Šiandieninėje darbo rinkoje keliami vis didesni reikalavimai darbo jėgai. Vienas svarbiausių reikalavimų - profesinis pasirengimas, darbo įgūdžiai, gebėjimas įsisavinti naujas kompetencijas.
Besikeičianti ekonominė-politinė situacija, informacinių technologijų plėtra, mokslo ir technologijų inovacijos, švietimo sistemos reforma šiandien žmonėms, ypač jauniems, suteikia daug naujų galimybių profesiniam tobulėjimui.
Tyrimo Aktualumas Ir Tikslai
Vis dažniau minima pasaulio globalizacija, šiuolaikinė visuomenė vadinama informacine visuomene. Pagrindiniais šios visuomenės ištekliais tampa žmogaus žinios bei gebėjimai. Dabartiniame amžiuje išsilavinimas ir kvalifikacija yra vieni svarbiausių įsidarbinimo garantų.
Šios informacinės technologijos atveria dideles erdves žmogaus galimybėms plėsti savo žinias ir gebėjimus. Jau pagrindinėje mokykloje jaunas žmogus susiduria su profesinio rinkimosi ketinimais ir galimybėmis juos realizuoti paieškomis. Tuo metu tampa aktuali šeimos, mokyklos draugų, mokytojų, socialinių pedagogų, profesijos patarėjų, psichologų įtaka bei parama. Patarimai ir žinios, kaip teisingai pasirinkti tolimesnį profesinį, mokymosi kelią, jaunam žmogui yra būtini ir labai naudingi.
Svarbu suvokti, kad profesijos pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių bei atsakingiausių sprendimų jauno žmogaus gyvenime. Nuo racionalaus profesinės veiklos pasirinkimo priklauso tiek žmogaus asmeninės, tiek visuomeninės gerovės augimas.
Reikšmingi yra valstybiniai dokumentai, reglamentuojantys profesinį informavimą, orientavimą ir konsultavimą: Profesinio rengimo Baltoji knyga (1999), Lietuvos Respublikos profesinio rengimo įstatymas (1997), Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001), Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Naujoji redakcija (2003), Profesinio orientavimo strategija (2003), Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija (2004), Lietuvos Respublikos Užimtumo rėmimo įstatymas (2006). Šie dokumentai įpareigoja siekti nuolatinio mokymo/mokymosi ir asmenybės tobulėjimo rezultatų, todėl būtina kuo geriau ištirti ir suprasti asmens mokymosi poreikius, nustatyti mokymosi galimybes ir suteikti reikiamą pagalbą.
Tyrimo objektas - darbo rinkos tarnybos veikla planuojant jaunų bedarbių profesinę karjerą.
Tyrimo tikslas - nustatyti galimybes pagerinti profesinės karjeros planavimo paslaugas (teikiamas darbo biržos) jauniems bedarbiams. Siekiama išsiaiškinti jaunų bedarbių ir konsultantų subjektyvias perspektyvas gerinant jaunų bedarbių profesinės karjeros planavimą.
Profesinis Orientavimas Ir Konsultavimas
L. Jovaiša (1998) ir R. Laužackas (2005) apibrėžia orientavimo ir konsultavimo pagalbos proceso ypatumus mokyklose, T. Jovaiša (2003), R. Orenienė (2003), K. Pukelis (2004), D. Garnienė (2004) įvardino profesinio orientavimo ir konsultavimo galimybes, L. Jovaiša (1999), K. Pukelis (2002), A. Pundzienė (2002), E. Dailidienė (2006), L. Navickienė (2006) įvardijo kompetencijas, kuriomis turi pasižymėti asmuo, konsultuojantis mokinius profesijos rinkimosi klausimais. A. Šikštanienė (1990), R. Petrauskaitė (1996), R. Orenienė (1999) profesinio apsisprendimo ir profesinio konsultavimo problemas tyrinėjo darbo rinkos poreikių kaitos kontekste. A. Šikštienė (2002), D. Garnienė (2003, 2004, 2006), R. Orenienė (2006) analizavo jaunų žmonių profesinio konsultavimo galimybes.
