Didžioji dalis vaikų į pasaulį atkeliauja jau turėdami įgimtus gebėjimus išmokti kalbą. Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias laikotarpis - kalbos vystymosi aukso amžius.
Darželio-mokyklos „Pažinimo medis“ logopedė Deimantė Vitkutė teigia, kad vaikų smegenys šiuo metu yra pasirengusios priimti bei įsisavinti labai didelį kiekį informacijos, kas reiškia, kad su tomis pačiomis pastangomis kūdikystėje galima pasiekti geresnių rezultatų nei vėlesniame amžiuje.
Kada jau reikia kreiptis į specialistą
Vaikui augant, jo žodynas kiekvieną dieną plečiasi. Vaikai sužino naujų žodžių, pradeda juos vartoti.
Logopedė dėl vaiko kalbos raidos nerimaujantiems tėvams turi pagrindinį patarimą - konsultuotis su specialistu, kuris ne tik įvertins esamą vaiko kalbos situaciją, bet ir pateiks rekomendacijas, kurias šeima galės pritaikyti kasdienybėje.
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų - tėvai delsia kreiptis į specialistus. Dažnu atveju vaikas pas logopedą atvyksta sulaukęs penkerių ar šešerių metų, nors šiame amžiuje iš jo jau reikėtų tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų.
Specialistė teigia, kad kai vaikas laiku nesulaukia pagalbos, dažnai, eidamas į pirmą klasę, vis dar susiduria su garsų tarimo trūkumais, garsų diferencijavimo sunkumais, o tai vaikams, kurie mokosi skaityti ir rašyti, neretai sukuria papildomus iššūkius.
Apsilankymas pas logopedą nereiškia, kad vaikas turi kalbos sunkumų, tai tiesiog galimybė įsitikinti, ar vaikui reikalinga pagalba. „Pažinimo medžio“ logopedė Deimantė Vitkutė
Nenuvertinkite savo vaidmens vaiko ugdyme
Logopedės D. Vitkutės teigimu, siekiant gerų ir efektyvių rezultatų, labai svarbus ne tik specialisto, bet ir tėvų bei vaiko vaidmuo. Tėvai yra be galo svarbi, neatsiejama ugdymo dalis. Jie praleidžia su savo vaikais daugiausiai laiko, geriausiai juos pažįsta ir turi nepakeičiamą tarpusavio ryšį.
Logopedė pataria kartu su vaiku be papildomų trukdžių, žiūrint vaikui į akis ir neužsiimant niekuo kitu praleisti bent 20 minučių per dieną.
Kalbinti vaiką reikėtų kaip tik išeina: pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais, kad mažylis suprastų, jog jis tėvams yra svarbus.
Juk kai mūsų negirdi, neatsako, tai ir mes nebendraujame, nes nesijaučiame įdomūs. Vaikams būna taip pat: jei ignoruojame jų tariamus garsus, jie tampa ne tokie motyvuoti juos tarti ir lavinti kalbą.
Ankstyvasis kalbos raidos vystymasis prasideda nuo vaiko ir tėvų tarpusavio bendravimo, t. y. nuo vaikų krykštavimo bei tėvų atsako imituojant vaiko skleidžiamus garsus. Toks pokalbis naujagimiui leis suprasti, kad įdomus yra ir jis, ir tai, ką jis nori pasakyti.
Tokie pašnekesiai yra puikus startas žodiniam dialogui ateityje. Reikėtų pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais.
Būdai, kaip skatinti vaiko kalbos raidą:
- Savo veiklos komentavimas. Pasakokite vaikui, ką veikiate, matote, girdite, jaučiate, užuodžiate.
- Komentavimas, ką vaikas veikia, mato, valgo ar liečia. Svarbu nesitikėti, kad vaikas iš karto atsakys ar pradės kartoti tai, ką jūs sakote. Duokite jam laiko bei leiskite suprasti, kad pasakoti, kalbėti yra smagu!
- Vaiko frazės išplėtimas ir taisyklingas pakartojimas. Pvz., jei vaikas mato bėgantį kitą vaiką ir sako „bėga“, galite tai patvirtinti atsakydami „Taip! Berniukas (ar mergaitė) bėga“. Taip plėtosite vaiko žodyną bei formuosite gramatiškai taisyklingą vaiko kalbą.
- Stebėjimas, kuo vaikas susidomėjęs. Jei jis žiūri į katiną, aptarkite tai. Tiesiog pasiduokite vaiko interesams ir tai tikslingai išnaudokite!
