Utenos rajono gyvūnų globos namuose gyvena šimtai kačių ir šunų. Neužtenka vien noro turėti augintinį, todėl kiekvienas, apsilankęs žmogus, iškart turi paaiškinti, kur jų augintinis gyvens ir kaip bus prižiūrimas. Taip pat kiekvienas, norintis turėti naminį gyvūną, turi užpildyti anketą, atsakyti į keliolika klausimų, susijusių su šeimos nariais, augintinio užimtumu, kas prižiūrėtų gyvūną, jei šeimininkas susirgtų, kokiu maistu bus šeriamas augintinis ir t.t.
Tačiau anketą ne visuomet tenka pildyti ir įveikti popierinį šuns ar katino „įvaikinimo“ procesą. Į Utenos rajono gyvūnų globos namus nuvykusiam R., anketos pildyti neteko.
Gyventojų parama gyvūnų globos namams
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad nuo liepos 4 d. gavėjus pradeda pasiekti pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Skaičiuojama, kad Utenos apskrityje pagal 16 tūkst. gyventojų pateiktų prašymų skirti dalį sumokėto GPM paramos gavėjams iki lapkričio 15 d. bus pervesta beveik 0,9 mln. Eur suma (57 tūkst. Eur daugiau nei pernai). Paramos gavėjams ir organizacijoms (paramos ir labdaros fondai, viešosios įstaigos, asociacijos ir pan.) bus pervesta 818 tūkst. Eur gyventojų skirtos GPM paramos, 46 tūkst. Eur skirta politinėms organizacijoms, 42 tūkst. Eur - religinėms bendruomenėms.
Utenos apskrities gyventojų skirta GPM dalis pasieks apie 1,1 tūkst. paramos gavėjų. GPM dalies skyrimas paramai - tai papildomų asmens lėšų nereikalaujantis būdas išreikšti palaikymą vienai ar kitai organizacijai. Visgi šiame procese dalyvauja trys pusės (paramos gavėjai, gyventojai ir VMI), kurių kiekviena turi savo pareigas, o nuo šių įgyvendinimo priklauso ir sklandus paramos perdavimas. Be to, apie 7 tūkst. šalies gyventojų teiktų prašymų nėra patvirtinti, nes juos teikusių asmenų pajamų deklaracijose nustatyta trūkumų, apie kuriuos jie buvo informuoti VMI pranešimu.
2 618 rėmėjų Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijai paskyrė daugiau kaip 113 tūkst. Eur.
GPM parama Utenos apskrities gyvūnų globos organizacijoms
| Paramos gavėjo pavadinimas | Rėmėjų skaičius | Suma (Eur) |
|---|---|---|
| Visuomeninė organizacija Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija | 2 618 | 113 445,79 |
| Regioninė asociacija „Gyvūnų šansas“ (Visaginas) | 391 | 16 407,38 |
| Dovydo Tumėno labdaros ir paramos fondas (Ignalinos r.) | 162 | 11 363,60 |
| Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapija | 256 | 9 961,98 |
| Gabrielės Riabokon labdaros ir paramos fondas (Visaginas) | 135 | 7 486,24 |
| Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyrius | 209 | 7 342,25 |
| Tiberiados bendruomenė (Zarasų r.) | 134 | 7 045,25 |
Gyvūnų globos namų požiūris į gyvūnų laikymo sąlygas
„Mes neduodame nė vieno šuniuko, kurį rengiamasi laikyti voljere. Neatiduosime šuns laikyti į blogesnes sąlygas“, - „Utenos dienai“ paaiškino Utenos rajono gyvūnų globos namų vadovė Jolanta Guobaitė.
Anot jų, globos namuose nėra tiesioginių taisyklių ar standartų, kurie ribotų asmenų galimybes pasiimti šunis iš globos. Specialistų teigimu, nors skirtingų žmonių nuomonės gali skirtis, tikslas visuomet - rasti atsakingus ir rūpestingus šeimininkus, kurie sugebės užtikrinti geriausias sąlygas globotiniams.
J. Guobaitė tikino, kad yra žmogiškos taisyklės, kurių turi laikytis kiekvienas žmogus. „Jei mes tą šunį uždarome voljere, tai koks jis mūsų draugas. Kaip turi jaustis gyvūnas, jei jį ten paliekame. Žmogus sėdi namuose, o šuo - voljere arba pririštas prie būdos. Ji teigė, kad prieglaudos darbuotojai neturi laiko patikrinti kiekvieno gyvūno, kurį pasiima šeimininkai.