Siekiant atskleisti profesinės karjeros planavimo raiškas ir galimybes ją tobulinti, atliktas išsamus šaltinių tyrimas: analizuoti lietuvių bei užsienio autoriai, įstatymai, kiti dokumentai. Antrame etape pasirengta empiriniam tyrimui, nuspręsta atlikti kokybinio tyrimo metodologija pagrįstą pusiau struktūruotą interviu su dviem respondentų grupėmis, laikantis prielaidos, kad asmeninių subjektyvių interpretacijų supratimas gali padėti atskleisti profesinės karjeros tobulinimo galimybes.
Tyrimas atliktas 2008m. spalio mėn. Pusiau struktūruotas interviu vyko iš anksto paruoštų gairių pagrindu. Dėl tikslaus interviu laiko su visais informantais buvo iš anksto susitarta: su jaunais bedarbiais interviu vyko darbo biržos mokymų salėje, su kiekvienu informantu individualiai suderinus dieną ir laiką. Su darbo biržos darbuotojais interviu vyko jų darbo vietoje, ne klientų aptarnavimo metu, su kiekvienu informantu individualiai suderinus dieną ir laiką.
Tyrime dalyvavo jauni bedarbiai (proginė imtis), tiriami buvo daugiausiai nekvalifikuoti jauni bedarbiai, todėl tyrimo rezultatai labiau būdingi šiai jaunų bedarbių kategorijai.
Profesijos pasirinkimas - laisvas profesijos pasirinkimas, atliekamas atsižvelgiant į prigimties ypatumus bei darbo rinkos poreikius, įvertinus visa tai iš laiko perspektyvos. Profesinis konsultavimas - tai specialiai organizuota veikla, padedanti asmenims pasirinkti profesiją, atsižvelgiant į jų individualias savybes, darbo rinkos poreikius. Karjera - tai visą gyvenimą trunkantis įvairių žmogaus atliekamų socialiai reikšmingų vaidmenų, darbo vietų ir jose užimamų pareigų bei pasiekimų seka, susijusi su saviraiška ir individualiu tobulėjimu bei atspindinti asmenybės gyvenimo viziją bei stilių. Karjeros planavimas - nuoseklus asmens pažintinės ir profesinės veiklos sprendimų išdėstymas laike, siekiant profesinio tobulėjimo bei numatant būtinus išteklius ir aplinkybes.
Profesinis pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl pažinti save, savo profesines galimybes, numatyti galimas perspektyvas yra nelengvas uždavinys. Šie pokyčiai ekonomikoje ir socialinėje srityje skatina bet kokio amžiaus ir bet kurio socialinio ekonominio statuso žmogų įvertinti savo galimybes, interesus, kompetencijas ir projektuoti savo galimus veiksmus. Profesinės karjeros ir psichologinis konsultavimas padeda suvokti save, įvertinti savo įsidarbinimo galimybes, nuspręsti dėl tolimesnio gyvenimo ar profesinės karjeros. Jis padeda kasdieniame gyvenime priimti efektyvius darbo ir gyvenimo sprendimus bei įgyvendinti savo esminius siekius ir tikslus (T. Jovaiša, R. Orenienė, 2003).
Konsultavimo karjeros klausimais pradininku laikomas F. Parsonas (1909) bendrais bruožais apibūdino karjeros pasirinkimo ypatumus ir atskleidė profesijos pasirinkimo reikšmingumą ir svarbą. Jo nuomone, profesijos pasirinkimas yra (R. Adamonienė ir kt. Remiantis šiomis prielaidomis galima teigti, kad žmogus, rinkdamasis savo profesinį kelią, turi aiškiai pažinti save kaip asmenybę, pažinti savo gabumus, gebėjimus, interesus, galimybes ir ribotumus, žinoti įvairias profesinės veiklos sritis ir joms keliamus reikalavimus bei gebėti teisingai palyginti šias faktorių grupes ir rasti jų tarpusavio atitikimą (R. Adamonienė ir kt., 2003). Tačiau darbas dažnai pasirenkamas atsitiktinai. Jauni žmonės turėtų gauti informaciją, susijusią su karjeros pasirinkimu ir jos planavimu.
