Kalbos raidos neišsivystymas yra vienas labiausiai paplitusių sutrikimų pasaulyje. Anglijos Švietimo tobulinimo fondas nustatė, kad 96 proc. mokyklų pastebi didėjančius vaikų su kalbos raidos sutrikimais skaičius. Jau trisdešimt metų logopede ir specialiąja pedagoge dirbanti Dalia Gudienė iš Panevėžio pasakoja apie tokių kalbos sutrikimų pagrindines priežastis ir naujųjų technologijų įtaką.
Statistika ir Reali Situacija
Statistikos duomenys rodo, kad vaikų su kalbos sutrikimais daugėja. Vis dėlto, aš manau, kad bet kokiu atveju tie statistikos duomenys rodo netikrą skaičių vaikų su kalbos sutrikimais. Kadangi mes kiekvienais metais su kolegomis svarstome, kokius duomenis pateikti. Tą skaičių vaikų, su kuriais dirbame, ar tą skaičių, kuriems reikia logopedo pagalbos. O tas skaičius, kuriems reikia pagalbos yra kelis kartus didesnis negu tas, su kuriais mes dirbame. Ir galutinių skaičių mes tikrai negalime žinoti. Grįžtant prie klausimo, jeigu mano karjeros pradžioje iš klasės paimdavau vieną du vaikus, o kartais nei vieno, tai dabar iki dešimt vaikų iš klasės tikrai drąsiai galiu sakyti turi kalbos sutrikimų ir sakyčiau, kad jiems reikia logopedo pagalbos.
Pagrindinės Priežastys
- Genetinės priežastys: Tikrai pasitaiko vaikų iš vienos šeimos su tokiu pačiu sutrikimu. Jeigu mes matome, kad šeimoje ir vienas, ir kitas vaikas ateina su tokiu pačiu sutrikimu, tai tampa aišku, kad čia yra genetiniai ryšiai.
- Galvos smegenų traumos: Kitos priežastys gali būti galvos smegenų minimalios traumos iki gimdymo, gimdymo metu, po gimdymo, ankstyvoje vaikystėje.
- Aplinkos veiksniai: Vis dėlto, labai daug mažų vaikų kalbos sutrikimus turi tik dėl aplinkos veiksnių.
Medijų Įtaka Vaiko Kalbai
Tai pirmiausia, pradėkime nuo tėvų. Tam, kad galėtume nuveikti kažkokius kitus darbus ar paplepėti su savo draugais, mes irgi pirmiausia leidžiame vaikams žaisti telefonu ar įsijungti kompiuterinius žaidimus. Vis dėlto, aš negaliu sakyti, kad reikia visiškai uždrausti ekranus, nes, pavyzdžiui, per televizorių žiūrimi gražiai įgarsinti filmukai galėtų padaryti ir labai teigiamą įtaką vaiko kalbai. Bet tai turėtų būti tokie filmukai, kurie arba įgarsinti gražia taisyklinga lietuvių kalba, arba lietuviški filmukai. Jeigu juos žiūrint filmuko kalba mums patinka, jei ji yra turtinga žodynu ir kalbama gražiais sakiniais, vadinasi ją galime rodyti ir vaikui. Jeigu vaikui tas filmukas įdomus, jeigu jis įsitraukia žiūrėdamas filmuką. tai jis gali pradėti kalbėti tiesiog ta pačia kalbėjimo maniera, tais pačiais sakiniais, tuo pačiu gražiu, pilnavertišku žodynu.
Nors ir kompiuteriniai žaidimai labiausiai kenkia kalbos vystymuisi, taip pat negaliu sakyti, kad juos reikėtų visiškai uždrausti. Turiu paminėti, kad vaikų, kurie nežaidžia kompiuterinių žaidimų socialiniai santykiai su klasės draugais, kurie žaidžia tuos žaidimus, nukenčia. Kompiuterinius žaidimus žaidžiantys vaikai (o tokių dabar dauguma) ir kalbasi apie juos. Žodžiu, televizorius, filmukai ir kompiuteriai turi labai didelį įtaką vaiko vystymuisi.
