Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Miego nauda emocinei ir fizinei sveikatai dažnai yra nepakankamai vertinama. Iš tiesų yra priešingai, vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu, kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi.

Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius klausimus, susijusius su kūdikių ir vaikų miegu: specialistų rekomenduojama miego trukmė, pietų miego svarba, taisyklės, svarbios kalbant apie saugų miegą, pagrindinės problemos, trikdančios mažylio miegelį ir kita. Pasidalinsime ir vertingais patarimais, padėsiančiais ugdyti savarankiško vaiko miego įgūdžius.

Individualūs vaiko poreikiai

Pirmiausiai, kalbant apie vaikus (nesvarbu, tai būtų kūdikio miegas, svoris, gebėjimai ir pan.), sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis, nuo, pavyzdžiui, Jūsų draugės ar kaimynės mažylio. Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje.

Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą.

Rekomenduojama miego trukmė

Kalbant apie miego trukmę, 0-3 mėnesių naujagimiai turėtų miegoti nuo 14 iki 17 valandų per parą, mažiau nei 11 valandų yra jau nerekomenduojama. 4-11 mėn kūdikiai per parą idealiu atveju turėtų miegoti nuo 12 iki 15 valandų, bet ne mažiau nei 10. 1-2 metų amžiaus mažyliai turėtų per parą miegoti ne mažiau 9 valandų, o idealiu atveju nuo 11 iki 14 valandų. Tuo tarpu ikimokyklinio amžiaus, 3-5 metų vaikams rekomenduojamas miego kiekis per parą - nuo 10 iki 13 valandų. 6-13 metų vaikams - nuo 9 iki 11 valandų.

Paaugliams miego rekomendacija - nuo 8 iki 10 valandų per parą, bet ne mažiau nei 7 valandos ir ne daugiau nei 11 valandų. Jauni suaugusieji turėtų per parą miegoti nuo 7 iki 9 valandų. Užmigimo pradžia svarbi dėl gilaus miego, kuomet vyksta atminties konsolidacijos procesai ir neuroendokrininės sistemos veikla. Miego hormono melatonino koncentracija vaikams pradeda didėti apie 20 val.

Miego trukmės rekomendacijos pagal amžių:

Amžius Rekomenduojama miego trukmė per parą
0-3 mėnesiai 14-17 valandų
4-11 mėnesių 12-15 valandų
1-2 metai 11-14 valandų
3-5 metai 10-13 valandų
6-13 metų 9-11 valandų
Paaugliai 8-10 valandų
Jauni suaugusieji 7-9 valandų

Kūdikio miegas dieną

Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas. Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas).

Pietų miegas

Pietų miegas svarbus vaikams iki 4 metų. Po to, jeigu vaikui pakankamos trukmės nakties miegas, tai iki paauglystės turėtų nenorėti miegoti dieną. Paaugliams gali pakakti nuo 30 min. iki 1 valandos nusnūdimas, tačiau reiktų vengti pietų miego po 16 valandos, nes tuomet bus sudėtinga užmigti atėjus nakčiai. Mažiems vaikams būtinos 1-2 valandos dienos miego ir kad liktų 5-6 valandos iki nakties miego pradžios.

Paauglystėje dėl neuroendokrininės sistemos persitvarkymo, vaikai vėl pasidaro natūraliai mieguistesni. O dar veikia ir išoriniai faktoriai - aktyvesnis gyvenimas vakarais - atsirandantys vakarojimai su draugais, pamokų ruoša ir žaidimai prie ekranų. Tam tikras procentas vaikų gali sunkiau eiti miegoti nakčiai, ypač, jeigu darželyje išsimiega po 2- 3 valandas ir šeima tvarkingai įvedusi taisykles naktiniam miegui. Tad tokių šeimų vaikai galėtų perpiet miegoti trumpiau, o nuo 4 metų ir visai nemiegoti pietų miego.

