Nors pedikuliozė neretai įsisuka į vaikų kolektyvus, tėveliai apie ją kalbėti vengia, nes vis dar mano, kad tai higienos stokos problema. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sako, kad nieko panašaus - užsikrėsti gali net ir tie, kurie gyvena itin švariai - šiems žmogaus krauju mintantiems vabzdžiams tai nėra itin svarbu.
Kaip užsikrečiama galvinėmis utėlėmis?
Pagrindinis utėlių plitimo kelias - iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu. Galvinės utėlės gali išplisti artimo kontakto (galva į galvą su užsikrėtusiu asmeniu) metu, pvz., draugiško apkabinimo ar žaidimų metu.
Ar įmanoma galvinėmis utėlėmis užsikrėsti nuo naminių gyvūnų?
Ne. Jos yra žmogaus parazitas ir maitinasi žmogaus krauju.
Kaip suprasti, kad tai - galvinės utėlės?
Apsikrėtimo galvinėmis utėlėmis pagrindinis požymis - glindos (utėlių kiaušinėliai) plaukuose. Jų gausa didesnė nei suaugusių utėlių, jos nėra aktyvios, sunkiai nuimamos nuo plauko. Dėl utėlių įkandimų atsiranda niežulys, todėl gali būti nusikasymų smilkinių, kaktos ir pakaušio srityje.
Utėlės maitinasi žmogaus krauju, gyvena ir dauginasi plaukuotoje galvos dalyje, kiaušinėlius deda dažniausiai smilkinio, pakaušio, kaktos plaukų srityje.
Ar tiesa, kad galvinės utėlės randamos tik neprižiūrėtuose (purvinuose) plaukuose?
Galvines utėles susieti su nešvariais plaukais yra klaidinga. Jos nėra smulkmeniškos ir taip pat gyvena švariuose plaukuose.
Ar galvinė utėlė platina ligas?
Ne, nėra žinoma, kad galvos utėlės perduotų ligas. Tačiau dėl nuolatinio kasymosi gali vystytis odos uždegimas.
Kaip ilgai utėlė gali išgyventi iškritusi iš plaukų (aplinkoje)?
Suaugusi galvinė utėlė, pašalinta iš asmens galvos plaukų, negali išgyventi ilgiau kaip 24 valandas.
Ar galima galvinėmis utėlėmis užsikrėsti nuo pagalvės ir baldų?
Paprastai galvinė utėlė nepersikelia ant negyvų objektų, nes jos linkę pasilikti ten, kur yra patenkinami išgyvenimo poreikiai (šiuo atveju šiluma, maistas). Jei utėlė buvo palikta ant pagalvės ar baldo - ji paprastai ropoja atgal į galvos plaukus, kur yra šilumos, maisto.
Ar galvinė utėlė šokinėja, skrenda, plaukia?
Ne. Galvinės utėlės neturi stiprių užpakalinių kojų šokinėjimui. Jos taip pat neturi sparnų ir negali skristi.
Kaip atsikratyti galvinių utėlių?
Utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus utėlėtumą ir pasitarus su vaistininku ar gydytoju. Šiam tikslui skirti medikamentai perkami vaistinėje ir naudojami griežtai laikantis medikamento vartojimo aprašymo, pateikto informaciniame lapelyje. Jei panaudojus medikamentą galvos plaukuose pastebima gyvų utėlių, procesą būtina kartoti pasirenkant kitą medikamentą.
Jas galima iššukuoti tankiomis šukomis. Iššukuotas utėlės būtina sunaikinti, o šukas kruopščiai išplauti karštu vandeniu, išvalyti ir pusvalandžiui pamerkti į 4-5 proc. acto tirpalą.
Šeimoje ir kolektyvuose taip pat svarbios higienos priemonės: reguliarus plaukų kirpimas, kasdieninis plaukų šukavimas, plaukų ir kūno prausimas specialiu šampūnu ar losjonu, patalynės ir apatinio trikotažo keitimas, skalbimas, išorinių drabužių, lovų, aplinkos valymas.
Utėlės turi būti naikinamos visų šeimos narių pastangomis. Visiems užsikrėtusiems asmenims šeimoje ar kolektyve turi būti taikomi tie patys utėles naikinantys medikamentai tuo pačiu metu.
Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jei skalbiamos) turi būti kruopščiai išplaunami karštesniame nei 60ºC vandenyje, šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5 proc. acto tirpale 30 min.
Kaip man žinoti ar glindos yra žuvusios ar gyvos?
Glindos, esančios per 1 cm nuo skalpo, yra šviežiai sudėtos ir gyvos. Glindos, kurios aptinkamos toliau nuo skalpo (pagal plauką) bus išperėtos arba žuvusios.
Ar atsikračius utėlių vėliau dar reikėtų tikrinti vaiko galvą?
Kadangi glindos išsirita per 7 dienas yra svarbu patikrinti vaiko plaukus bent kartą per 7 dienas po gydymo, siekiant užtikrinti ir įsitikinti, kad naujų galvos utėlių nėra. Jei naujų galvos utėlių randama - būtinas antras gydymas.
Tikrindami plaukus kartą per savaitę, galite utėlių aptikti anksti ir taip apriboti jų plitimą.
Ar turėčiau kam nors pasakyti, kad mes turime galvinių utėlių šeimoje?
Užsikrėtus galvinėmis utėlėmis nereikia slėpti to ar gėdytis. Galvinės utėlės yra labai paplitusios, todėl dauguma žmonių galvinėmis utėlėmis užsikrečia bent kartą per gyvenimą.
Svarbu apie užkrėtimą informuoti mokyklos, vaikų centro ar darželio, kurį jūsų vaikas lanko, sveikatos priežiūros specialistus. Tai leis jiems patikrinti visus glaudžius vaiko kontaktus ir organizuoti gydymą, jei tai būtina.
Pedikuliozė (utėlėtumas)
Pedikuliozė (utėlėtumas) - tai užsikrėtimas utėlėmis. Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas) ir juos priklijuoja labai arti odos prie plauko. Patelė per dieną padeda 6 - 8 kiaušinius (glindas). Lerva (nimfa) išsivysto per 7 - 10 dienų, o likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko. Naujai išsiritusiai lervai (nimfai) per pirmas 24 val. būtina pasimaitinti krauju. Lervos (nimfos) vystymasis iki suaugusios utėlės, galinčios dėti kiaušinius, trunka 7 - 12 dienų. Lervos (nimfos) neplinta, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Galvinė utėlė gyvena maždaug 30 dienų ir per gyvenimą sudeda apie 100 kiaušinių.
Drabužinės utėlės gyvena ir deda kiaušinius skalbinių ar drabužių raukšlėse, ypač siūlėse. Kiaušinius prilipina prie audinio plaukelių arba prie žmogaus kūno plaukelių, išskyrus galvą.
Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) bei besikeičiant drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito asmens galvą. Tušti glindų kiautai ar negyvos glindos gali būti įvardijamos kaip buvęs užsikrėtimas. Gyvos, judančios utėlės ar gyvos glindos, esančios arti plauko šaknies, patvirtina aktyvų užsikrėtimą. Pleiskanos gali būti klaidingai priskiriamos glindoms.
Pagrindinis apsikrėtimo drabužinėmis utėlėmis požymis - utėlės drabužiuose. Dažniausiai pasitaiko, kai žmonės priversti pastoviai nešioti kelis sluoksnius drabužių (karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, benamiai). Drabužinės utėlės labiau mėgsta vilnonius drabužius. Maitinimosi metu jos išlieka ant artimiausio prie kūno drabužio ir tik atsitiktinai iššliaužia ant kūno.
Efektyvi utėlių naikinimo priemonė - plaukų šukavimas tankiomis šukomis. Šis būdas rekomenduojamas dažniausiai. Utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus utėlėtumą.
Tam tikslui skirti medikamentai perkami vaistinėje, jie naudojami griežtai laikantis vartojimo instrukcijų. Pavartojus medikamentą 2 - 3 dienas, plaukus reikia rūpestingai iššukuoti tankiomis šukomis. Siekiant išvengti pakartotinio užsikrėtimo, svarbu patikrinti visų šeimos narių galvas. Ne mažiau svarbu lovos skalbinius ir užsikrėtusio asmens drabužius skalbti karštesniame nei 60 °C temperatūros vandenyje, o plaukų priežiūros priemones (šukas, šepečius, segtukus, gumutes) reikėtų mirkyti 4 - 5 proc.