Tėvų Vaidmuo
Pirmiausia, labai svarbus tėvų žodynas, kokia kalba jie kalba. Jeigu tėvai kalba po vieną žodį, pernelyg supaprastintai arba netaisyklingai, tai vaikai natūraliai perims tokią kalbą, nes girdi ją dažniausiai. Ir nesvarbu, ar vaikas turi kalbos sutrikimą, ar ne. Taigi, jeigu mes norime, kad vaikai kalbėtų gražiai, turime užtikrinti pilnavertę aplinką kalbos ugdymui. Ir patys pakankamai laiko skirti bendravimui su vaiku. Kalbėjimui, o ne tiesiog buvimui šalia. Buvimas kartu tai nėra kalbėjimas. Vaikui reikia tikro žodinio kalbėjimo.
Taip pat svarbu sekti, kuo vaikas domisi. Jeigu vaikas žiūri filmuką, tai bent reikėtų užmesti akį ir paklausyti, kas vyksta tame filmuke. Bent jau žinoti pagrindinių veikėjų vardus, kad paskui, po filmuko žiūrėjimo, galėtumėme palaikyti pokalbį su atžala, pasidomėti apie tą filmuką, kas ten vyko. Nes labai dažnai vaikas nori bendrauti ir pasakoti apie žiūrimus filmukus, todėl tėvams reikia parodyti, kad jiems rūpi, kas įvyko naujoje filmuko serijoje, išgirsti tai iš vaiko. Tokiu būdu skatinti jį pasakoti ir netgi diskutuoti. Taip pat reikia sudaryti sąlygas vaiko žodynui plėstis.
Kada Sunerimti?
Mano bendra taisyklė tokia: pasižiūrėti į bendraamžius. Suprantu, kad mes negalime lyginti vaikų, kadangi vieni vystosi lėčiau, kiti greičiau, tačiau pastebėjus didelius skirtumus tarp bendraamžių, manau, reikėtų susirūpinti. Jeigu mes matome, kad bendraamžiai kalba žymiai daugiau nei mano vaikas, jei bendraamžių žodynas yra platesnis nei mano vaiko, ar jeigu kiti vaikai kalba jau sakiniais, o mano vaikas tik pavieniais žodžiais, tai jau yra signalas, kad turime sunerimti. Jeigu trejų metų vaikas nekalba bent jau žodžių junginiais ar trumpais sakinukais, jau reikėtų kreiptis į specialistą.
Jeigu vaikas dažnai sako, kad jis nenori žiūrėti lietuviškai įgarsintų filmų, tuomet iškart kyla klausimas, kodėl jis nenori. Ar jam tiesiog nepatinka, ar jis jų nesupranta.
Tėvų Požiūris ir Lūkesčiai
Pirmiausia, mane labiausiai pribloškia tėvų požiūris į vaikų kalbos raidą, ypač tų tėvų, kurie laukia pirmos klasės, kai jų vaiką „paims logopedas ir sutvarkys“. Kitas toks tėvų keistas požiūris, kad jų vaikui, turinčiam kalbos problemų, dvidešimt minučių per savaitę logopedo konsultacijų užtenka, kad problema susitvarkytų. Ypač jei vaikas ateina į mokyklą kalbantis tik pavieniais žodžiais. Aišku, tokiais atvejais dažnai vaikai turi kitų nustatytų specialiųjų poreikių, todėl tos dvidešimt minučių dvigubėja ir virsta keturiasdešimt. Mes turime įveikti tą penkerių ar ketverių metų atsilikimą, kai tuo pačiu metu vaikas jau pradedamas mokyti, skaityti ir rašyti. Štai vaikas susiduria su didžiuliais iššūkiais, o tėvai nesupranta, kodėl jam nepavyksta išmokti skaityti ir rašyti. Tad reikia pažiūrėti, o ar jis iš viso kalba.
Bendri Bruožai ir Dėsningumai
Aš esu pastebėjusi tam tikrų bendrų kalbos bruožų tarp vaikų, kurie turi dėmesio ir aktyvumo sutrikimus.
Kaip Elgtis su Vaiku, Turinčiu Kalbos Sutrikimą?