Lietuvoje dažnas ikimokyklinio amžiaus vaikas miega pietų miego, tačiau nakties miegui eina pakankamai vėlai. Tuo tarpu pvz. D. Britanijoje vaiko dienotvarkė dėliojama kiek kitaip - pietų miego tarsi ir nėra, bet nakties miegui vaikai eina anksti - apie 19 valandą. Būtų gerai siekti, kad miego įpročiai atlieptų poreikius ir šeimos ritmą, tačiau labai svarbu suprasti, kad nakties miego kokybės dienos miegas pilnai nekompensuos.

Vaikų miego pokyčiai

Kurį laiką mažylis miega tiksliai it laikrodukas, tarsi pats būtų susipažinęs su specialistų rekomendacijomis, kiek laiko jo amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti bei kada idealiausias laikas poguliams. Iš tiesų, vaikų miego pokyčiai, kurie neretai yra laikini ir išnyksta, vos pasibaigus juos sukėlusiems veiksniams/situacijoms, yra visiškai normalu. Kaip ir tai, kad kiekvieno vaiko miego trukmė/įpročiai gali skirtis.

Vaikų, kaip ir suaugusiųjų miegas, yra lemiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Žinoma, vaiką, taip pat - ir jo miegą, aktyviai veikia išorinė aplinka. Trikdantys, neįprasti garsai, pasikeitusi miego aplinka (nakvynė svečiuose ar tiesiog naujoje lovytėje), pirmosios dienos, savaitės, o kartais - net ir mėnesiai - darželyje ir kita. Nesitikėkite, jog mažylis, dieną priverstas „virškinti“ naujus įspūdžius, dieną miegos it angelėlis.

Norėdami kiek įmanoma sumažinti neigiamą permainų įtaką miegui, pasistenkite išlaikyti įprastą dienotvarkę (tas pat kėlimosi/gulimosi metas, miego ritualas, užmigimo procesas ir pan.). Atrodo, jau pavyko „sustyguoti“ kūdikio dienotvarkę taip, jog visi šeimos nariai, įskaitant, žinoma, ir mažylį, džiaugiasi kokybišku poilsiu. O Jūs, vaikučiui miegant, galite atlikti ne tik būtiniausius darbus, bet netgi skirti laiko sau.

Miego regresas

Tačiau staiga, nei iš šio, nei iš to, Jūsų kūdikio miegas ir vėl „išsiderino“… Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškianį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites,. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių. Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę.

Savarankiškas miegas

Su pavydu, prisiminusi savo jau eiline tapusią bemiegę naktį, klausotės, kaip draugė (žinoma, visa švytinti ir ne juodais paakiais!) džiūgauja, jog jos vaikas išmiega visą naktį. Žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ - net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką (8 mėnesių, 9 mėnesių, darželinuką, paauglį) ar net suaugusįjį kalbėtume. Kaip žinia, žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia.

Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Tad draugė, teigianti, jog jos kūdikis „miega visą naktį“, tikriausiai atliko rimtą darbą ir išmokino savo mažylį savarankiško miegelio įgūdžių. Kiekviena mamytė/tėvelis, kurie, žinoma, savo vaiką pažįsta geriausiai, turi atrasti individualiu atveju efektyviausią ramaus miegelio „receptą“.

Jei tokį klausimą pateiktumėte prieš vaikeliui gimstant ir sureaguotumėte į specialisto nuomonę, jog, dėl visos eilės priežasčių (pradedant saldžiu miegu ir baigiant intymaus gyvenimo su antrąja puse kokybe), miegas kartu su vaiku nėra rekomenduojamas, tikėtina, išvengtumėte visos eilės problemų. Patikėkite, užtenka vos poros kartų pasiimti mažylį pas save ir vaikutis prie to pripras. Tikėtina, jog ir Jūs. Tiesa, smagu tol, kol nesusiduriama su vaiko, o kartu - ir visos šeimos miego problemomis.

Jei, pavyzdžiui, vaiką maitinate krūtimi, mažylis, gulėdamas šalia, kas kartą pabudęs, natūralu, instinktyviai ieško krūties. Ir tikrai nebūtinai dėl to, jog išalko. Mamos krūtis - vienas iš būdų, padedantis lengviau užmigti. Vadinasi, jei norite išmokyti vaiką savarankiškai užmigti, pirmiausiai derėtų pradėti nuo jo „iškraustymo“ į savo lovytę.

