Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu smarkiai išauga, o užduotis padėti sergantiems vaikams jaustis geriau užgula tėvų pečius. Vaikai, kaip ir suaugę žmonės, gali sirgti įvairiomis ligomis - nuo lengvų infekcijų iki sunkių lėtinių susirgimų. Vis dėlto, paties sveikatos sutrikimo sudėtingumas dažniausiai priklauso nuo vaiko amžiaus.
Dažniausios Vaikų Ligos
Nenuostabu, jog grįžus į mokyklos suolus, daug vaikų greitai sugrįžta namo su „varvančia“ nosimi, pakilusia temperatūra ir kitais peršalimo ligos simptomais. Peršalimo ligos, infekcinės ligos ir kiti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sutrikimai pasitaiko dažnai, tad svarbu išmokti su jais kovoti ir pasirūpinti visapuse vaikų gerove.
Kodėl Vaikai Dažniau Serga Peršalimo Ligomis?
Peršalimo ligos yra sukeliamos virusų. Mokyklose ir būnant didelėse žmonių grupėse virusai plinta greičiau, todėl vaikai jomis serga dažniau. Peršalimo simptomus gali sukelti daugybė skirtingų virusų, bet dažniausiai toks susirgimas nėra pavojingas ir jį išgydyti užtenka paprastų priemonių. Vaikai taip pat dažniau serga peršalimo ligomis, nes jų imuninė sistema yra mažiau atspari nei suaugusiųjų. Susirgimas prasideda po 1-3 dienų po užsikrėtimo ir pasireiškia tokiais simptomais kaip perštinti gerklė, sloga, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra. Rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių. Jeigu vaikas pradeda stipriai karščiuoti, kosėti, atsiranda sunkumas kvėpuojant, būtina kreiptis į gydytojus, kurie padės nustatyti susirgimo priežastį, nes šie simptomai nebūdingi paprastam peršalimui.
Ką Daryti, Jeigu Vaikas Dažnai Serga Peršalimo Ligomis
Vaikai dažniausiai peršalimo ligomis serga dažniau nei suaugusieji, jie gali sirgti apie 12 kartų per metus. Tačiau, jei jūsų vaikas serga itin dažnai, to priežastis gali būti suprastėjusi jo imuninė sistema. Imuninei sistemai daug įtakos daro tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, streso valdymas. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į vaiko higienos įpročius. Nuo mažų dienų svarbu išmokyti vaiką plauti rankas prieš valgį ir pabuvus lauke, užsidengti burną ir nosį kosint bei čiaudint. Pasitarę su šeimos gydytoju ar vaistininku, imuninę sistemą galite stiprinti vitaminais ir papildais.
Kas Sukelia Dermatitą?
Dermatitas, tai uždegiminė odos liga, sukeliama alergijų ir odos pažeidimų. Vaikai dažnai kenčia nuo dermatito, nes jų oda yra jautresnė nei suaugusiųjų. Uždegimas gali išsivystyti, jei jūsų vaikas turi alergijų, netoleruoja tam tikrų maisto produktų, serga astma, patiria didelį stresą. Taip pat dermatitas gali atsirasti naudojant stiprius chemikalus šalia odos. Todėl verta peržiūrėti skalbimo priemonių, muilo ir prausiklių sudėtis. Dermatitas pasireiškia odos niežėjimu, paraudimu, pleiskanojimu. Negydant, uždegimas gali plisti, atsirasti odos įtrūkimų. Verta atminti, jog dermatitas nėra užkrečiamas ir daugeliu atvejų nepavojingas, bet diskomfortą galima sumažinti specialiais kremais odai.
Virusinės Užkrečiamos Ligos
Pasaulyje gausu užkrečiamų virusinių ligų, šiuo metu yra žinomi daugiau nei 200 žmones paveikiančių virusų. Dažniausiai vaikai užsikrečia pamokų ir pertraukų metu, būdami didelėse žmonių grupėse. Pagrindiniai susirgimai yra paprastas peršalimas, bet taip pat nemažai vaikų suserga gripu, šiuo metu sparčiai plintančiu koronavirusu, žarnyno infekcinėmis ligomis kaip roto virusas. Nuo daugelio virusinių ligų vienintelis apsisaugojimo būdas yra vakcinos, higienos ir saviizoliacijos susirgus laikymasis.