- Laiko atsakyti suteikimas. Duokite vaikui keletą sekundžių pagalvoti prieš atsakant ar sureaguojant į jūsų žodžius. Kartais neišlaukdami užkertame kelią jiems atsakyti ar sureaguoti.
- Pasirinkimo suteikimas. Pvz., nori šuns ar katės? Banano ar obuolio? Po pasirinkimo pakartokite bei dar kartą įvardinkite vaiko pasirinkimą.
- Situacijos, kurioje vaikui prireiktų jūsų pagalbos, sukūrimas. Pavyzdžiui, duokite dėžę, kurią atidarant vaikui prireiktų jūsų pagalbos ir palaukite, kol jis jos paprašys. Tai tikrai neturi būti aiškus prašymas, tačiau jis skatina vaiką inicijuoti kalbą bei suprasti, kokiais momentais ji gali būti naudinga.
Visus šiuos būdus galima naudoti bet kokioje veikloje: ryte, prieš miegą, parduotuvėje, žaidžiant ar gaminant. Tikslingai išnaudokite laiką kartu ir nustebsite, kaip greitai mažieji norės kuo daugiau papasakoti. „Pažinimo medžio“ logopedė Deimantė Vitkutė
Kokie žaislai skatina kalbėti?
Logopedė D. Vitkutė šeimas skatina rinktis „tyliuosius“ žaislus, kurie, pasak specialistės, skatina vaikus kalbėti.
Žaislai, kuriuos verta rinktis:
- Kaladėlės. Jos dažnai būna su skaičiais, raidėmis, gyvūnais, todėl vaikai mokosi pavaizduotų objektų pavadinimus, sąvokas (aukštas, žemas, pavyzdžiui, „bokštas“). Taip pat statant tikslėja smulkioji motorika.
- Kamuoliukai. Juos galima ridenti, mesti, slėpti. Taip vaikas mokosi sąvokų, palaukti savo eilės, sutelkti dėmesį. Liesdamas skirtingų formų bei tekstūros kamuoliukus vaikas tikslina smulkiąją motoriką, kuri yra tiesiogiai susijusi su kalbos vystymusi.
- Knygos. Vaikai mokosi savarankiškai versti puslapius, sutelkti dėmesį. Skaitant galima aptarti knygoje esančius paveikslėlius, taip pat sąvokas „viršuje“, „apačioje“, „pradžioje“, „pabaigoje“.
- Lėlės. Žaisdami su lėle, vaikai imituoja pokalbį, mokosi kūno dalių, drabužių pavadinimus, taip pat mokosi įvardinti jausmus (lėlė pavargusi, liūdna, linksma, alkana ir panašiai).
- Lėlių namas. Vaikai taip mokosi kurti siužetą, įvardinti rutiną, kurią atlieka namuose, skirtingų kambarių, baldų bei kitų objektų pavadinimus, apibūdinti daiktus.
- Mašinos. Žaisdami su jomis vaikai mokosi atkartoti mašinų skleidžiamą garsą (tai puiki artikuliacinė mankšta), nurodyti kryptį tiesiai, atgal, į dešinę, į kairę, apibūdinti, kaip mašinos važiuoja: greitai ar lėtai.
- Medinė dėlionė. Tokie žaislai tikslina smulkiąją motoriką. Vaikai mokosi vaizduojamų objektų pavadinimus, skleidžiamus garsus, atlikti dviejų veiksmų nurodymus, pavyzdžiui, „paimk avį“.
- Muilo burbulai. Vaikai mokosi taisyklingai pūsti, įvardinti objekto pavadinimą, ant kurio nusileido/susprogo burbulas, išlaukti savo eilės.
- Piramidė. Vaikai mokosi dydžio sąvokų: didelis, mažas, mažiausias, didžiausias, spalvų pavadinimus, sudėti žiedus pagal dydį. Šis žaidimas taip pat tikslina smulkiąją motoriką.
- Maisto muliažai. Vaikai mokosi maisto produktų pavadinimus, apibūdinti skonį. Įtraukiant nevalgomus objektus, vaikai mokosi, kas yra valgoma, o kas - ne.
Žaislų pakaitalai
Logopedė primena, kad yra daug alternatyvų, kurių nereikia pirkti, užtenka ir to, kas turima namuose.
Štai keli pavyzdžiai, kuo mokomuosius žaislus galima pakeisti:
- Kaladėlės. Nepradarytos skardinės (kad būtų saugu), įvairios dėžės nuo sauso maisto, pavyzdžiui, sausainių, košių popierinės dėžutės, įvairūs daugkartiniai plastikiniai indeliai.