Profesinis informavimas apima faktus, sąlygas, profesinio rengimo, kvalifikacijų ir reikalaujamos darbo patirties faktus, siekiant padėti asmeniui pasirinkti profesiją. Pagal R. Laužacką, tai - susipažinimas su profesijomis, jų keliamais reikalavimais asmenybei, žinioms ir gebėjimams, taip pat psichologiniais, medicininiais, socialiniais - ekonominiais ir kitais profesinės veiklos aspektais (R. Laužackas, 2005).
Profesinis konsultavimas gali būti teikiamas įvairioms asmenų grupėms (kariams, nuteistiesiems, neįgaliesiems ir kt.). Profesinis konsultavimas apibūdinamas kaip pagrindinė profesinės karjeros projektavimo priemonė, specialiai organizuota veikla, padedanti asmenims išsirinkti profesiją, atsižvelgiant į jų individualias savybes, darbo rinkos bei profesinio mokymosi galimybes. Profesinis konsultavimas remiasi darbo rinkos, profesijų tyrimų rezultatais bei profesinės psichologijos metodais (R. Laužackas, 1995).
Profesinis informavimas ir konsultavimas, siekiant padėti jauniems bedarbiams padidinti jų įsidarbinimo galimybes ir įsitvirtinti šiandieninėje darbo rinkoje yra susijęs su jų karjeros planavimu. Jauni žmonės, kuriems nepavyko sėkmingai pasirinkti tolimesnio savo profesinio kelio baigiant bendrojo lavinimo mokyklą, vienaip ar kitaip susiduria su savo profesinės karjeros planavimo problemomis, siekiant įsitvirtinti visuomenėje.
Akcentuojama būtinybė pasirinkti tokią tolimesnės karjeros kryptį, kuri atitiktų asmens savybes ir jo individualybę. Karjeros projektavimas apibrėžiamas kaip „sisteminis procesas, suteikiantis asmenims galimybę realizuoti jų mokymosi, įsidarbinimo ir laisvalaikio potencialą, plėtojant savimonę ir gebėjimą priimti sprendimus“ (2005, p. 164). Šiame apibrėžime labiau akcentuojama asmens atsakomybė ir aktyvumas, kurie konsultavimo procese atspindi nuolatines pastangas siekti numatytų profesinių tikslų įgyvendinimo.
Ugdymo mokslo tyrėjai įvardija ugdymo karjerai tikslus ir akcentuoja karjeros projektavimo aktualumą šiuolaikinėje žinių visuomenėje bei nurodo šio proceso aktualumo priežastis. Darbo rinkos poreikių kaita darosi vis spartesnė, žmonėms vis dažniau tenka keisti veiklos pobūdį. Sparti darbo rinkos poreikių kaita bei žinios tampa esmine sėkmės sąlyga konkurencija grįstoje rinkos ekonomikoje, kuri kelia naujus reikalavimus. Todėl reikia įgyti tokias žinias, kurios leistų ne tik išlikti, bet ir laimėti konkurencinę kovą.
Profesinis konsultavimas reikalauja iš profesinio konsultanto specialaus pasirengimo, dalykinių bei psichologinių žinių bei įgūdžių ir asmeninių savybių. F. Parsonas (XXa, pr.) yra suformulavęs profesiniam konsultantui keliamus reikalavimus (ia K. Pukelis, 2007, p. 82; Šikštanas, 1995; Jovaiša, 1999).
Asmenybės Raida Ir Profesijos Pasirinkimas
Šiuolaikinės asmenybės raida yra dinamiška, glaudžiai susijusi su profesijos pasirinkimu bei integravimusi į visuomenę. Jau nuo ankstyvos vaikystės žmogus dalyvauja socializacijos procese. Sociologas R. Berhmanas (1995, p. 37) žmogaus socialinį statusą aiškina kaip „socialumo dinaminį aspektą“, žymintį žmogaus socialinę padėtį visuomenėje. T. Parsonas (1964) akcentuoja glaudų ryšį tarp socialinių vaidmenų ir vertybių. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl jo profesinis kelias gali būti labai skirtingas. Skirtinga aplinka, individualūs norai ir polinkiai lemia savitą profesinį pasirinkimą bei asmenybės vystymosi galimybes. Asmenybė, remdamasi savo norais, polinkiais, emocijomis, nuostatomis, interesais, gali rinktis iš aplinkos teikiamų galimybių ir tokiu būdu kurti savo vidinį pasaulį (R. Adamonienė ir kt., 2001, p. 192). Kiekviena asmenybė stengiasi pasirinkti tą socialinį vaidmenį, kuris labiausiai atitinka jos vertybes, interesus bei motyvus.
