliuoti šlapinimosi procesą.
- Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
- Stresas, nerimas ar kitos emocinės problemos gali sukelti šlapinimąsi į lovą. Nevalingą šlapinimąsi gali paskatinti dažnai patiriamas stresas ar kokie nors psichologiniai sukrėtimai, sužadinantys itin intensyvias emocijas. Enurezė vaikams gali atsirasti dėl įvairių psichologinių priežasčių, patiriamo intensyvaus streso, dėl traumuojančių įvykių, gyvenimo pokyčių. Stresą vaikams gali kelti daugybė įvykių, pvz., darželio ar mokyklos lankymo pradžia, patyčios, patiriamas smurtas, tėvų skyrybos, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, artimo žmogaus mirtis. Enurezė gali atsirasti, jei vaikas patiria daug neigiamų emocijų, jaučia bendravimo, šilumos stoką šeimoje.
- Kai kuriais atvejais šlapinimasis į lovą gali būti susijęs su medicininėmis problemomis, tokiomis kaip šlapimo takų infekcijos, diabetas ar anatomijos anomalijos.
Šlapimo organų infekcijos (ŠOI)
Šlapimo organų uždegimu gali sirgti tiek suaugusieji, tiek vaikai. Tyrimai rodo, kad mergaitės serga kelis kartus dažniau negu berniukai. Sirgimo dažnis labai priklauso nuo vaiko amžiaus, pvz., pirmaisiais gyvenimo mėnesiais berniukai serga 2-3 kartus dažniau negu mergaitės. Tiriant karščiuojančius kūdikius, šlapimo takų infekcija diagnozuojama 7,5 proc. Moters šlaplė yra labai trumpa. Todėl bakterijos gali greitai ir lengvai patekti į moters šlapimo takus iš išorės. Infekcijos židinys gali vystytis šlaplėje, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje arba inkstuose. Net 70 proc. visų atvejų infekciją sukelia bakterija escherichia coli. Rečiau ligą gali sukelti ir įvairios kitos bakterijos. Visos šios bakterijos normaliai gyvena žarnyne, bet šlapime jų neturi būti.
Vaikams dažniausiai bakterijos patenka kylančiu būdu per išorinę šlaplės angą. Kadangi mergaitėms į šlaplę bakterijos iš išorės patenka lengviau, jos ir serga dažniau. Kai šlapimo organų infekcija dažnai kartojasi, ji gali pereiti į lėtinę formą, sukelti inkstų audinio randėjimą ir inkstų funkcijos nepakankamumą. Vaikus, kuriems vis kartojasi ŠOI, reikia nuodugniai tirti, ar nėra įgimtų šlapimo organų anomalijų. Tokiems vaikams net 40-50 proc. Jeigu uždegimas šlapimo pūslėje, tokia liga vadinasi cistitu. Jeigu infekcija patenka į inkstus, ji sukelia inkstų audinio uždegimą pielonefritą. Tai kur kas sunkesnė ligos forma, kurią dažnai nustato pavėluotai.
Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus. Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono.
Kaip atpažinti ŠOI?
Pagrindinis ir dažnai vienintelis skundas būna labai aukšta temperatūra (kūno temperatūra pakyla virš 38°C, gali siekti net 40°C). Tokiems vaikams dažnai nebūna jokių peršalimo simptomų - slogos, kosulio. Tad karščiavimo priežastis lyg ir neaiški. 5 proc. vaikų iki metų karščiuoja ne dėl kvėpavimo organų infekcijų ar dygstančių dantų, o dėl pielonefrito. Vyresni vaikai gali skųstis pilvo bei juosmens srities skausmais, būna ryškūs bendros intoksikacijos simptomai - blogas apetitas, pykinimas, bendras silpnumas.
Šlapimo tyrimas
Įtarus šlapimo organų infekciją, būtina kuo skubiau surinkti vaiko šlapimą ir nuvežti jį ištirti į laboratoriją. Reikia paimti rytinio šlapimo vidurio srovę į sterilų indelį (geriau vienkartinį), kurį galima įsigyti visose vaistinėse. Neteisingai surinktas šlapimas (pvz., į nesterilų indelį, ar ne iš vidurio srovės), gali iškreipti tyrimo rezultatą. Vaiką ryte apiplaukite, liepkite šiek tiek pasišlapinti į klozetą, tada tegul šiek tiek pasišlapina į naktinį puoduką, o šlapintis pabaigia vėl į klozetą. Puodukas turi būti švariai išplautas.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus.
- Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos.
- Jei vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų.
- Jei vaiko šlapimas nusidažo rožine, rausva, raudona spalva, mat tai jiems asocijuojasi su krauju.
- Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą.
- Jei bespalvis, kaip vanduo. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją.
- Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė.
- Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją.
- Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono.
Ką daryti?
- Svarbiausia - problemos neignoruoti. Nors enurezę vaikas gali išaugti savaime, verčiau to nelaukti ir problemą spręsti anksčiau. Pirmiausia atliekama išsamių medicininių tyrimų, siekiant išsiaiškinti konkrečią enurezės priežastį. Būtent ją ir reikia šalinti.