- Knygos. Įvairūs paveikslėliai ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, žiūrėjimas pro langą ir įvairių objektų vardijimas.
- Burbulai. Pasigaminkite savo burbulus iš muilo, vonios putų. Galima naudoti ir popieriaus gabalėlius, plunksneles ar bet kokį kitą lengvai nupučiamą daiktą.
- Muzikiniai instrumentai. Mediniai, plastikiniai šaukštai - puiki alternatyva! Pripildykite tuščius butelius sausais ryžiais. Iš tuščios dėžės, atviro indo, servetėlių dėklo pasigaminkite gitarą pridėdami lengvai tampomas gumeles (dar kitaip vadinamas kanceliarinėmis gumytėmis).
- Skirtingų dydžių indeliai. Naudokite paprastus plastikinius indukus.
- Kortelės su paveikslėliais. Kaip ir su knygomis, naudokite įvairius paveikslėlius ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, savo asmenines nuotraukas iš nuotraukų albumų.
- Geometrinės formos. Galima iškirpti atitinkamos formos skyles ant dėžės ir tuo pačiu išsikirpti tos pačios formos figūras. Taip pat galima tiesiog namuose susirasti daiktus, panašius į geometrines formas, ir tas figūras įvardinti.
- Suveriami žiedai. Galima naudoti plaukų gumeles, sukarpytus ir po to pagal pasirinktą dydį surištus siūlus. Juos galima verti/užmauti ant pasibaigusio popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus rulonėlio.
- Vandens stalas. Pripilkite vandens į tuščią plastikinį indą, skardą arba tiesiog į plautuvą ar vonelę/vonią. Sudėkite įvairius žaislus, traukite juos iš vandens ir aptarkite jų išvaizdą.
Ką turėtų mokėti 4-5 metų vaikas?
Logopedė teigia, kad dažniausiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose tenka dirbti su vaikais nuo ketverių metų. Nors iki puspenktų metų vyksta fiziologinis šveplavimas, ir vaikai dar gali netarti [š] [ž[ [č] [r] garsų ar juos painioti su lengviau ištariamais garsais [s] [z] [c] [l], visi keturmečio kalba retai sutinkamam žmogui jau turėtų būti visiškai suprantama (nepaisant dar galimo fiziologinio šveplavimo).
D. Vitkutė taip pat mini, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl keturmečiai jau lanko logopedines pratybas, yra liežuvio iškišimas tarp dantų kalbėjimo metu, dar kitaip vadinamas tarpdantiniu sigmatizmu, [k]-[t]-[g]-[d]-[p]-[b] garsų netaisyklingas tarimas ar tarpusavio painiojimas.
Specialistės teigimu, pagal normas iš vaiko, sulaukusio penkerių metų, jau galėtume tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų. Žinoma, ilgiau formuotis gali garsas [r], nes ji mūsų kalboje yra pats sudėtingiausias, tačiau specialistė linkusi šį garsą pradėti mokytis su vaikais, kurio šio garso netaria būdami penkerių metų, nes niekada nėra aišku, kiek laiko prireiks, kol vaikas įtvirtins [r] garso tarimą rišlioje kalboje.
Logopedo darbas apima ne tik taisyklingą garsų tarimo mokymą. Priklausomai nuo sutrikimo, logopedinių pratybų metu darželyje vaikai ugdo foneminį suvokimą (garsų atpažinimą), garsinę analizę (garsų vietos nustatymą žodžiuose), mokosi gramatinio taisyklingumo, rišliosios kalbos, plėtoja žodyną bei tikslina smulkiąją motoriką. „Pažinimo medžio“ logopedė Deimantė Vitkutė
Ar logopedinės užduotys turi būti įdomios?
Be abejonės reikia sukurti atitinkamą atmosferą ir parinkti tokias užduotis, kurios vaiką domins ir skatins mokytis. Kas šliaužia? Kas šokinėja? Kas skraido?
Daugiau užduočių spalvinimui, piešimui, raidžių ir skaičių mokymuisi, smulkiosios motorikos, atminties, mąstymo lavinimui ir kt.
Specialieji ugdymosi poreikiai - tai vaikui reikalinga pagalba ugdantis darželyje. Jei pabandytume įsivaizduoti - tai tarsi akinukai, kurie padeda vaikui matyti. Juos nuėmus, vaikas blogiau mato ir prasčiau atlieka užduotis.
Taip yra ne dėl to, kad vaikas nemoka, bet todėl, kad jis nemato. Labai svarbu suprasti, kad reikalinga ilgalaikė ar nuolatinė pagalba.
Ugdymo įstaigoje pagalbą teikia dirbantis logopedas, specialusis pedagogas, psichologas. Darželyje logopedas taiso vaiko tartį, plečia žodyną, lavina foneminę klausą, formuoja gramatinę kalbos sandarą, turtina žodyną, tobulina pasakojimo įgūdžius.
Pirmiausia vaiko ugdymosi sunkumus darželyje (kalbos, kalbėjimo, bendravimo, elgesio) pastebi ugdantys pedagogai. Jie aptaria su tėvais galimus problemų sprendimo būdus, bendradarbiaudami išbando įvairias poveikio priemones.
Jei visa tai neduoda laukiamų rezultatų, Vaiko gerovės komisija siunčia vaiką kompleksiniam įvertinimui į Pedagoginę- psichologinę tarnybą.
Lopšelyje-darželyje „Saulėtekis“ yra Vaiko gerovės komisija. Ugdymo įstaigoje dirba specialistų komanda, kuri pasiruošusi padėti vaikui. Dabar specialioji pagalba orientuota ne į „etiketės“ suteikimą, bet į realią pagalbą vaikui.
Normali vaikų raida pagal amžių
3 metų vaikas dažniausiai jau šiek tiek kalba. Neretai vis dar painioja sakinių struktūrą, kartais netiksliai ar ydingai taria kai kuriuos garsus ar raides. Tokio amžiaus vaiką tėveliams reikia dažnai taisyti ir ‘padėti jam kuo tiksliau taisyklingai ištarti garsus’. Jeigu tėveliai skiria vaikui pakankamai dėmesio šiame amžiuje - dažniausiai tlimesnių kalbos problemų būna išvengiama. Šiame amžiuje kalbėjimo netikslumai ir sutrikimai vadinami norma, nes jie dar eigoje gali pasitaisyti. Tiesa, jeigu vaikas iki 3 metų iš viso nepradeda kalbėti, tai jau reikia pradėti aiškintis, kodėl taip gali būti.
4-6 metų vaikai turi mokėti aiškiai kalbėti ir reikšti mintis. Jie turi tinkamai tarti visus garsus, mokėti ‘skaityti paveiksliukais’. 4 metų vaikas gali vis dar turėti tarimo problemų, tačiau į tai jau reiktų atkreipti dėmesį ir pradėti galvoti apie logopedą. Jeigu vaikas vis dar netiksliai šneka, arba švepluoja iki 5 metų amžiaus, tai jo kalbos raida yra sulėtėjusi ir reikia vaiką skubiai mokinti tvarkingai kalbėti. Uždelstas ir per ilgai netaisytas tarimas tampa ydingu ir jį permokinti vėliau būna labai sudėtinga.
7 metų vaikai prie prieš eidami į pirmą klasę turi mokėti i) aiškiai kalbėti ir tarti garsus ii) būti psichologiškai subrendę eiti į 1 klasę. Papildomai vaikai gali jau mokėti skaityti bei skaičiuoti elementarius veiksmus 1-10 ribose, tačiau tai nėra privaloma.
Specialistų komanda, pasiruošusi padėti vaikui
- Esu Agnė, specialioji pedagogė - logopedė.
- Esu Krzysztof, psichologas ir būsimas muzikos terapeutas.
- Esu klinikinė logopedė.
- Esu Rugilė - medicinos / sveikatos psichologė.
- Esu Ąžuolas, vaikų ir paauglių psichologas.
- Esu Renata, logopedė ir ilgametė mokytoja.
- Esu Julita - Karalienės Mortos mokyklos logopedė.
- Esu Inesa, specialioji pedagogė - logopedė.
- Esu Rita, mokytoja ekspertė.
- Esu Kristina.
- Esu Ina - ta, kuri mokytoja norėjo būti nuo ketverių.
- Esu Kotryna, profesionali smuikininkė ir kvalifikuota muzikos terapeutė.
- Esu Alina - dailės terapeutė.
- Esu Smiltė, dramos terapeutė.
- Esu Laura.
- Esu Raimonda.
- Esu Rūta, baigusi Dailės akademiją dirbu architekte, o nuolatinis domėjimasis šeimos emocinio gerbūvio svarba ir vaikų auklėjimo klausimais atvedė iki VU Dailės terapijos magistrantūros studijų.
- Esu Giedrė.
- Esu logopedė Danutė.
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Visas Kūdikio Kraitelis Krepšelyje: Nepakeičiamas Sąrašas Būsimoms Mamoms
- Flomasteriai vaikams nuo 1 metų: saugūs ir lavinantys piešimo įrankiai