Augant ekologinių katastrofų skaičiui, mūsų planetoje vis daugiau dėmesio skiriama klimato kaitai. Vaikai yra mūsų ateitis, o ateitį šiuo metu dengia klimato krizės debesys, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Kaip teisingai paruošti jaunąją kartą susidūrimui su aplinkosauginiais iššūkiais? Kuo daugiau darbo tėvai ir pedagogai įdės ugdydami vaikų ekologinį sąmoningumą, tuo švaresnėje aplinkoje gyvensime ateityje.
Ekologinio Sąmoningumo Ugdymas Šeimoje
Didžioji dalis vaiko pasaulėžiūros susiformuoja šeimoje. Joje įgyjame savo pirmąsias vertybes, požiūrį į pasaulį, meilę aplinkai. Augantis sąmoningas žmogus yra teisinga Žemės ateitis, todėl ir vaiką auginančiųjų misija nėra lengva. Pirmasis ir bene efektyviausias būdas ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą - rodyti pavyzdį. Tėvai turėtų pasidomėti tvaraus gyvenimo būdo principais ir juos pritaikyti savo šeimoje.
Maži vaikai paprastai linkę kopijuoti suaugusiųjų elgesį, todėl jei, pavyzdžiui, jie rūšiuoja atliekas, mažylis taip pat stengsis, kad atliekos atsidurtų skirtingose rūšiavimo dėžėse. Tvariam gyvenimo būdui galima skirti dalį bendro šeimos laiko: pavyzdžiui, puikia kasmete tradicija gali tapti dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkoje „Mes darom“.
Kaip Skatinti Ekologišką Elgesį?
- Vaikus reikėtų skatinti gerai pagalvoti, ar jiems iš tiesų reikia dar vieno naujo žaislo.
- Taip pat, jei tik įmanoma, patariama rinktis ekologiškus perdirbamus žaislus.
- Populiarėja ir gimtadieniai, kai vaikai prašo ne dovanų ir žaislų sau, bet maisto ir reikmenų gyvūnų prieglaudoms.
- Reikėtų nepamiršti vaikų supažindinti su tvarios mados principais. Kartu su vaikais rinkitės praktišką, ilgai dėvimą, lengvai su kitais turimais drabužiais bei aksesuarais suderinamą aprangą. Vieni patraukliausių - ekologiški drabužiai vaikams.
Apskaičiuota, kad pasaulyje kasmet išmetama 1,3 mlrd. tonų maisto. Vaikus galime mokyti į lėkštę įsidėti tik tiek valgio, kiek jie suvalgys. Vaikai turėtų žinoti, kad daugelis maisto atliekų gali virsti puikiu kompostu.
Ekologija Vaikų Darželiuose ir Mokyklose
Kelerius metus vis daugiau dėmesio ekologijai skiriama vaikų darželiuose ir mokyklose, tačiau savo indėlį įdėti turėtų ir tėvai. Vaikams organizuojamos ne tik ekskursijos po atliekų perdirbimo įmones, jų aikšteles, bet ir vedamos edukacinės pamokos. Viena iš jų - „Aš - EKOkarys“. Tokio tipo pamokų metu vaikai sužino daug aktualios informacijos apie aplinkosaugą, klimato kaitą, kaip galime sau pakenkti, jei nerūšiuojame atliekų, susipažįsta su zero waste filosofijos principais, gamina tvarias pakuotes ir t. t.
Pasak Groningeno (Nyderlandai) ir Mykolo Romerio universitetų aplinkos psichologijos krypties doktorantės Audros Balundės, svarbu vaikų ekologines vertybes pradėti formuoti jauname amžiuje - idealiu atveju tai prasidėtų dar namuose, o darželyje ir mokykloje šios idėjos būtų visapusiškai ir sistemiškai stiprinamos.
„Tai nebūtinai turi būti atskira pilietiškumo ar ekologijos pamoka. Paprasti dalykai, kaip mokymas skaičiuoti ar rašyti pasitelkiant gamtos elementus, bei tiesiog mokymasis gamtoje jau formuoja aplinkai draugišką mokinių požiūrį. Žinoma, tai yra tik pirmas žingsnis. Vėliau reikėtų įtraukti aplinkosaugos klausimus į patį mokymo procesą, integruojant juos į visas švietimo sritis: pavyzdžiui, tekstiniai matematikos uždaviniai gali būti formuojami įtraukiant klimato iššūkius, kalbų pamokų metu galima nagrinėti ekologijos problemas ir pan. Labai dažnai mokiniai baigia mokyklą turėdami labai tarpusavyje nesusietas žinias, o juk tikrai būtų galima apie aplinkosaugos aktualijas plačiau užsiminti ir istorijos, politologijos, fizikos temose“, - idėjomis dalinasi A.Balundė.