- Svarbiausia, kad tėvai parodytų vaikui supratingumą ir palaikymą. Bausti ar gėdinti vaiką dėl šlapinimosi į lovą nėra veiksminga ir gali tik pabloginti problemą. Tėvai galėtų padėti vaikams būdami supratingi, ramūs ir kurdami vaikui saugią emocinę aplinką. Jokiu būdu negalima smerkti, kaltinti, gėdinti, pykti ant vaiko ar jį bausti. Svarbu pasistengti suprasti, kaip jis jaučiasi, pasikalbėti su juo apie šią problemą, nuraminti, kad jis dėl to nekaltas, kad šią bėdą patiria daug vaikų. Svarbu paaiškinti tinkamai pagal vaiko amžių. Tėvai gali teikti nuolatinį padrąsinimą, emocinę paramą ir viltį vaikui, kad kartu jie būtinai išspręs šią nemalonią problemą.
- Nors svarbu, kad vaikas gautų pakankamai skysčių per dieną, galite riboti skysčių vartojimą likus kelioms valandoms iki miego.
- Padėti vaikui sukurti reguliarią tualeto lankymo rutiną gali būti naudinga.
- Yra specialių naktinių signalizacijų, kurios suveikia, kai vaikas pradeda šlapintis. Tai gali padėti vaikui pabusti laiku ir nueiti į tualetą.
- Galite naudoti apdovanojimo sistemą, kuri paskatintų vaiką siekti naktų be šlapinimosi į lovą.
- Jei enurezė tęsiasi ilgai arba pradeda kelti didelį nerimą vaikui ar šeimai, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar specialistu, kuris gali pasiūlyti papildomų gydymo metodų.
- Visada pravartu tėvams kreiptis pagalbos į specialistą. Jis gali vaikui ir visai šeimai suteikti profesionalią pagalbą. Specialistas pirmiausia su vaiku užmegs gerą terapinį ryšį, įvertins jo psichologinę būklę ir nustatys enurezės psichologines priežastis. Po to, naudodamas įvairius terapinius metodus, padės vaikui tvarkytis su problema, kylančiais sunkiais išgyvenimais, patars, kaip geriau prisitaikyti esamoje situacijoje.
Patarimai tėvams
- 2 val. Vesti šlapinimosi kalendorių. Jame žymėti, kada vaikas pabunda sausas, o kada prisišlapinęs. Toks kalendorius naudingas visiems - medikams, tėvams, vaikui, nes leidžia išsamiau suprasti vaiko šlapinimosi įpročius. Kai situacija pagerėja, toks kalendorius skatina vaiko pasitikėjimą savimi, tai leidžia siekti dar geresnių rezultatų.
- Dieną skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti, kai pajuntamas noras šlapintis.
- Vengti psichologinės įtampos. Kuo mažiau streso vaikas patirs, tuo ramiau ir nesišlapindamas į lovą miegos. Svarbu, kad mažasis šeimos narys turėtų laiko mėgstamai veiklai, draugams.
Kaip elgtis su vaiku, kuris šlapinasi?
Svarbu nepamiršti, jog kiekvienas elgesys turi tam tikrą tikslą, dažnai neįsisąmonintą. Labai svarbu dažnai pagirti vaiką už jo tinkamą elgesį, pvz.: kalbėti sūnui, kad džiaugiatės, kai jis išlieka sausas visą dieną ir nesureikšminti „šlapių kelnių situacijos“. Taip sūnus gaus dėmesio už teigiamą elgesį ir nebus tikslo provokuoti dėmesio netinkamu elgesiu. Svarbu nepamiršti, kad stiprinti reikėtų kiekvieną vaiko teigiamą elgesį, taip jis persiorientuos gaudamas dėmesį vien tik iš savo tinkamo elgesio.
Susilaikykite nuo kritikos, žeminimo, vaiko tardymo (pvz.: kas penkias minutes klausinėti ar vaikas nenori į tualetą). Vaikui svarbu jausti, kad tėvai tiki jo sugebėjimu būti savarankiškam ir girdėti tėvų padrąsinimus. Jei vaikas gana savarankiškas, tėvams patartina išmokyti jį įvairių higienos įgūdžių: nusiprausti, pasikeisti apatinius, pasirūpinti suteptais drabužiais ir pan.
Dažnai sakykite vaikui, kaip jį stipriai mylite. Tai nėra savaime suprantamas dalykas. Prisiminkite - yra svarbiau ne ką sakote, o KAIP sakote.
Ką daryti, jei šeimoje atsirado jaunesnis broliukas ar sesutė?
Neretai galima matyti tokią situaciją, kai vaiko, jau įgijusio tuoleto įgūdžius šeimoje atsiranda jaunesnis broliukas ar sesutė. Galima būtų manyti, kad vaikas taip reaguoja į barnius, t.y. šlapindamasis. Akivaizdu, kad sūnus susilaukia labai daug Jūsų dėmesio, kai taip audringai reaguojate. Toks vaiko netinkamas elgesys pačiam vaikui dar kartą patvirtina, kad tai yra patikimas būdas susilaukti iš tėvų dėmesio ir visiškai nesvarbu, kad jis neigiamas. Kai vaikui gyvybiškai svarbus yra tėvų dėmesys, jis gali pasiryžti net ir kentėti dėl neigiamų reakcijų.
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Nepraleiskite! Geriausi spektakliai vaikams, kuriuos verta pamatyti jau šiandien
- Neįtikėtini būdai pranešti apie nėštumą: kūrybiški patarimai ir idėjos, kurios nustebins visus!

