Besimėgaujant karštomis vasaros dienomis, saulė tampa geros nuotaikos ir šilumos šaltiniu, tačiau staigiai ji gali tapti ir didžiausiu priešu. Ir visa tai dėl pavojingiausios vasaros metu galvos smegenis paveikiančios būklės - saulės smūgio. Saulės smūgis gali užklupti bet kada ir sugadinti malonias vasaros dienas, todėl siekiant to išvengti labai svarbu suprasti kaip atpažinti saulės smūgį, kaip nuo jo apsisaugoti ir kaip elgtis jam ištikus.
Kas Yra Saulės Smūgis?
Saulės smūgis - labai pavojinga žmogaus gyvybei būklė, kuri išsivysto dėl per ilgo tiesioginių saulės spindulių poveikio į nepridengtą galvą, todėl padidėja galvos smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Laiku nesuteikus pagalbos progresuoja galvos smegenų pažeidimas, prasideda smegenų edema ir ši būklė gali pasibaigti mirtimi.
Ar Saulės Ir Šiluminis Smūgis Yra Tas Pats?
Saulės ir šiluminis smūgis yra skirtingos būklės, nors jų simptomai yra labai panašūs.
Saulės smūgis ištinka dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio, o šilumos smūgis dėl per ilgo būvimo karštoje, blogai vėdinamoje patalpoje, taip pat dėl per didelio fizinio aktyvumo karštyje bei per mažo skysčių vartojimo esant aukštai lauko temperatūrai.
Šilumos smūgio atveju sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, o saulės smūgio metu pažeidžiama galvos smegenų funkcija.
Saulės smūgis dažnai pasireiškia kartu su šiluminiu smūgiu. Karštą vasaros dieną dažniausiai esame veikiami tiek tiesioginių saulės spindulių, tiek aktyviai judame karštoje aplinkoje, todėl abi būklės dažnai pasireiškia vienu metu, sukeldamos panašius simptomus.
Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad varginanti kaitra yra kur kas pavojingesnė vaikams nei suaugusiesiems. „Jaučiamas karštis bet kokiam žmogui sukelia stiprų organizmo stresą, tačiau vaikai į šį reiškinį reaguoja itin jautriai. Jų kūnas negali prisitaikyti prie temperatūros pokyčių taip greitai, kaip tai geba padaryti suaugusiųjų. Vaikų organizmo atsivėsinimo mechanizmai yra prasčiau išvystyti, jie mažiau prakaituoja ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau. Dėl to jaunesnio amžiaus vaikams kyla didesnė rizika perkaisti ir sunegaluoti“, - įspėja A.Net suaugusiesiems pirmosiomis 8-10 atostogų dienomis yra rizika perkaisti, jei nėra adaptavęsi prie klimato. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač jei yra santykinai didelė oro drėgmė, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį mes nevienodai toleruojame. Dėl savo unikalios fiziologijos vaikai jautresni temperatūrų svyravimams, jų termoreguliacija labili ir nesubrendusi, jie mažiau prakaituoja. Vaikų kūno paviršiaus plotas, palyginus su svoriu, daug didesnis nei suaugusiųjų. Visa tai lemia, kad karštu oru mažieji, ypač vaikai iki 4 m., labiau linkę perkaisti. Be to, tai, kad vaikas nėra tiesioginėje saulėje, nereiškia, kad jis saugus.O jei dar šviečia kaitri vasaros saulė, perkaitimas (hipertermija) gali tapti tikra problema.
Kaip Atpažinti Saulės Smūgį?
Saulės smūgio simptomus dažnai galima sumaišyti su paprastu peršalimu ar nuovargiu, todėl labai svarbu žinoti kaip atpažinti saulės smūgį. Pagrindiniai saulės smūgio požymiai yra šie:
- Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti net iki 40-41°C);
- Galvos skausmas, svaigimas, koordinacijos sutrikimai;
- Bendras silpnumas, mieguistumas;
- Pykinimas, vėmimas;
- Gali padažnėti kvėpavimas ir pulsas;
- Oda pabąla, būna išpilta prakaito;
- Spengimas ausyse ir mirgėjimas akyse;
- Gali pasireikšti raumenų skausmai, mėšlungis, viduriavimas;
- Būklei progresuojant gali prasidėti traukuliai, žmogus praranda sąmonę, todėl laiku nesuteikus pagalbos, ši būklė gali pasibaigti mirtimi.