Kiekvieno žmogaus gyvenime darbas yra neatsiejama asmenybės vystymosi bei tobulėjimo dalis. Darbas tenkina žmogaus biologinius, psichologinius poreikius, suteikia tam tikrą socialinį statusą, suteikia saugumo jausmą, todėl teisingas profesinis pasirinkimas laikomas „gyvenimiškojo apsisprendimo“ dalimi (A. Matulionis, A. Mikalauskas, 1992, p. 7). Taigi, darbo reikšmė yra labai svarbus faktorius kiekvieno visuomenės nario raidos procese. I. Maknienė (2001, p. 194) teisingą profesijos pasirinkimą vadina optimaliu apsisprendimu, kuriame akcentuojama darna tarp norų, polinkių ir socialinės aplinkos reikalavimų.
Profesinės krypties, būsimos profesinės veiklos pasirinkimas yra susijęs su teisingo profesinio sprendimo priėmimu. E. L. Herr ir kt. (2003, p. 405) akcentuoja, kad norint priimti sprendimą, reikia gerai žinoti savo vertybes ir prioritetus. Sprendimų priėmimo teorijoje sprendimų priėmimas traktuojamas kaip procesas, turintis racionalų pagrindą ir pasireiškiantis kaip vienos iš daugelio alternatyvų pasirinkimas tam tikru laiku. Išskiriami svarbiausi sprendimų priėmimo veiksniai: nuoseklumas, informacinis pagrįstumas, vertybės, prognozavimas, rizikavimas (R. Želvienė, 2003, p. 116). Racionalaus sprendimo priėmimo procesą mokslininkai skaido į keletą etapų. R. Želvienė (2003, p. 122) išskiria...
Valstybės Parama Auklėms Ir Tėvams
Nuo 2025-ųjų valstybė mokės kompensacijas aukles samdantiems dirbantiems tėvams. Kompensacijos skirtos šeimoms, kuriose dirba abu tėvai, auklė samdoma legaliai ir samdoma vaikui, kuris nelanko kitos ugdymo įstaigos. Kompensacija vienam vaikui - iki 5,2 bazinės socialinės išmokos per mėnesį (pagal dabartinius dydžius - 364 eurai). Už kelių vaikų priežiūrą kompensacija atitinkamai didinama.
Didėjanti parama auklių paslaugoms rodo, jog valstybė jau pripažįsta auklių svarbą darbo ir šeimos derinimo problemai spręsti. Mažyliams (ikidarželinukams), labai jautriems, dažnai sergantiems ar turintiems ypatingų poreikių vaikams geros auklės priežiūra gali būti vienintelis arba svarbiausias pasirinkimas. Atsiradusios kompensacijos gali ir auklių profesiją padaryti patrauklesnę, pritraukti labiau išsilavinusių ir ambicingų žmonių, tad gali didėti auklių darbo kokybė bei profesionalumas.
Auklių Pasirinkimo Kriterijai
Agentūra „Mama ir auklė“ jau 22 metus randa aukles, kurios tęsia tėvų darbą su vaikais.
Privalomos Savybės
- Auklė turi tikti vaikui pagal jos psichologinį profilį: ar ji pakankamai jautri ir stabili, kad galėtų prižiūrėti dar nekalbantį mažylį?
- Ar gali dirbti su konkrečių poreikių vaiku/vaikais?
- Kokios jos reakcijos į stresinę situaciją?
- Kaip ji elgtųsi, jei įtampą (pvz. vaikas visą dieną neramus, neaišku, galbūt jam kažką maudžia) reiktų ištverti ilgai?
- Auklė turi turėti supratimą apie tokio vaiko/vaikų poreikius bei turėti patirties su svetimais ar bent savais vaikais.
- Auklė turi suvokti, kaip vaiką prižiūrėti saugiai ir kokybiškai.
- Atvykimas į darbą ir darbo laikas: ar auklė galės dirbti prisitaikydama prie tėvų darbo grafiko?
- Ar jai reikės pagalbos atvykti į darbo vietą, ar galės atkeliauti pati? Kadangi didžioji dauguma auklių nevairuoja, toliau nuo viešojo transporto gyvenančios šeimos dažnai susiduria su šiuo klausimu, todėl randama įvairių sprendimų.
Pageidautinos Savybės
Tai visi auklės privalumai, kuriuos tėvai gali įvardinti, apibūdindami ypač gerą ar idealią vaiko priežiūrą: specifinės žinios ar išsilavinimas, gyvenimo būdas, sutampančios vertybės, galimybė atlikti papildomas paslaugas, pavyzdžiui, mokyti muzikos, vežioti į būrelius ar mokyti jodinėti.
Tikrai ne kiekvienas žmogus atitinka būtinus auklės darbo kriterijus. Nuostabi vadybininkė/as gali būti nepakankamai jautri vaiko poreikiams, daugybę pedagoginės patirties turinti mokytoja/as - jausti stiprius perdegimo simptomus, tarp kurių yra ir nuotaikų kaita, greitas susierzinimas, pyktis, savikontrolės susilpnėjimas; vieni žmonės gali būti nepakankamai psichologiškai subrendę, kiti - turintys atminties, dėmesio sutrikimų. Todėl profesionali specializuota atranka iš tiesų svarbi.
Ankstyvoji vaikystė vis labiau pripažįstama kaip ypatingas laikotarpis, svarbus vaiko vystymuisi, nuo jo kokybės, manoma, priklauso būsimas vaiko gebėjimas mokytis, emocinis vystymasis ir net būsimi suaugusio žmogaus šeimos santykiai, dėl to mažam vaikui ypač svarbu gauti daug kokybiško individualaus dėmesio.
Informacija Dėl Išmokų
Lietuvoje auklės dirba su individualia veikla. Jei anksčiau to nedariusi, auklė turės užsiregistruoti VMI ir mokėti už save mokesčius. Mokesčių dydį nesudėtinga pasitikrinti „individualios veiklos skaičiuoklėje“ internete.
Kompensacijos bus mokamos tik tuomet, jei abu tėvai bus dirbantys. Tai reiškia, kad tampant „savo vaiko auklėmis“ kompensacijų už vaiko priežiūrą gauti nepavyks.
Skaitytojų Patirtys Apie Užimtumo Tarnybą
DELFI skaitytoja Daiva pasakoja, kad neseniai teko apsilankyti Užimtumo tarnyboje, tačiau po apsilankymo ir užsiregistravimo nuspręsta geriau imtis individualios veiklos. Pasak Daivos, realios pagalbos Užimtumo tarnyboje ji nesulaukė, tad apsilankymai tebuvo formalumas - užsiregistruota, kad būtų gautas bedarbio statusas, sveikatos draudimas, bedarbio išmoka. Moters teigimu, tikrai ne kiekvienam bus suteikta pagalba būtent dėl to, kad darbdaviai per šią sistemą neieško aukštos kvalifikacijos personalo.
Skaitytojos patirtimi, Užimtumo tarnyboje daug paprasčiau darbą rastų šaltkalviai, staliai, valytojai, mechanikai, auklės. Aukštesnio išsilavinimo ir didesnio atlyginimo norintiems - dabartinė sistema nepadeda.
Kita skaitytoja Asta DELFI antrina, kad taip pat išsilavinusiam žmogui, ieškančiam darbo pagal konkrečią specialybę naudos Užimtumo tarnyboje - nedaug. Tačiau, pasak jos, šios institucijos paslaugų ir nelabai reikia jaunam išsilavinusiam asmeniui.
Užimtumo Tarnyba Skaičiais
Iš Užimtumo tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad tiek besikreipiančių į juos su aukštuoju išsilavinimu - mažoji dalis, tiek ir tokių darbo pasiūlymų - daug mažiau. Nurodoma, kad 2018 metais Užimtumo tarnyboje viso registruota 253,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų - 27 proc. (66,6 tūkst.) buvo su aukštuoju išsilavinimu. Atsakymuose teigiama, kad Užimtumo tarnyba pernai padėjo įsidarbinti 168,7 tūkst. asmenų, iš jų - 35,9 tūkst. su aukštuoju išsilavinimu.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė atsakydama nurodo, kad iš darbdavių apklausos matyti, kad 42 proc. apklaustųjų investuos į įmonės technologijas ir įrengimus, todėl darbdaviams reikės aukštą profesinę kvalifikaciją turinčių darbuotojų, kurie turės kompetencijas dirbti su naujausiomis įmonėse įdiegtomis technologijomis.