Miego ritualai

Rutina - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Pasikartosiu, jog, kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas.

Jei, pavyzdžiui, sugalvosite pakeisti įvykių seką (pirmiausiai - pasaka, tik tada - dantukų valymas, o iki šios viską darydavote atvirkščiai), mažyliui gali kilti klausimas, dėl ko taip vyksta. Į miego ritualo kūrimą, nepamiršdami šiam suprantamais žodžiais paaiškinti ir miegelio svarbą organizmui, galite įtraukti ir jau ūgtelėjusį vaiką. Tiesa, vaikai, gavę laisvę kūrybai, neretai yra linkę labai įsijausti.

Prisiminkite, jog miego ritualas turi raminti, o ne, priešingai, aktyvinti. Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduoju naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir Jūsų miegamajame.

Nusiteikite, jog, mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Ypač, kalbant apie tuos vaikus, kurie ilgą laiką buvo migdomi, pasitelkiant nerekomenduojamas pagalbines, su Jumis besiasocijuojančias priemones (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Tiesa, tai nereiškia, jog, ignoruojant savo jausmus, būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia.

Gera žinia, kad vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurias jau aptariau. Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai, sutikite, nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas.

Pervargimas

Kaip ką tik aptariau, kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Norint to išvengti, dienos metu reikia būti atidiems ir neleisti vaikui „perdegti“. O, juolab, kaip kartais daro dalis ūgtelėjusių vaikučių tėvelių, sąmoningai neapkrauti juos įvairiomis veiklomis, kurios turėtų neleisti mažyliui užsinorėti miegelio.

Tokiu elgesiu tėveliai, ne paslaptis, neretai tikisi „išlošti“ daugiau laisvo laiko vakare. Tikiuosi, jau supratote, kad toks absurdiškas elgesys atneša kardinaliai priešingą efektą. Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos. Minėtas elgesys, jei artėja dienotvarkėje numatytas miego laikas, yra visiškai normalus.

Tiesa, kai kuriems vaikams būdingi pervargimo simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs ar netgi klaidinantys. Pavyzdžiui, pervargęs mažylis gali jausti norą būti „prilipęs“ prie tėvelių. Dar vienas apgaulingas požymis - perdėtas vaiko aktyvumas ir nuolatinis bandymas kažkur išlieti savo energiją. Manote, kad tai - hiperaktyvumas? Gali būti.

Pastebėjus aptartą ar į jį panašų elgesį, atidžiau pasekite, kokia yra konkreti Jūsų vaiko naktinio bei dieninio miegelio trukmė. Jei mažylis miega gerokai mažiau, nei rekomenduojama jo amžiaus vaikams, akivaizdu, kad būtina šią situaciją taisyti. Dažnai padeda vaiko dienotvarkės korekcijos (jei tokios dar neturite, mažylio nuovargio priežastis aiški).

Kai kurie tėveliai, pasakodami, jog jų ūgtelėjusio (pavyzdžiui, 2 metų) vaiko dienotvarkėje yra likęs tik naktinis miegas, tuo tarpu pietų miegelis - užmirštas reikalas arba likęs tik tomis dienomis, kai einama į darželį, akivaizdžiai tuo didžiuojasi. Tai - anaiptol ne tiesa. Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą.

Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego. Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus.

Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį. Tad dažnam tėveliui, norinčiam turėti pakankamai laisvo laiko dienos metu bei išvengti pervargusio mažylio pykčio priepuolio, kyla klausimas, ką daryti, jei vaikas nemiega dieną?

Kortizolis ir melatoninas

Kortizolis - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių. Pagrindinė melatonino - miego hormono - funkcija - pagalba mūsų organizmui raminantis bei ruošiantis nakties miegui. Didžiausia šios medžiagos gamyba „užsikuria“, artėjant nakčiai. To ženklas - natūralus nuovargio jausmas.