Pirmiausia, tėvai neturi galvoti, kad užtenka tų dvidešimties ar keturiasdešimties minučių logopedo konsultacijų, kad kalbos sutrikimas būtų ištaisytas. Turi nepamiršti, kad jie patys namuose gali padaryti ir kelis kartus daugiau, negu logopedas užsiėmimų metu. Paprasčiausiai, jie turi tam skirti laiko. Jau nuo ankstyvos vaikystės turi galvoti net kokius žaislus vaikui perka. Pavyzdžiui, berniukui nepakanka kalno žaislinių mašinyčių ar grojančių, skambančių žaislų. Taip, tai yra fun, tai linksma vaikui, bet reikia pagalvoti, ar tie žaislai skatina vaikus kalbėti, ar ugdo, ar lavina mąstymą? Nes kalba ir mąstymas dažnai neatskiriami. Ir jeigu vaikas nemėgsta žaidimų, kur reikia nors trupučio loginio mąstymo, tai, kaip taisyklė, tokie vaikai dažniau turi kalbos sutrikimų. Todėl skatinu tėvus kartu su tais linksmais žaislais rinktis ir tuos, kurie lavina mąstyti.
Kalbos Sutrikimų Priežastys ir Būdingi Trūkumai
Žinoma, jog visi tėvai labai laukia kada jų vaikas ištars pirmuosius žodžius. Tačiau ne visada atsiradus pirmiesiems žodžiams kiti išmokstami greitai ir lengvai. Pasitaiko, kad trejų metų vaikas vis dar kalba garsiažodžiais (niam -niam, miau, au-au, ate) bei trumpais savos kalbos žodeliais. Ar tai normali kalbos raida? Kada mažamečiai pradeda kalbėti sakiniais? Kokie gali būti vaikų kalbos sutrikimai? Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus.
Kalbos sutrikimams būdingi šių kalbos komponentų trūkumai: skurdus žodynas, neišlavėjusi kalbos gramatinė sandara, rišlioji kalba, tarimo trūkumai, nesugebėjimas skirti panašiai skambančių garsų.
Mikčiojimas
Mikčiojimo atveju sutrinka sklandaus kalbėjimo ritmas. Išskiriama specifinė kalbos raida dėl intelekto, klausos, regos ar įvairiapusio raidos sutrikimo. Kodėl atsiranda mikčiojimas? Mikčiojimą lemia daug psichologinių, socialinių ir fiziologinių veiksnių kartu. Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Manoma, kad pagrindinė mikčiojimo priežastis yra vaiko polinkis (įgimtas ar paveldėtas) į mikčiojimą. Esant įgimtam polinkiui, tokie faktoriai kaip komplikuotas nėštumas ar gimdymas, sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje vaikui augant gali sukelti mikčiojimą.
Paprastai vaikai pradeda mikčioti 2-5 metų, kai intensyviai vystosi frazinė kalba. Pastangos mokantis kalbėti gali sukelti trumpalaikius kartojimus, užsikirtimus ar garsų tęsimą, kurie gali reikšti tiek mikčiojimo pradžią, tiek ir normalius, fiziologinius nesklandumus. Svarbu su vaiku kalbėti neskubant, dažnai sustojant. Lėta, rami, atsipalaidavusi, sklandi kalba daug efektyvesnė už tokius patarimus, kaip „įkvėpk“, „neskubėk“, „nesijaudink“. Vertėtų mažiau klausinėti vaiko įvairiausių dalykų, savo veido išraiška ir kūno kalba palaikyti vaiką, parodyti, kad klausomės jo kalbos turinio, o ne kaip jis kalba.
Disleksija
Ar daug vaikų turi mokymosi sutrikimą disleksiją (kai sutrinka garso priskyrimas raidei, sunkiai įsimenamos raidės, nemokama jungti raidžių į skiemenis)? Vaikai, kurie turi vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų, susiduria su įvairiais mokymosi sutrikimais. Vienas jų, dažniausiai pasitaikančių pradinėse klasėse, yra skaitymo (disleksija) sutrikimas. Tokiu atveju mokant vaikus skaityti pasitelkiami alternatyvūs mokymosi būdai, pavyzdžiui, raidėms sugalvojami smagūs pavadinimai: A - inkilėlio stogelis, H - kopėtėlės, O - obuolys; D - duona, taip sudarant žodinius vaizdinius. Mokomasi skaityti apibraukiant kiekvieną rašytinę ar spausdintinę raidę pirštu ir įsijaučiant ne tik į vaizdą, bet ir į judesį, raidės vaizduojamos pirštais, visu kūnu, pirštu rašomos smėlyje. Tai patikslina regimąjį suvokimą ir padeda susidaryti raidės vaizdiniui.