Pateikta informacija, kad pernai Užimtumo tarnybos duomenų registre 18 proc. laisvų darbo vietų buvo skirtos, specialistams ir vadovams, tai yra asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą. Didžiąją dalį skelbiamų darbo vietų - 55 proc. sudaro darbo pasiūlymai kvalifikuotiems darbininkams, kurių darbo rinkoje didelis poreikis.
Skaitytojos pastebėjimus, kad siūlomų darbų užmokestis nesiekia vidutinio patvirtina ir Užimtumo tarnybos duomenys. 2018 m. Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų analizė rodo, kad šalies mastu apie 18 proc. laisvų darbo vietų siūlomas mėnesinis atlyginimas yra lygus arba didesnis už vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį konkrečioje savivaldybėje, kurioje buvo paskelbti laisvų darbo vietų skelbimai.
Užimtumo tarnybos duomenimis, pagal 2018 metų darbdavių pasiūlymus, siūlant nuo 400 iki 499 Eur patalpinta 32 proc. visų darbo skelbimų, nuo 500 iki 699 Eur - 33 proc., nuo 700 iki 1000 Eur - 20 proc., daugiau nei 1000 Eur - 15 proc.
Užimtumo Tarnyba Ir Klientų Aptarnavimas
Užimtumo tarnybos atstovė pasakoja, kad jau pirmojo vizito metu yra išsiaiškinama konkreti žmogaus situacija, jo įsidarbinimo galimybės ir lūkesčiai - nustatomas registracijos tikslas (pavyzdžiui, įsidarbinti, mokytis, persikvalifikuoti, kurti verslą), numatomos pagrindinės įsidarbinimo kliūtys (kvalifikacijos neturėjimas, nepaklausi profesija, nepakankama darbo patirtis, mobilumo problemos, sveikatos apribojimai ir kt.).
Tikinama, kad 2018 metų spalio 1 d. įvykus Darbo biržos reorganizacijai į Užimtumo tarnybą pakeistas ne tik pavadinimas, ne tik optimizuoti įstaigos valdymo procesai, bet ir imtasi realių pokyčių paslaugų klientams atžvilgiu.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 metais kreipėsi 253,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Iš jų 34,3 proc. arba 87,1 tūkst. neturėjo jokio profesinio pasirengimo. Profesinio mokymo programose 2018 m. pradėjo dalyvauti 16,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Daugiausiai mokėsi motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, krautuvų vairuotojo, virėjo, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, pardavėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo.
Profesinis mokslas nemokamas tiems asmenims, kurie siekia įgyti pirmą kvalifikaciją (įgijusiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą).
| Stažuotės trukmė | Kaina |
|---|---|
| 18 val. | 44 Eur |
| 36 val. | 89 Eur |
| 60 val. | 148 Eur |
| 72 val. | 177 Eur |
Vieną kartą per penkerius metus valstybė suteiks 500 eurų paramą - finansuos pasirinktus mokymus. Stipendija skiriama pažangiems, gerai užsiėmimus lankantiems mokiniams, besimokantiems pagal pirminio profesinio mokymo programas. Pirmo kurso pirmą pusmetį visiems mokiniams skiriama vidutinė stipendija.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina Kalvarijos globos ir užimtumo centro veikla: kaip socialinė integracija keičia gyvenimus!
- Neįtikėtinos Užimtumo Galimybės Senelių Namuose: Atraskite Raktą Į Laimingą ir Kokybišką Senatvę!
- Atskleista: Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos senelių globos namuose, kurias privalote žinoti!
- Sužinokite viską apie apyvarpės uždegimą vaikui: pagrindinės priežastys, simptomai ir veiksmingas gydymas
- Vaiko raida iki 1 metų: svarbiausi etapai ir patarimai tėvams