Melatonino gamybą gali paskatinti įprastos veiklos, kurios yra neatsiejamos nuo sveiko vaiko dienotvarkės. Viena jų - buvimas lauke su mažyliu. Tiesa, stenkitės tai daryti netrukus po mažylio nubudimo, o ne artėjant miegelio laikui. Dienos šviesa skatina ne tik kortizolio, bet ir melatonino gamybą. Tiesa, šis procesas bus naudingesnis nakties miegui. Bet, kaip žinia, vaikų miegas naktį ir dieną yra tarpusavyje susiję. Geras dienos miegas reiškia kokybišką poilsį naktį.

Triukšmas

Jei tyla - viena iš minčių, ateinanti į galvą, pagalvojus apie naktį, tai tikėtis „mirtinos“ tylos dieną, sutikite, yra naivu. Geriausia, ką Jūs galite padaryti tokioje situacijoje - blaškantį, užmigti trukdantį ar galintį išbudinti triukšmą nuslopinti kitu, vadinamuoju „baltu“ triukšmu. Kai kuriems vaikams puikiai „sueina“, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvo ar dulkių siurblio skleidžiamas garsas. Tik kažin, ar dažnas iš Jūsų norėtumėte, jog kiekvienas kūdikio dienos miegas būtų lydimas tokių buitinių prietaisų veikimo?

Tai gali ne tik gali erzinti, bet ir nėra labai ekonomiška, tiesa? Tad vienas populiariausių sprendimų - specialios mobiliosios programėlės arba tiesiog „Youtube“ įrašai su „baltu“ triukšmu“ arba ilgą laiką veikiantys „balto“ triukšmo aparatai. Tiesa, atkreipkite dėmesį į skleidžiamo garso stiprumą.

Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik vaiko vystymąsi, nuotaiką, bet ir gali prisidėti prie saldesnio dienos miegelio. Tiesa, aktyvią veiklą į dienotvarkę įtraukite po vaikelio nubudimo, o ne prieš miegą. Priešingu atveju galima sulaukti atvirkštinio efekto.

Nemiga

Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.

Vaikai su dėmesio sutrikimu, hiperkinetiniu elgesiu, patiriantys nuolatinį miego trūkumą ilgainiui gali turėti ir kitų psichologinės raidos problemų. O neturintys tų problemų dėl ilgalaikio miego trūkumo gali patirti dėmesio koncentravimo iššūkių, po to mokymosi sunkumų, vėliau nerimo ir depresijos.

Vaikų nemigos priežastys

Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:

  • traumuojantys išgyvenimai;
  • lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi);
  • vaikystės baimės;
  • socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas);
  • paros ritmo sutrikimai;
  • netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare);
  • kai kurių vaistų vartojimas;
  • skausmas;
  • viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos;
  • miego apnėja;
  • neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija);
  • psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija);
  • diegliai;
  • dantų dygimas.

Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams miego problemos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.

Vaikų nemigos simptomai

Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:

  • padidėjęs mieguistumas dieną;
  • sumažėjęs aktyvumas dieną;
  • nuotaikos pablogėjimas;
  • susikaupimo problemų atsiradimas;
  • mokymosi rezultatų suprastėjimas;
  • susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas;
  • nenoras užsiimti fizine veikla;
  • nuotaikos pablogėjimas vakare.

Paauglių nemiga

Apskaičiuota, kad su nemiga gali kovoti net 40 proc. vaikų. Uždelstos miego ir budrumo fazės sindromas (DSWPD, ang. delayed sleep - wake phase disorder) yra dažniausiai pasitaikanti paros ritmo sutrikimų forma. Remiantis 2004 m. atliktais AASM (Amerikos miego medicinos akademijos) tyrimais, jis pasireiškia 7-16 proc. paauglių. Nemigą šiame amžiuje lemia daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra šie:

  • psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, baimės ar depresija);
  • hormoniniai pokyčiai;
  • pernelyg daug pareigų arba veiklų;
  • laiko sau trūkumas (nėra galimybės nurimti prieš miegą);
  • netinkama mityba (per daug greitojo maisto ir gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino);
  • stresas.

Kaip gydyti vaikų nemigą?

Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti - mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos. Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:

  • pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių;
  • paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku);
  • tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas;
  • fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego;
  • tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.

Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:

  • fizinio aktyvumo didinimas;
  • streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas);
  • dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja).

žymės: #Vaika

Panašus: