Vincas Uždavinys gimė 1902 m. gegužės 16 d. Paručių kaime (Varėnos r.). Buvo vyriausiasis vaikas devynių vaikų šeimoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimą, kūrybą ir indėlį į Lietuvos kultūrą.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Pradinę mokyklą V. Uždavinys lankė Jakėnų kaime (Varėnos raj.) ir Varėnoje, kur mokslas buvo dėstomas rusų kalba. V. Uždavinys buvo toks žingeidus, kad net vogdavo knygas iš mokytojo. Vis tik varganas gyvenimas ir sunkus darbas atitraukdavo jį nuo mokslų, nes reikėjo išgyventi. Kaip V. Uždavinys prisimena, teko sunkiai dirbti piemeniu, o per vokiečių okupaciją - geležinkelio darbininku.
Noras mokytis buvo didesnis ir 1918 m. rudenį jis išlaikė egzaminus į Aukštadvario prekybinės progimnazijos antrąją klasę. Aukštadvario antrosios klasės pabaigti nepavyko, nes 1919 m. įsiveržus Raudonajai Armijai Aukštadvario komercinė progimnazija buvo paversta raudonarmiečių ligonine, o progimnazijos mokiniai išsibarstė po namus.
1921-1925 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Ten mokėsi iki 1925 m. V. Uždavinys buvo labai aktyvus, dalyvavo ,,Vyčių - Skautų“ bei ,,Ateitininkų“ veikloje, pradėjo savo žurnalistinę, literatūrinę veiklą. Vilniaus gimnazijos direktorius Mykolas Biržiška pasiūlė slapyvardį Sapniūnas ir išspausdino pirmąjį straipsnį ,,Vilniečio“ laikraštyje ,,Į Vilniaus mokslą“ 1921 lapkričio 5-7 d. Prasidėjo V. Uždavinio kūrybinis kelias.
Už šią veiklą grėsė teismas ir kalėjimas, todėl V. Uždavinys buvo nuolatinėje policijos priežiūroje. Jo advokatas Tadas Vrublevskis pasiūlė jam bėgti į Vakarų Lietuvą, nes Vilniuje jo karjera būtų sužlugdyta. V. Uždavinys išvyko į Varėną, o iš ten į Alytų ir po to į Kauną.
Kaune V. Uždavinys įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą (tuo metu Lietuvos universitetas) Humanitarinį fakultetą ir pradėjo dirbti Vilniui vaduoti sąjungoje (toliau VVS).
Visuomeninė ir kūrybinė veikla
Aktyviai įsitraukė į visuomenines veiklas: bendradarbiavo Vilniaus lietuvių spaudoje. Dėl prolietuviškos veiklos, Vilniuje jį ėmė persekioti lenkų valdžia, grėsė teismas ir kalėjimas. Persikėlė gyventi į Kauną, kur įstojo į Humanitarinių mokslų fakultetą, vėliau nuo 1930 m. į Teisės fakultetą.
Uždavinys turėjo labai platų interesų lauką - užsiėmė žurnalistine veikla, publikavo straipsnius, redagavo laikraščius, žurnalus, skaitė viešas paskaitas, buvo aktyvus visuomenininkas, uoliai įsitraukė į Vilniui vaduoti sąjungos (VVS) veiklas, skaitė paskaitas radijuje, vedė laidas.
Pradėjęs dirbti VVS instruktoriumi, jis daug keliavo po Lietuvą, skaitė paskaitas ir steigė VVS skyrius. Darbas buvo labai sunkus ir sudėtingas, bet V. Uždavinio būdo bruožai, charakterio savybės, atsidavimas ir mokėjimas pritraukti žmones bei juos suvienyti labai praplėtė VVS veiklą. Jis jautė savo darbo teikiamą naudą ir vertę.
1928 m. VVS buvo pradėtas leisti žurnalas „Mūsų Vilnius“, kurio redaktoriumi paskirtas V. Uždavinys. Jis taisė laikraščio korektūrą, tvarkė ir rašė straipsnius; taip pat redagavo leidinius ,,Vilniaus baras“, ,,Vilnius ir Vilniaus kraštas“ (vaizdų albumas), ,,Išniekinti kryžiai“.