Simptomai gali pasireikšti po vieną bei ne iš karto, o netgi praėjus kelioms valandoms po saulės poveikio. Todėl siekiant nustatyti ar jus ištiko saulės smūgis, ar kita būklė, atkreipkite dėmesį į prieš tai išvardintas aplinkybes bei priežastis, ar buvote su jomis susidūrę ar ne, geriausiu atveju, pajutus bent vieną simptomą kreipkitės į gydytoją. Labai svarbu paminėti, kad ypač jautrūs saulės ir šilumos poveikiui yra vaikai ir vyresni negu 65 metų asmenys, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis (pvz.: širdies, inkstų ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).
A. Gurevičienės teigimu, atpažinti, kada vaikas perkaito tiesioginėje saulėje, galima iš gana paprastų požymių.
- Pagrindiniai perkaitimo požymiai: troškulys, karščiavimas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, galvos, raumenų skausmai, bendras silpnumas, kartais net sąmonės praradimas. Dėl gausaus prakaitavimo oda lipni, vėsi, drėgna, gali būti pašiurpusi, nors aplinkoje šilta. Vaikas gali būti vangus, jo nedomina įprastiniai žaidimai. Kūdikiai mažiau šlapinasi (mažiau sunaudojama sauskelnių nei įprastai), verkia be ašarų, matomas įdubęs didysis momenėlis.
Saulės smūgį patyrusiam žmogui būdinga itin aukšta kūno temperatūra, kuri gali pakilti iki 40°C ir daugiau, taip pat stiprus galvos skausmas, negilus, tačiau dažnas kvėpavimas, karšta, paraudusi ir sausa oda, neretais atvejais netenkama sąmonės.
Jei vaikas labai perkaito, jam gali pakilti temperatūra maždaug iki 37,5° C. Didesnio vaiko savijauta turėtų pagerėti po 2-3 dienų, o kūdikį turėtų apžiūrėti gydytojas. Saulės smūgis sukelia stipresnę organizmo reakciją.
„Dar vienas su perkaitimu susijęs sveikatos sutrikimas - saulės smūgis, kai tiesioginiai saulės spinduliai kaitina nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcijos. Nors šiam sutrikimui būdingi simptomai yra panašūs į perkaitimo, jie pasireiškia stipriau, yra sunkesni, o pati būklė - pavojinga gyvybei“, - įspėja A.
- Šilumos smūgis yra grėsmingiausia perkaitimo komplikacija, kai sutrinka termoreguliacinė organizmo funkcija. Tai skubi, gyvybei grėsminga būklė, reikalaujanti neatidėliotino gydymo. Ji pasižymi karščiavimu virš 40oC, prakaitavimo nebuvimu, sausa, raudona ir karšta oda ir sunkiais simptomais: pykinimu, vėmimu, traukuliais, dezorientacija, sąmonės netekimu ar net koma.
Pirmoji Pagalba Perkaitus Saulėje
Jei jūs ar šalia esantis žmogus perkaista saulėje labai svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kad nedelsiant sumažinti kūno temperatūrą bei išvengti tolimesnių pasekmių. Dalinamės patarimais, ką daryti perkaitus saulėje ar šiltoje aplinkoje:
- Eikite į vėsią vietą - pajutus perkaitimo saulėje simptomus nedelsiant išeikite iš stipriai saulės veikiamos vietos ir persikelkite į pavėsį, namus ar šalia esantį pastatą, kuriame oro temperatūra būtų žemesnė.