Virusinių Ir Infekcinių Ligų Skirtumai
Infekcinės ligos, kitaip nei virusinės, gali būti sukeliamos tiek virusų, tiek bakterijų ir grybelių. Kaip jau minėjome, dažniausiai pasitaikančios virusinės ligos paveikia kvėpavimo takus ir žarnyną. Dažnos bakterinės infekcijos, paveikiančios vaikus, yra ūminis kosulys, angina, ausų uždegimas, akių uždegimas (konjunktyvitas). Išsivysčius bakterinei infekcijai būtina apsilankyti pas gydytoją, kad šis galėtų išrašyti antibiotikų. Grybelinės infekcijos kaip pėdų ir odos grybelis taip pat gali paveikti vaikus. Joms gydyti yra naudojami specialūs antigrybeliniai kremai ir serumai.
Ką Tėvai Turėtų Pastebėti?
Šeimos gydytojas P. Jacevičius pasakoja, kad vaikai nuo pat pirmųjų dienų susiduria su stresiniais reiškiniais, aplinkos patogenais, infekcijomis, alerginėmis reakcijomis, maisto produktų netoleravimu. O mažyliui darantis vis aktyvesniam, išauga traumų ir apsinuodijimų tikimybė. Deja, daugeliui vaikų yra ganėtinai sunku paaiškinti, kokius negalavimus jie jaučia.
„Naujausiais Higienos instituto duomenimis, vaikai iki paauglystės dažniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis, ūminėmis infekcijomis, virškinimo sistemos bei akių ligomis. Tėveliai į gydytoją dažniausiai kreipiasi pastebėję ūmius vaiko būklės pasikeitimus: slogą, karščiavimą, viduriavimą ar skausmą. Į lėtines ligas signalizuojančius simptomus atkreipti dėmesį gana sudėtinga, kadangi patys vaikai jų dažniausiai neišreiškia. Pavyzdžiui, jei bėrimas nekelia niežulio ar skausmo, mažesnis vaikas gali ir į tai neatkreipti dėmesio ir tėveliams nieko nepasakyti. Svarbu įsidėmėti, kad mažamečiai savo prastą savijautą parodo per pasikeitusias emocijas, suirzimą, susijaudinimą. Vaiko būklei blogėjant, atsiranda ir elgsenos pokyčiai: sumažėja aktyvumas, padidėja mieguistumo lygis, mažylis nenori žaisti, atsisako valgyti. Dažnu atveju tai rodo ligos pradžią“, - paaiškina šeimos gydytojas.
Pasak jo, vaikams iki paauglystės patartina profilaktinius sveikatos būklės patikrinimus atlikti reguliariai. P. Jacevičius pabrėžia, kad tiek tėvų, tiek vaiką konsultuojančių gydytojų pareiga yra ne tik atkreipti dėmesį į vaiko išsakomus skundus su juo kalbantis bandyti išsiaiškinti, kokia problema jį vargina, bet ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms bei mažiau atpažįstamais simptomais pasireiškiantiems sveikatos sutrikimams.
Vaikų gąsdinimas - tik pakenks
P. Jacevičius antrina specialistei sakydamas, kad vaikai neretai jaučia baimę, jog susirgus teks vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, atlikti tyrimus ar bendrauti su nepažįstamais žmonėmis - gydytojais bei kitais medicinos darbuotojais. Anot šeimos gydytojo, tokiu atveju, tėveliai turėtų paaiškinti vaikui, kad medikai nori jam tik padėti. Tokiu būdu bus sumažinamas abiejų pusių patiriamas stresas.
„Labai svarbu kalbėtis su vaiku ir jį išmokyti papasakoti apie savo būklę bei pasikeitusius pojūčius. Juk jeigu mažylis parodys, kur jam skauda, niežti ar jaučia kitą nemalonų jausmą, tėvams bus lengviau suprasti, kada reikia kreiptis į gydytoją, o gydytojui - paprasčiau nustatyti ligą ir jos progreso lygį. Jei vaikas žinos, kad jo visada bus išklausyta ir į keliamas problemas atsižvelgiama rimtai, jis nebijos pasakyti, kad jaučiasi neįprastai“, - įvardija gydytojas.