„Dėl to, kad tokios sąlygos. Žmonių, kuriems reikia šuns, yra mažai. Daugeliui reikia tik sargo. Žmonės turi namus, tačiau augintiniui, kaip paaiškėja, ten vietos nėra, - piktinosi J. Guobaitė ir kaip pavyzdį pateikė Skandinavijos šalis, kur nėra nė vieno voljero.
Rišimas grandine ar uždaras voljeras nėra tinkamiausia vieta šuniui. Šuo nėra „garsinė signalizacija“ ar apsauga sauganti šeimininko turtą. Visuomenė turi suprasti, kad tam yra kitos priemonės, kuriomis ir reikėtų pasinaudoti.
Gyvūnų teisių gynėjai laikosi vieningos nuomonės: šimtmečius gyva tradicija rišti šunis prie grandinės yra atgyvenusi ir šiandien, XXI amžiuje, to nebeturėtų būti. Todėl kitaip mąstantiems žmonėms, manantiems, kad keturkojis gyvūnas namuose gali atlikti tik sargo funkciją, jie dažniausiai pasiūlo nuvykti į artimiausią prekybos centrą ir įsigyti vaizdo kamerą.
„Juk prie būdos pririštas šuo negali apsaugoti nei kitų, nei pats savęs. Taigi gyvūnas negali atlikti vaizdo kameros ar signalizacijos funkcijos“, - teigė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Mockevičienė ir pridūrė, kad VMVT inspektoriai, kasdien susiduriantys su skaudžiais atvejais, susijusiais su šunų laikymo sąlygomis, kaip problemą įvardija elementarių žinių apie laikomo naminio gyvūno poreikius trūkumą ir perimtą blogą elgesį iš aplinkos.
Ji įsitikinusi, kad ne visuomet sudėtingas situacijas įmanoma išspręsti tolerantiškais būdais paaiškint šeimininkui, ką jis blogai daro ir kodėl taip ar kitaip netinkamai elgiasi su keturkoju.
Visuomenėje vis dar sklando kalbos, kad voljerai yra daug tinkamesnis būdas laikyti savo augintinį (gyvūnų globos namuose jie taip pat laikomi voljeruose), tačiau gyvūnų teisių gyvėjai nesutinka su tuo. Esą tam tikrais atvejais šuns laikymas voljere jam gali padaryti dar didesnę žalą.
„Voljeras turėtų būti pakankamai erdvus, nuolat tvarkomas, o su ten laikomu šunimi nuolat bendraujama, jis išvedamas pasivaikščioti ar leidžiama dažnai palakstyti“, - savo nuomone dalijosi G. Mockevičienė, kuriai pritarė R. Bernatavičiūtė. Jos abi vieningai teigė, kad keturkojo vieta yra žmogaus namuose, šalia šeimininko. Ir visai nesvarbu, ar tai butas, ar tai namas.
Istorijos iš Utenos gyvūnų globos namų
Netekęs savo keturkojo ir pasijutęs vienišas Romanas Bralkovskis nusprendė įsigyti kitą, t. y. suteikti galimybę namus praradusiam, išmestam ar šeimininkui nebereikalingam šuneliui iš gyvūnų globos namų. Darbštus ir nagingas vyras susitvarkė senąjį voljerą, patobulino būdą - pasiruošė priimti augintinį, kuris, kaip jis tikėjosi, taps geriausiu draugu.
„To dar neteko patirti“, - piktinosi savo sodybos kieme besidarbuojantis R. Nors vyriškis oficialiai yra miesto gyventojas, bene daugiausia laiko jis praleidžia Šeimyniškių kaime, savo motinos namuose. Anksčiau jis buvo įpratęs laiką leisti su keturkoju Toru, kuris gyveno erdviame voljere ir dažnai būdavo išleidžiamas lakstyti po kiemą. Tačiau pernai senatvės sulaukęs keturkojis nugaišo, tad po mėnesio R. Bralkovskis nusprendė nuvykti į Utenos rajono gyvūnų globos namus ir ten išsirinkti sau naują draugą.
„Pajutau, kad man kažko trūksta. Taip pat ir dėl saugumo norėjosi, kad sodyboje būtų šuo. Nusprendžiau imti šunį iš prieglaudos. Ten nuvykęs iškart sulaukiau klausimo, kur šunį žadu laikyti. Pasakiau, kad turiu paruošęs voljerą, bet nežadėjau ten jo laikyti nuolat. Šuo galėtų karaliauti ir lauke, juk vietos čia daug. Nepatenkinta darbuotoja paklausė, kur šuo miegos naktimis. Aš irgi jos paklausiau: „Jei aš einu į lovą miegot, šuo turi gult kartu su manim?“ Darbuotoja pašaipiai atsakė: „O kodėl gi ne?“ Sulaukęs tokio atsakymo likau šokiruotas“, - pasakojo vyras apie pernykštį apsilankymą gyvūnų globos namuose.
Čia jis lankėsi ir šiemet. „Kai šių metų kovo mėnesį vėl nusprendžiau išbandyti laimę, išgirdau tą pačią giesmę, kad šuo turi gyvent ten, kur gyvena šeimininkas. Ir vėl nedavė“, - pasipiktinimo neslėpė vyriškis, kuris ir konkretų šunį buvo nusižiūrėjęs. „Po pokalbio su darbuotoja supratau, kad aš esu netinkamas šeimininkas ir negaliu prižiūrėti šuns. Pirmąkart išgirdau tokius žodžius. Tai buvo itin nemalonu“, - prisiminė pašnekovas.
Tąkart jis darbuotojoms palinkėjo geros dienos ir išeidamas pridūrė, kad nekeičiant tvarkos, o galbūt ir darbuotojų požiūrio, gyvūnai tuoj nebetilps globos namuose. „Jei man gyvūnas nebūtų prie dūšios, aš jo nelaikyčiau“, - toliau kalbėjo R. Vyras parodė voljerą, kuris buvo pritaikytas anksčiau laikytam keturkojui. Būdą apšiltino pats. Sukalė medines grindis. Vasarą prikabina užuolaidėlę, kad saulė nekaitintų voljero. O jeigu būna per karšta, augintiniui leidžia įsikurti pirtyje ant betoninių grindų, kur vėsiau.
Vyras įsitikinęs, kad šuo turi būti tikras šeimininko draugas. Jis prisiminė, kaip Toras sykį jam išgelbėjo gyvybę. R. Bralkovskis nežada nuleisti rankų: jei jam nepasisekė gauti keturkojo Utenoje, vyks į Druskininkus, kur giminaičiai turi vilkšunę. Ši netrukus atsives šuniukų - vienas iš jų pažadėtas „Utenos dienos“ kalbintam vyrui. Tačiau reikės šiek tiek palaukti, kol jauniklis sustiprės.
Telefonu užfiksuotos akimirkos su mišrūne Aira ir prisiminimai, tik tai ir teliko Ramunei iš Utenos. Moteris sako, kad augintine iš prieglaudos pasidžiaugė vos savaitę. O viskas prasidėjo šių metų pradžioje. Ramunė su vyru prieš pusmetį įsigijo naujus namus Utenos rajone. Vienoje Utenoje įsikūrusioje prieglaudoje šeima ir nusprendė ieškoti naujo šeimos nario.
„Sakėm, kad ieškom jaunesnio šuns, į privatų namą, teritoriją, na ir voljerą paminėjau. Po šito žodžio ir baigėsi mūsų pokalbis. Šuo voljere negali būt, nes jis bus nepraustas, nevedžiojamas, dėmesio negaus“, - teigė R. Orlovskė. Tad šuns prieglaudoje negavusiai sesei padėti nusprendė brolis. Jis su drauge nuvyko į prieglaudą. Vyro draugė globos namų vadovę įtikino, kad šunį laikys bute.
„Ji labai kūda buvo, nedavalgiusi, kailiuku nesirūpinta“, - dėstė moteris. Tad naujieji šeiminininkai sako stengėsi kaip galėdami geriau rūpintis nauja augintine. Apsigyveno kartu namuose. „Jetus, ir vyras pirmąją tą savaitę po kelių dienų pažinties ėjo su ja miegot. Vyras darbo metu nepietavo, o važiavo namo šuns pavedžiot“, - pasakojo R.
Mišrūnė Aira prieglaudoje vėl atsidūrė, kai įstaigos vadovė paprašė šunį atvežti, esą reikia veterinaro apžiūros dėl šlubčiojimo. Ir tai buvo paskutinis atsisveikinimas su mišrūne Aira. Į prieglaudą šunį atvežęs Darius sakė, kad nei jis, nei jo sesuo šuns daugiau ir nematė. „Suprantat yra šuniui trauma, sesė verkia pastoviai, didžiulė trauma. Man sako neįdomu, sako aš esu gyvūnų balsas. Ar sveikas žmogus pasakytų, kad aš gyvūnų balsas, girdžiu balsus galvoj, va taip pasakė“, - pasakojo Utenos gyventojas Darius Vanagas.
Moteris paaiškino, kodėl šuns negražins Dariui ir jo seseriai. „Visų pirma, jie melagystės būdu paėmė tą gyvūną, tai yra kaip vagystė net sakyčiau“, - dėstė J. Guobaitė. Gyvūnų globos namų vadovė tvirtina, kad jų tikslas - visiems prieglaudoje gyvenantiems gyvūnams rasti naujus namus, o ne voljerus.
Tačiau šuns negavę uteniškiai klausia, ar pati prieglauda užtikrina tinkamas sąlygas keturkojams. „Pas juos globos namuose prie lenciūgo galima laikyti, mažuose voljeruose pririštus galima laikyti“, - piktinosi D. Vanagas.
„Globos namai - laikini namai, su tikslu, kad jie ras nuolatinius ir gerus namus“, - teigė J. Guobaitė. Darius stebisi tokiais įstaigos vadovės žodžiais, esą kaip tie augintiniai ras gerus namus, jei žmonės negali jų pasiimti. „53 metai, atėjo šuns, Guobaitės pasakymas: tau 53, tu numirsi tuoj, kam tau šuo. Ką darysi, kai tu numirsi, ką šuo darys. Nedavė dėl amžiaus“, - pasipiktinimo neslėpė Utenos gyventojas.
„Žmonės gali šnekėt ką nori, suprantat, pasako, tai pasako“, - teisinosi gyvūnų globos namų vadovė.
Gyvūnų globos namų įkūrėja sako, kad per mėnesį į prieglaudą dėl įvairių priežasčių atkeliauja maždaug 100 keturkojų. Esą daugiau nei pusė jų iškeliauja į naujus namus.
Informacija apie Visuomeninę Organizaciją Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugiją
Visuomeninė Organizacija Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugija (kodas 184211367) buvo įkurta 1999-09-21. Pagrindinė įmonės veikla yra gyvūnų globa. 2024 metais Visuomeninė Organizacija Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugija pardavimo pajamos siekė 311 655 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 12. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra sąjungos, fondai, asociacijos. Šiuo metu Visuomeninė Organizacija Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugija įsikūrusi adresu Taikos g.
Veterinarijos klinikos
- Veterinarijos klinika RuminaVet, dirbanti daugiau nei 15 metų kartu su Jumis. Tai viena seniausių veterinarijos klinikų, teikianti paslaugas smulkiems gyvūnams Kauno mieste. Mes pelnėme Jūsų ir Jūsų augintinių pasitikėjimą. Mums rūpi Jūsų augintinių sveikata! Adresas: Nemenčinės pl., Partizanų g.
- Veterinarijos gydykla “VetFauna” įsikūrusi PC IKI “Link Molėtų”. Dirbame nuo 2011 m. Gydome šunis, kates, šeškus, graužikus, paukščius bei egzotinius gyvūnus. Adresas: Pašilės g., Viršuliškių g.
- Aisneta - Moderni smulkių gyvūnų veterinarijos klinika. Mūsų klinikoje dirba savo srities profesionalai, mylintys savo darbą ir klientus. Mūsų didžiausia vertybė nuoširdus ir šiltas bendravimas, įsigilinant į kiekvieną atvejį, parenkant tinkamiausią gydymą. Adresas: Piliakalnio g.
žymės: #Globos
Panašus:
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Utenos gyvūnų globos namai: padėkime beglobiams gyvūnams!
- Utenos Socialinės Globos Namai – Visapusiška Apžvalga ir Svarbiausia Informacija
- Neįtikėtina tuno užtepėlė su kiaušiniais – gardūs receptai ir sveikatos nauda!
- Kūdikių lovyčių apsaugėlės: ar jos reikalingos? Geriausi pasirinkimai