- Atvėsinkite kūną - jei turite galimybę, nusirenkite viršutinius drabužius, pasidarykite šaltą kompresą (pvz.: suvilgykite šaltu vandeniu rankšluostį ar kitą medžiagą) bei pridėkite jį prie galvos, galinės kaklo dalies, alkūnių linkių ar kirkšnių. Tokiu būdu atvėsinsite kūną bei odą. Gulėkite šiek tiek pakelta galva;
- Esant pykinimui, vėmimui atsigulkite ant šono;
- Stenkitės vaikščioti kuo mažiau, nes dėl silpnumo ar koordinacijos sutrikimo galite nukristi ir susižeisti;
- Gerkite vėsius skysčius - mažais gurkšniais iš lėto gerkite vandenį, kad nesukelti pykinimo;
- Nedelsiant kvieskite greitąją medicininę pagalbą, jeigu sutrinka sąmonė, koordinacija, kvėpavimas, atsiranda traukuliai, temperatūra sparčiai kyla arba nekrenta žemiau 38°C, dažnėja vėmimas, intensyvėja simptomai ar būklė blogėja.
- Pasikonsultuokite su gydytoju nepaisant simptomų stiprumo. Medicinos specialistai įvertins esamą būklę ir paskirs atitinkamą gydymą bei tolimesnius veiksmus (pvz.: intraveninę terapiją (lašelinę), kuri padės greitai atstatyti tinkamą prarastų skysčių kiekį organizme), kad išvengti komplikacijų.
Vaiką būtina nedelsiant nuvesti ar nunešti į vėsesnę patalpą. Jei vaikas karščiuoja, duokite paracetamolio. Vemiantį kas 3-5 min. girdykite šaukšteliu (gerdamas po labai mažai neišvems).
Pastebėjus perkaitimo požymius vaiką reikėtų nunešti ar nuvesti į ramią vėsią patalpą, kondicionuojamą automobilį ar pavėsį, duoti atsigerti vėsių skysčių (geriau - su gliukoze ir elektrolitais, jų neturint - paprasto vandens ar skiestų sulčių (santykiu 1:4), skatinti gerti dažnai. Kiek įmanoma, išrengti. Galima ant odos dėti drėgnus vėsius kompresus, maudyti vėsiame vandenyje. Jei vaikas labai vangus, atsisako gerti - kreiptis į gydytoją, nes gali būti reikalingos intraveninės skysčių infuzijos. Žindomiems kūdikiams taikomos tos pačios priemonės, kuo dažniau siūloma krūtis. Vėsus vanduo gali būti siūlomas kūdikiams >6 mėn. amžiaus ar jau primaitinamiems kitu maistu. Pieno mišiniais maitinamiems kūdikiams papildomai iš kito buteliuko siūloma vandens.
Jei vaiko būklė sunkėja ar negerėja per pusvalandį-valandą nuo taikomo gydymo pradžios, rekomenduočiau kreiptis į medikus.
- Vaikui pasireiškus šilumos smūgio simptomams, skubiai kvieskite greitąją medicininę pagalbą. Jos laukdami, nuneškite vaiką į pavėsį ar vėsią patalpą, nurenkite, vėsinkite kūną drėgnais vėsiais kompresais ar vėsiu vandeniu. Neduokite skysčių, jei vaikas dezorientuotas, neadekvatus ar be sąmonės. Tokiu atveju paguldykite vaiką stabilioje šoninėje padėtyje, stebėkite kvėpavimą ir širdies darbą (pulsą). Nesąmoningą kūdikį (<1 m. amžiaus) laikykite ant rankų, galvą pakreipus žemyn, kad neuždustų dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, užkritus liežuviui. Sustojus kvėpavimui ar širdies veiklai - atlikite pradinį gaivinimą.
Jei Įtariate Saulės Smūgį
Kai pasireiškia pirmieji saulės smūgio simptomai, labai svarbu nedelsti - laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Štai ką reikėtų daryti, jei įtariate saulės smūgį sau ar kitam žmogui:
- Reikia atsigulti pavėsyje ar kitoje vėsioje vietoje. Pirmas ir svarbiausias žingsnis - pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia - atsigulti į pavėsį, vėsioje patalpoje ar bent po skėčiu. Jei tai neįmanoma, stenkitės bent pridengti galvą ir kūną nuo saulės.
- Atsagstykite drabužius, kad kūnas galėtų kvėpuoti. Atlaisvinkite aptemptus ar šilumą sulaikančius drabužius - tai padeda organizmui natūraliai vėsti.