Pasak jo, pats geriausias būdas išmokyti atžalą sveikatingumo ir atpažinti simptomus yra rodyti tinkamą pavyzdį ir taip ugdyti gerus įpročius. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, tėvai turėtų atžalą mokyti higienos principų ir rodyti kaip tinkamai juos atlikti, paaiškinti kodėl to reikia. Taip pat pravartu susieti taisyklių nesilaikymą su nemaloniais pojūčiais, pavyzdžiui, jei nebus valomi dantys, grės dantų skausmas, arba jei bus valgoma daug saldainių, skaudės pilvą.
„Tėvai vaikui yra visas pasaulis, nes būtent per jų elgesį ir emocijas jis pažįsta save bei aplinką. Būtent todėl tinkamas tėvų pavyzdys yra be galo svarbus dėmuo mažylio vystymosi procese ir ugdyme. Vaikai geriausiai mokosi iš vizualaus pavyzdžio, tad jei reikalaujame iš jo sveikos mitybos, aktyvios fizinės veiklos, turime tą patį daryti ir mes“, - priduria šeimos gydytojas.
Kaip Padėti Vaikui Įveikti Stresą?
Nors higiena, sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaikų imuninei sistemai, taip pat svarbu išmokti valdyti stresą. Daugelis tėvų nepastebi, jog jų vaikas patiria nerimą ir stresą, o pačiam vaikui suvaldyti tokius pojūčius yra sudėtinga. Todėl būtina atrasti tinkamus būdus atsipalaiduoti ir susikurti patogią dienotvarkę gyvenimui su mažiau nerimo.
Režimas
Sveikatai didelę įtaką turi gyvensena - darbo ir poilsio režimas. Todėl viena pagrindinių tėvų užduočių yra sureguliuoti savo vaikų dienos ritmą. Rekomenduojama nustatyti valandas mokymuisi, pramogoms ar poilsiui, tai ne bausmė ar muštras, o atvirkščiai - tai skatina vaikų atsakomybės jausmą. Labai svarbu užtikrinti, kad moksleivis neužsiimtų daugybe darbų vienu metu - neruoštų pamokų žiūrėdamas televizoriaus ar valgydamas, o koncentruotųsi tik į mokslą. Papildomos veiklos blaško ir neleidžia atlikti užduočių kokybiškai.
Motyvavimas
Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Visi žmonės mėgsta daryti tuos dalykus, kurie sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz., per mokymosi pertraukėlę apdovanokite sveiku ir skaniu „bonusu“: vaisiniu jogurto gėrimu, sauja riešutų ar egzotiniu vaisiumi. Labai svarbu įvertinti mažesnius ar didesnius žingsnius į priekį. Laiku atlikti namų darbai, išmokti papildomi užsienio kalbos žodžių, greičiau įveikta bėgimo distancija - sukirskite su vaiku ledų tortą ar surenkite iškylą. Teigiamos emocijos įkvėps vaiką mokytis ir dar labiau sustiprins jo žinių troškimą, be to, ugdys pasitikėjimą savimi.
Atmintis ir suvokimas
Vaikai įsimena tai, kas vaizdinga ir tai, ką galima praktiškai išbandyti ar pritaikyti. Visose situacijose pagal galimybės reikia remtis realiais pavyzdžiais ar istorijomis. Vaikai turi labai lakią vaizduotę ir jie kur kas geriau įsimena, kai diskusijos objektas susiejamas su kuo nors, ką jie jau suvokia. Patartina suteikus informaciją, paprašyti vaikų paaiškinti, kaip jie suprato aptariamą objektą. Vaikai, savarankiškai permąstę pateiktą informaciją ir ją paaiškinę kitiems, geriausiai įsimins, nes tai jo paties atrasta, sugalvota ir suprasta patirtis. Šioje vietoje vaikui gali tekti padėti prisiminti tam tikrus pavadinimus, išsireiškimus, jei buvo tokie naudoti. Bet leiskite jam dėlioti mintis, tėvai turi būti tik pagalbininkai.