Plaukai sudrėkinami 4 - 5 proc. Stereotipą, kad su įvairiais parazitais susiduria tik socialinės atskirties grupės, laužo realybė - tokie parazitai kaip utėlės nesirenka, kokio žmogaus galvoje įsikurti. Todėl, prasidedant naujiems mokslo metams, tėvams netrukus gali skaudėti galvą ne tik dėl vaikų mokslų, bet ir dėl galvoje koloniją įkūrusių vabzdžių. BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė sako, kad utėlės nėra prastos higienos ženklas, todėl su jomis neretai susiduria ir brangius privačius darželius ar mokyklas lankantys vaikai.
„Dažniausiai utėlės įsikuria galvos plaukuose už ausų, kaklo srityje ties plaukų augimo linija. Utėlės erzina, kelia niežulį, tačiau jos nėra pavojingos ir neplatina jokių ligų, tik sukelia didelį diskomforto jausmą. Daugelio manymu utėlėtumas, arba pedikuliozė, yra prastos higienos požymis, tačiau tai netiesa, nes utėlėms reikalingas kraujas ir joms nesvarbu, ar aplinkoje, kurioje jos apsigyvena, yra švaru ar nešvaru”, - teigia BENU vaistininkė A. Utėlės - mažyčiai, sezamo sėklos dydžio vabzdžiai, kurie gyvena žmonių plaukuose ir maitinasi krauju. Be maisto gali išgyventi 1-2 dienas. Šie parazitai maitindamiesi krauju gali išgyventi iki 40 dienų ir padėti net 300 kiaušinėlių.
Kiaušinėliai, vadinami glindomis, yra apvalūs, gelsvos, baltos spalvos, paprastai lengvai susilieja su plauko spalva, todėl kartais sunku juos pastebėti. Dažnai kiaušinėlius supainiojame su pleiskanomis ar plaukų purškalų lašeliais.
Galvos utėlės neskraido ir nešokinėja, įprastai jos perduodamos tiesioginio kontakto būdu - iš galvos į galvą. Netiesioginis perdavimas retas, tačiau utėlės gali plisti nuo vieno žmogaus prie kito per šalikus, šukas, plaukų aksesuarus, ausines, pagalves, lovą, apmušalus ar rankšluosčius. Į mūsų namus utėlės gali atkeliauti ir per drabužius, kuriuos laikome pakabinę šalia kitų žmonių rūbų.
Pasak vaistininkės, niežėjimas - pagrindinis požymis, kad pas jus apsigyveno utėlės. Tiesa, niežėjimą pajusite ne iškart, vos ant galvos odos patekus šiam parazitui. „Pirmiausiai niežėjimas atsiranda už ausų, kaklo srityje ir ties smilkiniais - vietose, kuriose utėlės mėgsta įsikurti.
A. Ziemelytė taip pat prideda, kad svarbu stebėti ir ugdymo įstaigą pradėjusių lankyti vaikų elgesį. Jeigu vaikas pradėjo kasytis galvą, reikėtų jį pasisodinti ir gerai apžiūrėti. Padalinkite galvos plaukus sruogomis ir šukuokite. Apsisaugoti nuo utėlių nelengva - žaisdami vaikai dažnai kontaktuoja, mėgsta keistis galvos aksesuarais, matuotis vienas kito kepures.
„Ugdymo įstaigoje apie utėlių atvejį visi tėvai turėtų būti informuojami. Jeigu jūsų vaiko galvoje šie parazitai ir neįsikūrė, reikėtų imtis priemonių nuo jų apsisaugoti. Be to, kad reikėtų mokyti vaikus nesikeisti galvos apdangalais, aksesuarais, šukomis ir pan., plaukus galima reguliariai purkšti ar plauti specialiomis priemonėmis. Jos užkerta galimybę utėlėms prisikabinti prie plauko, todėl sumažėja tikimybė jomis užsikrėsti.