- Gerti daug vandens. Saulės smūgis dažnai sukelia dehidrataciją, todėl svarbu kuo greičiau atstatyti skysčių balansą. Reikėtų gerti šaltą (bet ne ledinį) vandenį mažais gurkšniais. Venkite kofeino, saldintų ar alkoholinių gėrimų. Vaikams - taip pat rekomenduojamas kambario temperatūros vanduo ar elektrolitų tirpalai.
- Atvėsinkite kūną. Padėkite šlapią, drungną rankšluostį ant kaklo, kaktos, pažastų, alkūnių ar riešų - tai padeda greičiau sumažinti kūno temperatūrą. Taip pat galite naudoti vėduoklę ar ventiliatorių. Svarbiausia - neperšaldyti, nes per staigus temperatūros kritimas taip pat pavojingas.
- Stebėkite būklę. Stebėkite, ar žmogus reaguoja į aplinką, ar geba kalbėti, ar nepraranda sąmonės. Kviesti medikus, jei simptomai sunkėja. Jei asmuo praranda sąmonę, kūno temperatūra viršija 39-40°C, prasideda traukuliai ar žmogus negali aiškiai kalbėti - būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Saulės Smūgis Vaikui: Ką Svarbu Žinoti?
Mažų vaikų organizmas dar neturi pilnai susiformavusios termoreguliacijos sistemos, todėl jie greičiau perkaista ir sunkiau atsigauna po karščio poveikio. Be to, vaikai dažnai patys nepastebi, kad jiems per karšta, nejaučia troškulio arba nekreipia dėmesio į pirmuosius simptomus - todėl suaugusieji turi būti itin atidūs.
Saulės smūgis vaikui gali pasireikšti net ir po trumpo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose - pavyzdžiui, žaidžiant lauke ar būnant paplūdimyje. Simptomai gali būti panašūs kaip ir suaugusiesiems: galvos skausmas, pykinimas, paraudusi ir karšta oda, vangumas ar net sąmonės sutrikimai. Tačiau vaikams dažnai pasireiškia ir specifiniai požymiai: jie tampa irzlūs, apatiški, pradeda verkti be aiškios priežasties, gali atsirasti karščiavimas, traukuliai ar net vėmimas.
Svarbu žinoti, kad saulės smūgis vaikui reikalauja greitos reakcijos. Jei pastebite nerimą keliančių simptomų - perkelkite vaiką į pavėsį, duokite gerti vandens, atvėsinkite kūną ir stebėkite būklę. Jei simptomai stiprėja arba vaikas tampa vangus, nereaguoja - nedelskite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Kaip Apsisaugoti Nuo Saulės Smūgio?
Nors saulės smūgis yra rimta ir pavojinga būklė, gera žinia ta, kad jo galima išvengti laikantis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių. Tinkama apsauga nuo saulės yra ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimas - ypač vasaros metu, kai ultravioletinių spindulių intensyvumas pasiekia aukščiausią lygį. Štai pagrindiniai patarimai, kurie padės apsisaugoti nuo saulės smūgio:
- Nešiokite kepurę ar kitą galvos apdangalą. Galva - viena jautriausių vietų karščiui. Kepurė, skrybėlė ar net lengvas šalikas padeda apsaugoti galvos odą ir smegenis nuo tiesioginio spindulių poveikio. Vaikams tai turėtų būti privaloma aprangos dalis karštomis dienomis. Be to, veidą bei kaklą visuomet patepkite apsauginiu kremu nuo saulės.
- Stenkitės kuo daugiau būti pavėsyje. Ypač vidurdienį - nuo 11 iki 16 valandos - kai saulė būna intensyviausia. Rinkitės pavėsį, sėskite po skėčiu ar medžiu, venkite ilgų pasivaikščiojimų atviroje saulėje.
- Gerkite daug skysčių. Net jei nejaučiate troškulio, organizmas karštomis dienomis netenka daug skysčių kartu su prakaitu. Gerkite vandenį mažais gurkšniais visą dieną. Venkite saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų.