Garsų Tarimo Sutrikimai
Kodėl atsiranda garsų tarimo sutrikimai? Garsų tarimo sutrikimai (ar besitęsiantis šveplavimas), kai negebama ištarti š, ž, č, dž, r garsų vaikui suėjus 5-5,5 metų rodo, kad reikalinga logopedinė pagalba. Susirūpinti ir kreiptis į logopedą vertėtų, jei sulaukęs 3 metų vaikas neištaria k, g, l, v ar jo tariami garsai įgyja neįprastą skambėjimą.
Garsų tarimo mokymas vyksta tam tikru nuoseklumu. Iš pradžių svarbu aptarti su vaiku (geriausia prieš veidrodį) lūpų ir liežuvio padėtį tariant mokomą garsą. Kartais tenka atlikti artikuliacinės mankštos pratimus, kurie lavintų liežuvio, lūpų judesius. Vaikas mokomas taisyklingai ištarti atskirą garsą, vėliau tarimas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis etapas - garso tarimo įtvirtinimas kasdienėje aplinkoje ir išmokymas jį atskirti nuo panašiai skambančių garsų.
Kiti Kalbos Sutrikimai
Dažnai šie vaikai nevykdo suaugusiųjų nurodymų, neretai jie nesupranta kalbos, nežino daugumos kasdien aplinkinių vartojamų žodžių. Kartais vienažodžių sakinių periodas užsitęsia iki šešerių-aštuonerių metų amžiaus. Gali būti praleistos pagrindinės ar antrininkės sakinio dalys, neretos žodžių tvarkos, derinimo klaidos. Retai pasakoja savarankiškai, dažniausiai tik vardijami veikėjai, daiktai, veiksmai.
Neprigirdinčiojo balsas monotoniškas, tylus, būdingos tarimo klaidos, priebalsių praleidimas sudėtingesnėse sandūrose, kai iš eilės eina keli priebalsiai (marškiniai - makiniai), dažnai netariami nekirčiuoti skiemenys, praleidžiama žodžio pradžia ir pabaiga (stalas - talas). Būdingos žodžių derinimo klaidos, netinkama sakinio dalių tvarka, netaisyklingas prielinksnių vartojimas. Pasakymams būdingi pavieniai žodžiai, nesusieti jokiais gramatiniais ryšiais (Aš dviratis taisyti).
Dėl regos sutrikimo kalbinis bendravimas nesutrinka, kalbėti išmokstama, kaip ir normaliai matant, tačiau šis procesas turi kitokį atspalvį - atsiranda atotrūkis tarp žodžio ir vaizdinio.
Kada Kreiptis į Specialistą?
Vaikui sunku išmokti tarti kalbos garsus, nes atskiri garsai ištariami kalbos organams užimant įvairią padėtį ir įvairiai judant. Jei kūdikis pirmą pusmetį nereaguoja į triukšmą, nesuka galvytės garso link, neatsako šypsena kalbinamas, neadekvačiai reaguoja į balso intonacijas, neskleidžia jokių garsų, nepradeda veblenti skiemenukų su priebalsiais, nebando kalbėti „savo kalba“, nesupranta paprastų nurodymų (pvz., ne, negalima) svarbu pasitarti su pediatru ar šeimos gydytoju. Sulaukęs metukų vaikas savo žodyne turėtų turėti 5-10 žodžių.
Vertėtų susirūpinti, jeigu tokio amžiaus vaikutis nesupranta aplinkos daiktų pavadinimų (pvz., batas, lempa) ir prašomas jų neparodo, netaria keletos trumpų žodelių (pvz., ate, au, mama, tete). Paprastai be specialisto ir tėvų pagalbos, kai tęsiamas kalbos ugdymas namuose, kalbos sutrikimai praeiti savaime negali. Tačiau esama tam tikrų išimčių: daugelis vaikų iki 5-5,5 metų dar nemoka ištarti sunkesnių garsų š, ž, č, dž, r ir juos keičia paprastesniais. Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris vaikui augant ir lavėjant artikuliaciniam jo aparatui įveikiamas savaime.