Vaistinėse galite įsigyti specialaus šampūno arba purškalo plaukams. Šios priemonės turi būti naudojamos kas 2-3 dienas“, - apie utėlių prevenciją pasakoja vaistininkė A. Pasak vaistininkės, esant pedikuliozės protrūkiui ugdymo įstaigoje, rekomenduojama vaiko plaukus šukuoti tankiomis šukomis ir stebėti, ar neatsirado glindų ar utėlių.
Jų pastebėjus, reikėtų naudoti gydomąsias priemones, kurios būna dvejopo poveikio. Vienos, cheminės sudėties, veikia kaip insekticidai ir nužudo parazitus, kitos turi mechaninį poveikį, tai yra juos apgaubia, užkemša kvėpavimo takus ir uždusina, išdžiovina.
„Panaudoję pedikuliozei gydyti skirtą priemonę, būtinai palaikykite ją tiek, kiek reikalauja gamintojas. Laikas gali labai skirtis - nuo 15 minučių iki 1 valandos. Tada kruopščiai iššukuokite plaukus tankiomis šukomis ir išplaukite galvą. Praktikoje gana dažnai pasitaiko atvejų, kad viena ar kita priemonė nesuveikia. Tuomet pakartotiniam gydymui rekomenduojama rinktis kitokios sudėties produktą.
Gydymas, atsižvelgiant į utėlės vystymosi ciklą, įprastai kartojamas po 7 - 14 dienų. Per tiek laiko iš glindų išsirita jaunos utėlės - nimfos. Visą tą laiką reikėtų stebėti plaukus ir juos šukuoti tankiomis šukomis. Tiesa, yra ir specialių šukų, kurios skleidžia silpną elektros srovę, tačiau mes jos nejaučiame, o utėles ir glindas ji nužudo. Šios šukos naudojamos 3 kartus per dieną apie minutę laiko, jos skirtos ir prevencijai, ir gydymui. Įprastai, naudojantis jomis, nebereikia naudoti kitų priemonių.
Naikinant utėles, reikėtų švarinti ne tik galvą, bet ir namų tekstilę. Būtina išskalbti patalynę, rankšluosčius, rūbus, vaikų žaislus karštame vandenyje, ne mažesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, dar geriau - 95 laipsnių. Daiktus, kurių negalite skalbti, izoliuokite plastiko maišelyje porai savaičių, nes parazitai nesimaitindami žūsta iš bado.
Ar žinote, kaip vadinasi utėlių invazija? Ogi pedikuliozė. Esmė ta, kad požiūris į utėles užsienyje tikrai skiriasi nuo esančio Lietuvoje. Lietuvoje apie tai nekalbame. Lietuvoj utėlės - gėda, nevalyvumo sinonimas… O užsienio vaikų ugdymo įstaigose jums gali pasakyti, kad vaiko galvoje rado utėlę…tiesiog tarp kitko. Tokie skelbimai mokykloje pasirodo periodiškai (maždaug kartą į trimestrą).
FAKTAS: Utėlėms labiausiai patinka plaukai: jokio skirtumo- švarūs ar nešvarūs. FAKTAS: Šie vabzdžiai nešokinėja, neskraido, negali būti perduodami gyvūnų. Utėlės greitai ropoja galvos oda, todėl sunkiai aptinkamos. Jos plinta vadinamuoju ,,iš galvos į galvą“ keliu. Nors dažniausiai patariama vaikams nesidalinti šukomis ir kitais plaukų priežiūros daiktais, mažai tikėtina, kad per juos persiduotų ir utėlės. Taip pat mažai tikėtina, kad utėlės atsiras, jei apsivilksite užsikrėtusio žmogaus paltą/megztinį (kas kita- kepurė, šalikas, bendra lova, pagalvė).
FAKTAS: Kai kurios utėlės yra atsparios tradiciniams chemikalams, kurie naudojami joms naikinti, tačiau jos tikrai neturi jokių ypatingų gebėjimų. Svarbiausia, kad utėlių šalinimas būtų saugi procedūra. Yra du utėlių šalinimo būdai: cheminis ir mechaninis. Jeigu pasirenkate cheminį būdą, geriausia, pasitarus su vaistininku, preparatą (vaistus) pirkti vaistinėje.