- Naudokite apsauginius kremus su SPF. SPF apsauga padeda apsaugoti odą nuo žalingo UV spindulių poveikio. Rinkitės kremus, kurių SPF yra ne mažesnis nei 30, o ilgai būnant saulėje - dar stipresnį. Tepkite kremą kas 2-3 valandas ir visuomet atnaujinkite po maudynių. Tam puikiai tinka purškiama apsauga nuo saulės, pavyzdžiui, LA ROCHE POSAY ANTHELIOS, purškiamoji apsauginė priemonė su SPF 50+. Žinoma, nors šios priemonės neapsaugo nuo perkaitimo, jis saugo odą nuo nudegimų, kurie taip pat yra pavojingi.
- Venkite saulės piko metu. Jeigu tik įmanoma - planuokite lauko veiklas anksti ryte arba vėlyvą popietę. Saulės aktyvumo pikas dienos metu yra pavojingiausias laikas būti lauke, ypač mažiems vaikams ir senjorams.
Anot gydytojos, kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir gali būti tik pavėsyje, o vyresnio amžiaus vaikų odą būtina tepti apsauginiu kremu nuo saulės.
A. Gurevičienė primena, jog tepti kremą reikia 20 min.
Naujagimius ir kūdikius apskritai saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, nes jų oda dar labai plona ir jautri. Neikite į saulę nuo 11 iki 16 val., kai ji aktyviausia. Šiuo laiku net pavėsyje saulės spindulių vaikas gautų apie 40 proc.
Saulė pavojingiausia, jei vaikas kapstosi smėlyje ar yra šalia vandens. Juk smėlis atspindi 35 proc., o vanduo - 10 proc. saulės spindulių, tad jų poveikis sustiprėja. Saulė vaiko odą pasiekia net ir pro debesis, todėl jautrią odą gali vis tiek nudeginti. Visais atvejais būdami lauke su vaikais naudokite apsauginį kremą. Atkreipkite dėmesį, koks apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) nurodytas.
Vaikams patartinas kremas, turintis SPF 50.
Jei vaiko oda paraudo, peršti, vaiką kelis kartus per dieną prauskite po vėsiu dušu, kūno nešluostykite ir netrinkite. Galite naudoti vaikams skirtas priemones po saulės. Jei pastebite, kad odoje atsirado pūslelių, kreipkitės į gydytoją. Na, ir svarbiausias patarimas: jeigu lauke pernelyg karšta, be būtinybės neikite į lauką su vaiku.
Prevencinės priemonės, kurių galime imtis:
- Jei lauke karšta, dažniau kūdikiui siūlyti žįsti krūtį ar duoti adaptuoto pieno mišinio
- Vyresniems vaikams dažniau siūlyti gerti, net kai jie nejaučia troškulio. Geriausias gėrimas - negazuotas vanduo.
- Leiskite žaisti lauke ar sportuoti tik atstačius skysčių deficitą. Pakankamas skysčių kiekis parai normaliomis sąlygomis vaikams iki 2 m. yra apie 500 ml, 2-10 m - 1 l, vyresniems nei 10 m - 2 l.
- Sekite savo vaiko skysčių balansą. Vaikus galima sverti dienos pradžioje ir pabaigoje - jei svoris krenta - skysčių netenkama. Kitas metodas - stebėti vaiko šlapimo spalvą. Jei jis tamsus, o ne skaidrus ar šviesiai gelsvas - vystosi skysčių deficitas.
- Kūdikius ir vaikus rengti lengvais, natūralių medžiagų (sintetinės blogai praleidžia orą), šviesiais, laisvais drabužėliais, būtinai naudoti galvos apdangalus ir apsaugą nuo saulės.
- Vengti būti lauke karščiausiu paros metu (tarp 11-16 val.) ar laikytis šešėlyje.
- Niekada nepalikti vaikų vienų automobilyje, net trumpam. Kai lauko temperatūra siekia apie 34oC, vos per 20 min automobilyje ji gali pakilti iki 52oC.
- Neuždengti automobilinių kėdučių ar vežimėlių sunkiais audeklais, nes tai trikdo oro cirkuliaciją. Tam yra specialių orui laidžių apsaugų nuo saulės.
- valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia - daug vaisių ir daržovių; valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų; venkite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.
Skysčių Svarba
Nuo mažens reikia vaikus mokyti gerti pakankamai skysčių, net jei jie nejaučia troškulio. Juk suaugusiųjų 60 proc., o vaikų ir kūdikių net iki 75 proc. organizmo sudaro vanduo. Kūdikiai ir maži vaikai nėra išvystę troškulio pojūčio, todėl visas darbas palaikyti tinkamą hidrataciją tenka juos prižiūrintiems suaugusiesiems. Nereikia girdyti iš karto daug, geriau nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį. Gerti duokite net ir tuomet, jeigu vaikas sako, kad nenori. Aš kartais įkalbu vaiką išgerti bent jau tiek gurkšnių vieno gėrimo metu, kiek jam metų. Kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus rekomenduojama dažniau siūlyti žįsti. Karštu oru oda-oda kontaktas kai kuriems mažyliams nemalonus - verta pabandyti prisidengti rankšluosčiu, vystyklu ar rūbu. Patikimas įrodymas, kad jūsų kūdikis gauna pakankamai skysčių - 6-8 drėgni vystyklai paros laikotarpyje. Visoms amžiaus grupėms geriausias rekomenduojamas gėrimas - vanduo. Gera gaivinanti priemonė - šaldiklyje užšaldyti vaisių (arbūzo, apelsinų) gabaliukai. Jei vaikas nepakankamai gauna skysčių, vystosi dehidratacija.
Karštomis dienomis rekomenduojama riboti ir fizinę veiklą. „Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu, nuo 11 val. iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare“, - sako gydytoja.
Karštomis dienomis gydytoja pataria dėvėti ir tinkamą aprangą - rinktis laisvus, šviesius, orui laidžius natūralių audinių drabužius, nepamiršti dėvėti kepurės ar kito galvos apdangalo. Ruošiantis miegoti - gerai išvėdinti patalpas, o miego metu užtikrinti oro cirkuliaciją kambaryje.
Spąstais Gali Tapti Ir Automobilis, Ir Vaikiškas Vežimėlis
Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį į vieną dažniausiai kūdikius auginančių mamų daromą klaidą dengti kūdikio vežimėlį skaromis ar kitais audiniais, taip siekiant apsaugoti nuo saulės.
„Tai viena didžiausių ir pavojingiausių klaidų vasarą. Kai lauke kaitina saulė, uždaras kūdikio vežimėlis gali virsti kone šiltnamiu. Uždengus jį audiniu, vežimėlyje sutrinka oro cirkuliacija ir taip dar labiau padidinama perkaitimo riziką. Ypač vasarą svarbu pasirūpinti, kad vežimėlyje cirkuliuotų šviežias oras - rinktis orui laidų vežimėlio stogelį, vietoje audinio - specialų skėtį nuo saulės, o jei jau pridengti, tai tik itin plonu ir laidžiu audiniu, užtikrinant, kad į lopšį pateks pakankamai šviežio oro“, - įspėja gydytoja.
Pasak jos, perkaitimo spąstais gali tapti ir automobilis, todėl niekada nereikėtų jame palikti vaikų vienų, net ir labai trumpam. Stovinčiame automobilyje oras gali įkaisti net iki 40 laipsnių virš lauke esančios temperatūros, o didžiausias temperatūros šuolis fiksuojamas jau per pirmas 5 minutes nuo automobilio užrakinimo.
Apibendrinimas
Saulės smūgis - didžiausias mūsų priešas vasarą, kuris gali ne tik sugadinti smagų laiko praleidimą lauke, bet ir privesti prie sunkių simptomų ar net mirties. Kai oras įkaista tiek, kad, atrodo, nėra kuo kvėpuoti, reikia būti itin atsargiems, nes dėl didelio karščio vaikas gali perkaisti net pavėsyje.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Neįtikėtina 3 metų vaiko raida: ką turite žinoti kiekvienas tėvas!
- Sužinokite Lengviausius Būdus, Kaip Greitai Atpažinti Šviežią Kiaušinį Nuo Seno!