Kaip Skatinti Kalbos Raidą?
- Tėveliai gali skaityti knygas, dainuoti, deklamuoti.
- Vaikas daug greičiau išmoksta vartoti daiktų pavadinimus, jei pats atlieka veiksmus. Dėl to vertėtų aptarti daiktus, veiksmus, kai su vaiku tėveliai vaikšto lauke, rengiasi maudytis, važiuoja į svečius, ruošiasi miegoti.
- Ugdant kalbos gramatinę sandarą galima žaisti „slėpynes“, padedant žaislą įvairiose vietose ir klausiant „kur pasislėpė?“ (pvz., po stalu, ant kėdės, prie kilimo). Pamėginti žaisti žaidimą „ko trūksta?“, išdėliojant ant stalo keletą žaislų, vieną iš jų paslepiant ir klausiant „ko trūksta?“.
Smulkiosios Motorikos Lavinimas
Mokslininkai teigia, kad smulkiosios motorikos lavinimas didina galvos smegenų žievės aktyvumą, todėl gerėja kalbėjimas, klausa, rega, dėmesys. Itin svarbu lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvinant pirštų pagalvėles skatinamas kalbos vystymasis, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą. Lavinant smulkiąją motoriką, gerėja ir kalbos raida, liežuvio judesiai atliekami greičiau ir tiksliau.
Mažylių piršteliai lavinami paprasčiausiais pratimais - masažuojant delniukus, glostant, patrinant, plojant katutes. Vyresni vaikai skatinami piešti, spalvinti, karpyti, lipdyti iš plastilino, minkyti tešlą, varstyti virvutes į skylutes, dėlioti dėliones, konstruoti iš lego konstruktorių, dėlioti sagutes ar kitus daiktus į dėžutę ar taupyklę, verti karoliukus ant virvutės, rūšiuoti pupeles, makaronus (dėti į atskiras dėžutes), užsegti sagas, užtraukti užtrauktukus, rišti batraiščius.
Klaidų Vengimas
Netinkamai elgiasi tie tėveliai, kurie per mažai bendrauja su vaiku, neįvardija matomo daikto (pvz., kėdė, katė, vanduo), atliekamo veiksmo (pvz., geria, miega). Nepasakoja vaikui, kas vyksta, pavyzdžiui, kai jis valgo, ruošiasi miegoti. Nenaudoja kuo paprastesnių, trumpesnių žodžių ir nekalba paprastais sakiniais. Persistengia ir be reikalo vartoja „vaikišką kalbą“. Tarkim nereikėtų vadinti katės „miau-miau“, nes daugumai vaikų „katė“ lengvai „įkandamas“ žodis. Labai svarbu, kad tėvai vaikui parodytų, jog suprato jo mintį ir palydėtų tai taisyklinga kalba, pakeisdami iš išplėsdami vaiko vieno žodžio sakinį, pvz. Vaiko pasakymas: „Po.“ Tėvų pasakymas: „Taip, čia yra puodelis.
Toks elgesys netinkamas, svarbu nepamiršti, kad gimtosios kalbos vaikas išmoksta pamėgdžiodamas, todėl tėvai turėtų vengti „vaikiškos kalbos“, visokių šveplavimų, iškraipymų, netaisyklingos kalbos.
Logopedo Pagalba
Dažnai tėvai įsivaizduoja, kad pas logopedą vaiką reikia vesti tik tada, jei jis netaria kai kurių garsų. Logopedai ne tik padeda vaikui ištarti vieną ar kitą garsą, bet ir moko kalbėti, plečia žodyną, šalina skaitymo ir rašymo sutrikimus, padeda atsikratyti mikčiojimo. Logopedas lavina dėmesį ir atmintį. Dažnai tėvams logopedas asocijuojasi su šveplavimu.
Kada Būtina Kreiptis į Logopedą?