Ir iš tiesų - būtinai pasitarkite, nes yra utėlėms naikinti skirtų chemikalų, kurie yra sukėlę traukulius. SVARBU: kai po procedūros trinksite vaiko galvą, NENAUDOKITE KONDICIONIERIAUS. Jeigu prieš apsauginio losjono nuo utėlių ar kitos priemonės naudojimą plaukus rekomenduojama sušlapinti, prieš įtrindami preparatą, nusausinkite juos rankšluosčiu.
Saugiausias - mechaninis būdas. Perkate labai tankias šukas (kai kada jos pridedamos prie šampūno ar losjono utėlėms naikinti) ir…šukuojate tol, kol neliks nei utėlių, nei jų kiaušinėlių (glindų).Pragariškas darbas, bet saugiausias ir mažiausiai kenkiantis sveikatai. Netgi po utėlių naikinimo tam skirtais preparatais, plaukus būtina iššukuoti specialiomis šukomis.
FAKTAS: Glindos yra kiaušinėliai ir tikrai nei ropoja, nei šokinėja. Apvaisinta galvinės utėlės patelė kasdien padeda 3-4 kiaušinėlius, iš kurių po 8-12 dienų išsiperi lervos, kurios subrendusiomis utėlėmis tampa per 18-22 dienas.
FAKTAS: Jeigu turite tiek daug laiko, geriau mechaniniu būdu šalinkite utėles ir jų glindas. Žinoma, reikia gerai išsiurbti vietas, kur glaudėsi vaiko galvelė: sofas, pagalves, automobilio atramas (mašininę kėdutę) ir kt., tačiau tikrai nereikia verstis per galvą. Neprisitvirtinusios utėlės žūva per 24 valandas. Kur kas pavojingesni yra kiaušinėliai, iš kurių išsirita utėlės! Deja, dar nėra nė vieno preparato, kuris turi įrodytą šimtaprocentinį efektyvumą..
Girtis užsikrėtus utėlėmis nederėtų, bet ir gėdytis bei slapčia, nepasakius kitiems, pavyzdžiui, darželio draugams ar bendraklasiams, taip pat nereiktų. Utėlės nėra kokio nors socialinio sluoksnio problema, nors apie šiuos gyvius visuomenėje dar gajūs mitai. Utėlėmis užsikrėsti gali absoliučiai visi, išskyrus plikus žmones.
Utėlės paprasčiausiai perropoja iš vienos galvos į kitą artimo kontakto metu. Dėl to tai taip paplitę tarp mažų vaikų: jie žaidžia, būna arti, susiliečia galvomis, mergaitės keičiasi plaukų aksesuarais. Rudenį pastebimas paūmėjimas: tėvai veda savo darželinukus ir mokyklinukus į polikliniką dėl šeimos gydytojo pažymos arba patys pastebi, kad vaikai dažnai kasosi galvą.
Deja, visuomenėje juntamas dar labai stiprus gėdos jausmas ir visi stengiasi tyliai susitvarkyti niekam neskelbdami. Vis dar manoma, kad šie gyviai puola tik nevalyvus žmones, bet tai netiesa. Jei utėlių apsigyvena vieno vaiko galvytėje, gali apsikrėsti ir darželio, mokyklos draugai ar net mokytojai.
Nors utėlių esti net apie 300 rūšių, iš jų žmogų puola vos kelios, dažniausiai drabužinės, galvos plaukuotosios dalies ir gaktinės utėlės (šiomis mažylis gali užsikrėsti nuo tėvų, jei su jais kartu miega). Kai įkanda, įkandžio vietoje pradeda niežėti odą, joje atsiranda rausvų dėmelių. Pagal tai, kurios utėlės apsigyveno, bėrimų gali būti galvoje, ant sprando, liemens, sprando srityje. Niežulys itin įkyrus ir ypač sustiprėja vakare, nes dažniausiai šiuo laiku utėlės įsisiurbia į odą ir ima misti krauju.
Pedikuliozės (utėlėtumo) negydant iš glindų išsirita daugiau utėlių, jos dažniausiai apsigyvena ties pakaušiu ir smilkiniais. Liga plinta, gali padidėti kaklo limfmazgiai. Vaikas tampa neramus, kasosi, kartais iki kraujo. Jei rankytės nešvarios, į žaizdeles patenka užkrato ir kyla pūlingojo odos uždegimo grėsmė.