V. Uždavinys taipogi skaitydavo paskaitas radijo žurnale ,,Pavergtas Vilnius“, vedė radijo laidas vaikams. VVS vardu pradėjo organizuoti keliones į pasienį su Lenkija.
Kelionės ir fotografija
Buvo kelionių entuziastas - apkeliavo įvairias Lietuvos vietoves. Dalyvavo Lietuvos turizmo sąjungos veikloje, rengė ekskursijas. Leidosi į keliones po Vakarų Europos šalis, Pietų Afriką, Didžiąją Britaniją, 1936-1937 m. skaitė paskaitas JAV lietuvių kolonijose. 1938-1939 m. lankėsi Kanadoje, kaip žurnalo „Pasaulio lietuvis“ korespondentas.
Uždavinio kelionių įspūdžiai aprašyti jo dienoraščiuose, išleistose knygose. Kelionių po Lietuvą patirtis jis įamžino fotografijose. Fotografavimas tapo viena iš didžiųjų Uždavinio aistrų.
1929 m. iš kunigo Juozo Židanavičiaus gavęs pirmąjį savo fotoaparatą, žengė pirmuosius žingsnius fotografijoje. Kūrė etnografinę fotografiją - fiksavo miestų ir miestelių peizažus, architektūros paminklus, žmonių portretus, kaimo buities scenas, gamtovaizdžius. Fotografijas publikuodavo paties redaguojamuose leidiniuose, savo knygose. Uždavinys priklausė Fotomėgėjų sąjungai.
Tremtis ir gyvenimas po jos
1944 m. buvo areštuotas ir ištremtas į Vorkutą. Nuo 1945 m. gegužės 8 d. dar prieš tremtį iš kalėjimo Lukiškėse jis pradėjo rašyti laiškus savo vaikams Saulei ir Sakalui. V. Uždavinio laiškai iš Vorkutos (Ajač Jagos ir Kožvos) - tai labai įdomi fondo dalis, kuri pratęsia dienoraščius.
1953 m. iš tremties sugrįžo į Lietuvą. Grįžęs V. Uždavinys tvarkė savo archyvą, bet kai kurios dalys jau buvo dingusios. Džiugu, kad didelė archyvo dalis mus pasiekė. Pagal jį mes galime atkurti visą V. V. Uždavinio gyvenimą.
Mirė 1983 m. kovo 20 d.
V. Uždavinio archyvo vertė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, kurios Rankraščių skyriuje saugomas gausus V. Uždavinio palikimas, surengė parodėlę ir prisiminė šį įdomų ir kūrybingą žmogų. Visą V. Uždavinio gyvenimą galimą atkurti pagal fonde sukauptus rankraščius, fotografijas, darbo dokumentus, korespondenciją.
V. Uždavinys teigė: ,,Rašau pats apie save, apie savo smulkmeniškus pasireiškimus. Taigi, atrodytų, kad pats save fotografuoju, o jei kas kada nors ir bandys pažinti mane ne visai tą, koks aš iš tikrųjų esu. Nemeluosiu. Rašau kasdien šviežius pergyvenimus, rašau teisingai, taip, kaip mano akys mato…“.
V. Uždavinys suvokė savo užrašų vertę ir jau 1933 m. bandė juos tvarkyti, perrašinėti, kad galėtų naudotis kopijomis, o originalus saugoti. Prieš tremtį V. Uždavinys prašė vaikų išsaugoti jo knygas, juodraščius, rankraščius, dienraščius, o būdamas tremtyje domėjosi, ką galimą būtų padaryti su jo archyvais, kad šie išliktų.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Neįtikėtina Istorija ir Paslaptys: Rumšiškių Globos Namų „Auksinis Amžius“ Atveria Duris!
- Virginija Januškevičiūtė: Įkvepianti Menotyrininkės Biografija ir Neįkainojamas Indėlis į Meno Kritiką