Yra pagrindiniai požymiai, kurie įspėja, kad būtinai reikės kreiptis į logopedą. Visų pirma, jei mamos nėštumas ar gimdymas buvo komplikuotas, per ilgas arba per greitas. Tėveliai didžiuojasi, jei vaikas ne ropoja, o iškart stojasi ir eina. Suklusti reikėtų, jei naujagimiui buvo diagnozuotas per didelis ar per žemas raumenų tonusas ir gimus reikėjo mankštelių, jei vaikas pradėjo vaikščioti tik metų ir trijų mėnesių ar vėliau.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas nenori rengtis naujų drabužėlių, išrankus maistui, jautrus garsams, prisilietimams, kartais eidamas stiebiasi ar vaikšto ant pirštų galų. Apie galimas problemas įspėja ir perdėtas judėjimas arba, atvirkščiai, lėtumas, nerangūs judesiai, padidėjęs atsargumas, žemas raumenų tonusas, problemos imituojant judesius, padidėjęs išsiblaškymas. Jei mažylis rikiuoja žaisliukus į eilę, stato bokštus, vengia akių kontakto, stebimi emocijų proveržiai - isterija, ašaros, taip pat miego, psichosomatiniai sutrikimai, didelis seilėtekis.
Garsų Tarimas Pagal Amžių
Iki ketverių metų vaikas turi ištarti visus garsus, gali neištarti tik š, ž, č. Pataisykite, kai vaikas klysta, leiskite jam išgirsti blogai tariamą ir gerai tariamą garsą žodyje, ir jis pats pradės atskirti teisingą tarimą nuo neteisingo. Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris praeina savaime. Tačiau reikia žinoti, ar tai tikrai fiziologinis šveplavimas. Jeigu vaikas nesuglebęs, nėra seilėtekio, iki mokyklos jis pats pradės tarti ir garsą r. Jei ketverių penkerių metų vaikas klysta diferencijuodamas k ir g, t ir d, k ir t, d ir g, s ir š, kreiptis į logopedą būtina.
Kur kas rimtesnės problemos, kai dvejų metų ar vyresnis vaikas nekalba, mažai kalba arba kalba sava kalba, nepasako savo vardo, nekartoja; kai nori kažko paprašyti - ne sako, o ima už rankos ir veda, rodo pirštu arba tiesiog rėkia. Tėveliai apie tokius vaikus sako: „Su charakteriu“ arba „Jis viską supranta, tik nekalba“.
Kalba ir Aplinka
Kalba yra aukštesnė psichinė funkcija, kuri neatsiranda savaime. Reikia būti ten, kur ta kalba vartojama. Ne kartą išsilavinę ir aukštas pareigas užimantys, žinomi žmonės į konsultacijas yra atvedę trejų ar trejų su puse vaikų, kurie neatsakė į klausimus, vengė bendrauti. Tėvai užsiėmę, vaikai auga patys sau, su telefonu, televizoriumi. Vaikas, kaip sakoma, pedagogiškai apleistas, tad nekalba, nors ir supranta. Tėvai stebisi: kaip čia taip, juk ne pirmas vaikas šeimoje, vyresniajam nieko nereikėjo. Gal pirmam nereikėjo, o šitam reikia, nes jo lėtesnė nervų sistemos branda. Vartant knygeles, žaidžiant, kalbantis, aptariant aplinką, pasakojant, klausiant vaiko ir padedant jam atsakyti, galima prisivyti vėluojančią kalbos raidą.
Dvikalbystė ir Kalbos Mokymasis
Išmoks, ir ne vieną kalbą gali išmokti. Kartą atėjo pas mane šeima ir sako: „Mes dvikalbiai.“ Klausiu, kokia kalba bendrauja namuose, su vaiku. Paaiškėja, kad lietuviškai. Tai kodėl dvikalbiai? Sako: „Mūsų vaikas laisvai rusiškai šneka.“ Paaiškėjo, kad vaikas visą laiką žiūri rusiškus filmukus ir išmoko rusiškai, su šalia gyvenančia mergaite iš Ukrainos puikiai susikalba rusiškai. Išmokti lietuvių kalbos, elementarių veiksmažodžių, būdvardžių atvedė pas mane, nes patys išmokyti neturi laiko. Dabar vaikai, iš filmukų išmokę, dažnai angliškai kalba geriau nei lietuviškai.
Žodyno Trūkumas
Pamatote, kad vaikas negali normaliai kalbėti, nes nežino žodžių. Pirmiausia logopedas nustato priežastį, kodėl vaikas tų žodžių nežino. Kalta klausa, atmintis, artikuliacija, kalbos suvokimas, dėmesys, mąstymas, logika ar tiesiog nepalankios aplinkos sąlygos? Kai kurie vaikai labai daug kalba, bet paprašius papasakoti, kas pavaizduota paveiksliuke, nemato esmės, visumos, mato tik detales. Kiti mato visumą, bet negali papasakoti, nes jiems trūksta žodžių, pamiršta veiksmažodžius. Tai priklauso ir nuo to, kuri smegenų dalis aktyvesnė: to, kuris nemato visumos, - dešinysis pusrutulis, to, kurį reikia traukti už liežuvio, lėčiau bręsta priekinė smegenų dalis. Ir vieniems, ir kitiems reikia specialisto pagalbos, tik skirtingos.
Gramatinės Klaidos
Kai kurie vaikai neskiria vyriškosios ir moteriškosios giminės, vienaskaitos ir daugiskaitos. Vaikas, kurio raida nesutrikusi, išmoksta kalbėti taip, kaip kalba mama, neiškraipydamas galūnių. Jeigu vaiko raida normali, jis neturi painioti vienaskaitos ir daugiskaitos, vyriškosios ir moteriškosios giminės. Iki trejų metų vaikas turi identifikuoti ir save: aš - mergaitė ar berniukas, ji ar jis. Jeigu tokiam vaikui nebus padėta iki mokyklos, mokykloje jam bus labai sunku - vaikas nuolat turės galvoti, kaip rašyti, o ne ką rašyti. Jis negalės normaliai sudėlioti sakinio, atpasakoti, prasidės teksto suvokimo problemos, o toliau - nesėkmės, nenoras eiti į mokyklą. Tokį vaiką kaltins tinginyste, o jis nekaltas, kad taip yra, nuo jo pastangų tai nepriklauso. Jam reikia pagalbos.
Tėvų Dalyvavimas
Tėvai turėtų pasikonsultuoti, gauti logopedo rekomendacijas ir patys dirbti su vaiku, nes jei dirbs tik logopedas, tai truks labai ilgai, bus sunku įveikti sutrikimus. Tačiau dažniausiai tėvai nori, kad problemas išspręstų logopedai, mokytojai. Labai daug galima padaryti, jei problema identifikuojama kuo anksčiau. Mokslo įrodyta - geriausiai vaikas įsisavina žinias, gaunamas iš mamos, kuri su juo praleidžia daugiausia laiko iki trejų metų. Natūralu, kad tėvai vaikui gali padėti labiausiai. Tačiau jie ne visada objektyviai vertina situaciją. Dažnas galvoja apie savo vaiką geriau, nei yra iš tiesų, arba jiems yra sunku pripažinti, kad yra problemų. „O namie jis gali“, - šią frazę labai dažnai girdžiu. Bet kai vaikas žino, tai jis žino ir namie, ir pas logopedą. Jeigu jis namie gali sudėti dėlionę, o pas logopedą - ne, vadinasi, jis namie išmoko dėlioti tik tą vieną dėlionę.
Jeigu vaikas iki trejų metų pirštukais nepadaro ženklo OK, nuveskite patikrinti kalbos. Jeigu vaikas negali atsiminti žodžio, neišlaiko jo ilgai atmintyje - žino, kad čia katė, bet vis tiek kitaip sako, reikia logopedo pagalbos, o kartu bus lavinama ir smulkioji motorika. Viskas labai susiję. Tad, jei tik kyla klausimų, įtarimų, kreipkitės į logopedą, kad įvertintų vaiko kalbą, kalbos supratimą, artikuliaciją, tarimą.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Neįtikėtinas Nėštumo Kalendorius: Savaitė Po Savaitės ir Mėnesių Apžvalga Būsimoms Mamoms
- Burnos Pūslelinės Gydymas: Sužinokite Priežastis, Simptomus ir Veiksmingiausius Būdus