Siedama ekologinę savimonę ir aktyvizmą šioje srityje ateityje, tyrėja užsimena apie vaikų praktinių įgūdžių lavinimą. „Juk turime pamokas maisto gamybai, buities organizavimui, tikrai būtų galima čia integruoti rūšiavimo pagrindus. Turime galvoti apie tai, kaip apie vieną pagrindinių kasdienybės aspektų, o ne kaip pasirenkamą veiklą. Mokiniams tai turėtų būti pateikiama kuo natūraliau ir paprasčiau - ką, kur ir kada konkrečiai reikia daryti. Keli iš pavyzdžių būtų lipdukai, primenantys apie vandens čiaupo užsukimą, elektros taupymą. Mokytojai, palikdami kabinetą, apie tai galėtų priminti balsu ir taip įtvirtinti tvarumą kaip normą, ugdant kiekvieno asmeninę atsakomybę šiais klausimais.“
Praktiniai Užsiėmimai ir Edukacija
Tokių praktinių užsiėmimų mokiniams nebūtina ieškoti tik mokykloje - visai netrukus Lietuvoje duris atvers pirmas Baltijos šalyse mobilus Klimato muziejus. Jame lankytojai galės patys pajausti, kaip atrodo 50°C kaitra, žaidimų forma prisiminti rūšiavimo pagrindus ir priimti klimato priesaiką. Muziejaus kelionė per Lietuvą prasidės gegužės 14 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, kur ekskursijos vyks 2 savaites iki muziejaus persikėlimo į Trakus.
Internete gausu įvairių edukacinių filmukų ekologijos tema. Pavyzdžiui:
- Laura Eritimo, Mari Ahokoivu „Išprotėję orai!“
- Luca Mercalli „NA IR KARŠTIS! Koks bus ateities klimatas?"
- Jean-Michel Billioud „Apsaugokime Žemę."
Laikas Gamtoje
Nemaža dalis šia tema atliktų tyrimų rodo, jog kuo daugiau laiko ankstyvame amžiuje vaikai praleidžia gamtoje, tuo jų ryšys su aplinka tampa artimesnis. Užaugę jie tampa draugiškesni ir empatiškesni save supančiai gamtai. Tačiau šiuolaikinis greitas miestų gyvenimas, kasdien vykstantis prekybos centruose ar namuose prie kompiuterio, gerokai sumažina „žalio“ laiko kiekį mažųjų dienose.
Ekologinis Nerimas ir Kaip Su Juo Tvarkytis
Klimato krizei progresuojant, pasaulyje vis dažniau girdimas „ekologijos nerimo“ terminas - rūpestis dėl neužtikrintos ateities aplinkosaugos problemų kontekste. Psichologės nuomone nereikėtų slėpti jautrios (neigiamos) informacijos nuo vaikų, jie vis tiek turi suprasti šių dalykų svarbą. „Žinoma, jei nerimas yra visiškai nustelbęs pagrindines gyvenimo funkcijas, reikėtų ieškoti profesionalo pagalbos ir stabilizuoti savo emocinę būseną, o tuomet - imtis veiksmų. Pažvelgti į savo asmeninius resursus, ką aš galiu padaryti, kokios mano galimybės, ir kiek įmanoma daugiau savo elgesiu prisidėti prie aplinkosaugos klausimų sprendimo: ar tai būtų rūšiavimas, vartojimo mažinimas, mitybos įpročių keitimas, ar aktyvus įsitraukimas į politinę ir visuomeninę veiklą.“
Mokslininkė rekomenduoja su vaikais kalbėtis apie vandens, energijos taupymą, tvarią madą, sodininkystę, išteklių ribotumą, aplinkai draugiško transporto pasirinkimą, dalyvavimą įvairiose aplinkos švarinimo akcijose - o apie visa tai sužinoti, pamatyti ir paliesti kviečia gegužės 14 d. Vilniuje duris atveriantis nemokamas Klimato muziejus.
Panašus:
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Linksmiausi pažintiniai žaidimai vaikams: idėjos ir patarimai
- Žaidimai mažiems vaikams: lavinantys ir smagūs užsiėmimai
- Neįtikėtina Kėdainių Lopšelio-Darželio „Pasaka“ Apžvalga: Atraskite Vaikų Ugdymo Stebuklus!
- Gyvūnų Globos Organizacijos Tauragėje: Atraskite, Kaip Jūs Gali Išgelbėti Gyvūnus!