Pagalba
Patartina skatinti mokinį savarankiškai atlikti užduotis, namų darbus. Esminė klaida - gailėdami ar norėdami padėti neprašyti pradeda daryti užduotėles už vaiką. Taip užprogramuojama, kad tokia „pagalba“ tęsis kelis metus. Pagalba turi būti minimali ir tik tuomet, kai vaikas pats paprašo. Sulaukus tokio prašymo geriau pasitikslinti, kas konkrečiai jam neaišku, o ne pulti pačiam gilintis į užduotį. Reikia išklausyti ir bendrauti, tačiau šis ryšys turi būti pamokantis, vystantis ir auklėjantis, o ne vienpusiškas, tik naudai gauti. Reikėtų aiškiai atskirti, ką mokinys geba atlikti savarankiškai ir ką su tėvų pagalba. Didesnis dėmesys turėtų tekti savarankiškumui.
Bendravimas ir kontaktas
Pastaruoju metu tėvai stengiasi pasirūpinti materialine gerove, o bendravimas šeimoje nueina į antrą planą. Vaikai dažnai visą dieną būna namuose vieni, o grįžę tėvai puola atlikti namų ruošos darbus, ir taip bendravimas tampa labai paviršutiniškas. Labai svarbu palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Nes jis gali pasijusti nevykėlis, ir tai paprastai nedidina jo motyvacijos, kad padarytų geriau. Svarbu vaikui žinoti, kad reikia pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir nebūtinai jis turi būti tobulas, svarbiausia - nenuleisti rankų ir užbaigti pradėtą darbą. Taip pat būtina vaikui paaiškinti, kad pasisekimas gali būti visokių formų. Kai kurie jų pranoks kitus sporto, dramos, muzikos ar meno srityje, dar kiti bus puikūs vadovai ar pagalbininkai t.t.
Kontrolė
Nuolat tikrinant namų darbų, vaikui parodoma, kad juo nepasitikima. Dėl to gali imti vystytis nepasitikėjimo savimi jausmas. Rekomenduojama pradėti tikrinti ar kitaip kontroliuoti namų ruošą tuomet, kai ne mažiau kaip porą kartų neatliekama užduotis, gaunami signalai iš mokytojų apie vaiko išgalvotas priežastis, kodėl jis neatliko tam tikrų užduočių. Tuomet tikrinimas gali būti naudojamas kaip auklėjamoji priemonė. Vaikai, ypač mažesni, daugiau susitelkia į čia ir dabar ir mažai galvoja apie ateitį. Jei dažnai bus akcentuojama ateitis (pvz.: jei tu blogai mokysiesi, būsi šlavėjas), vaikas gali pradėti bijoti ateities ir palūžti. Labai svarbu išmokyti vaikus nuo pat pradžių mėgautis naujomis žiniomis, siekti sužinoti kažką naujo, supažindinti su įvairiais mokymosi būdais, kurie yra įdomūs, padedantys įsiminti, susieti žinias ir pritaikyti praktikoje.
Vaikui augant ir atrandant pasaulį, darosi vis sunkiau išvengti stresinių situacijų, apsisaugoti nuo ligų ir kitų netikėtumų. Tačiau dėmesys vaiko fizinei ir psichologinei būsenai ne tik padės geriau pažinti savo vaiką, bet ir numalšinti mokykloje ir namuose patiriamą stresą.
Šeimos gydytoja M. Mickevičienė sako, kad vaikui susirgus tėvai nebūtinai turėtų skubėti į vaistinę ar patys imtis gydytojų vaidmens. „Vaikams sergant, tėvai turėtų atidžiai stebėti savo atžalų būklę. Jeigu ji nesikeičia ar ilgą laiką negerėja, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ar profesionalios pagalbos ieškoti skubios medicinos pagalbos skyriuje.
Norint palengvinti karščiuojančio vaiko sveikatos būklę, tėvai gali naudoti kūno temperatūrą mažinančius vaistus, ant blauzdų ir kaktos dėti drėgnus kompresus, taip pat užtikrinti gausų šiltų skysčių vartojimą ir duoti vaikui valgyti kuo lengvesnį maistą. Kad vaikas neperkaistų, galima nuvilkti viršutinius drabužius ir reguliariai odą valyti drėgnu skudurėliu.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Nešioklės kūdikiams nuo gimimo – geriausi modeliai, atsiliepimai ir ekspertų patarimai
- Heterochromija žmonėms: paslaptinga skirtingų spalvų akių magija, kurios dar nežinojote!