Vėmimas - tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną. Daugeliu atvejų, vėmimas pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys (pvz., apsinuodijus). Be to, jis yra vienas iš simptomų, padedančių įtarti įvairias ligas.
Vėmimo priežastys
Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Pagal kilmę, vėmimas būna centrinis ir refleksinis.
- Centrinio tipo vėmimas kyla, kuomet pažeidžiami ar dirginami galvos smegenyse esantys vėmimo centrai. Centrinės kilmės vėmimui būdinga, jog jis atsiranda staiga, be pykinimo, išsivėmus nepalengvėja.
- Refleksinės kilmės vėmimas prasideda, kuomet su vėmimu susijusi smegenų zona dirginama nervinių impulsų, sklindančių iš kitų organizmo vietų (virškinamojo trakto, pusiausvyros aparato ir pan.).
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai).
Kitų galimų priežasčių sąrašas:
- Infekcinis gastroenteritas
- Maisto intoksikacija
- Žarnyno obstrukcija
- Apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis
- Ūmus apendicitas ar kasos uždegimas
- Bulimija (paaugliams)
- Psichologinės priežastys (didelis susijaudinimas, tėvų dėmesio stoka)
Kūdikių vėmimo ypatumai
Naujagimių ir kūdikių vėmimas gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos. Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą gali sukelti įvairios infekcijos.
Vėmimas ir dehidratacija
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Pirmasis dehidratacijos požymis - išsausėjusi burna. Kitas požymis - mažas šlapimo kiekis. Stipresnės dehidratacijos požymiai - įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda.
Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
Kaip atpažinti dehidrataciją?
Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis. Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas).
Pirmoji pagalba vaikui vemiant
Kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų.
Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Skysčių poreikis
Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.
1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.
1 lentelė. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį (sveiko vaiko)
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml) |
|---|---|
| Iki 10 | 100 ml/kg |
| 10-20 | 1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg |
| Daugiau nei 20 | 1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg |
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
- Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Mityba vemiant
Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Mažesnis nei 2 mėn. kūdikis vemia.
- Kūdikis ar vaikas iki 6 metų vemia ilgiau nei kelias valandas, yra ir viduriavimas, karščiuoja, atsiranda dehidracijos požymių.
- Pagerėjus būklei po 24 val. vėl blogėja.
- Jei žindomas kūdikis vemia (ne atpila, išvemia beveik visą suvalgytą maistą) daugiau nei vieną kartą.
- Jei 8 val. negalite susisiekti su gydytoju.
- Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai.
- Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Ką daryti jeigu vaikas vemia?
- Prasidėjus vėmimui pasodinkite vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę.
- Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.
- Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu.
- Nepalikite vaiko vieno.
- Duokite pakankamai vandens ir subalansuokite mitybą.
- Jei pakilo temperatūra arba mažylis vemia kelias dienas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Prevencija
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Efektyvios Logopedinės Užduotys Vaikams: Geriausios Kalbos Ugdymo Priemonės ir Metodai
- Elektriniai traktoriai vaikams: apžvalga ir patarimai renkantis