Kaip išvengti?
Viena iš svarbiausių profilaktinių priemonių, kurią turėtų taikyti darželius ar mokyklas lankančiųjų tėvai, yra atžalų stebėjimas. Tėveliai turėtų dažnai prausti mažuosius, keisti jų drabužėlius, drausti šukuotis svetimomis šukomis ir skolinti savas. Jei vaikas važiuoja į varžybas, sporto ar poilsio stovyklą, būtina perspėti, kad nevalia su draugais keistis drabužiais, ir paaiškinti, kodėl. Vaikelį, grįžusį iš kelionės (kaimo, stovyklos ir pan.), reikia išmaudyti, išskalbti visus drabužėlius ir gerai apžiūrėti galvytę.
Gydantis nuo utėlių, rekomenduojama patalynę, drabužius skalbti karštame vandenyje ar virinti, lyginti, nes šie parazitai neatsparūs dideliam karščiui.
SVARBU: prieš perkant priemones nuo utėlių vaistininkui reikėtų suteikti kuo daugiau informacijos apie užsikrėtusį asmenį: kokio jis amžiaus, ar tai yra kūdikis, o gal nėščia ar krūtimi maitinanti moteris, ar asmuo turi kokių alergijų, ar ant ligonio odos nėra žaizdų, kitų pažeidimų.
Nors mintis apie utėles daugeliui kelia nemalonius jausmus ar net gėdą, svarbu žinoti, kad galvos utėlės (pedikuliozė) yra labai dažna problema, ypač tarp vaikų, lankančių darželius, mokyklas ar vasaros stovyklas. Tai nėra susiję su higiena ar socialine padėtimi - užsikrėsti gali bet kas.Kas tai?
Galvos utėlės - tai maži (suaugusios 2-3 mm ilgio), besparniai vabzdžiai-parazitai, gyvenantys žmogaus galvos plaukuose ir mintantys krauju. Jos deda kiaušinėlius, vadinamus glindomis, kuriuos tvirtai priklijuoja prie plauko koto, arti galvos odos.
Kaip plinta?
Dažniausiai utėlėmis užsikrečiama per tiesioginį galvų kontaktą - žaidžiant, apsikabinant, darant „asmenukes“. Pagrindinis požymis, kad vaikas (ar suaugęs) gali turėti utėlių - galvos niežulys, ypač pakaušio, smilkinių ir už ausų srityse. Niežulį sukelia utėlių įkandimai ir jų seilės.
- Kruopščiai, sruoga po sruogos, apžiūrėkite plaukus, ypač arti galvos odos (pakaušyje, už ausų).
- Glindų: Jos atrodo kaip mažyčiai taškeliai, tvirtai prilipę prie plauko (skirtingai nuo pleiskanų, kurios lengvai nubyra). Gyvos glindos paprastai būna arčiau galvos odos (iki 1 cm atstumu), tamsesnės spalvos.
- Šlapias šukavimas: Patikimiausias būdas aptikti utėles - šukuoti drėgnus plaukus (galima naudoti įprastą kondicionierių, kad būtų lengviau) labai tankiomis, specialiomis metalinėmis utėlių šukomis.
Vis dar gajus mitas, kad utėlės atsiranda tik dėl nešvaros ar prastos higienos. Tai netiesa! Utėlėms visiškai nesvarbu, ar plaukai švarūs, ar nešvarūs. Todėl aptikus utėlių, nereikėtų jausti gėdos ar kaltės. Tai tiesiog nemaloni, bet įveikiama problema, su kuria susiduria labai daug tvarkingų šeimų visame pasaulyje.
Viena utėlė per dieną gali padėti 3-5 kiaušinėlius (glindas). Nuolatinis niežulys vargina, trukdo miegoti, susikaupti.
Aptikus gyvų utėlių, būtina pradėti naikinimo procesą. Praneškite ugdymo įstaigai (darželiui, mokyklai) ir artimai bendraujantiems draugams, kad kiti tėvai galėtų patikrinti savo vaikus. Kruopščiai patikrinkite visų šeimos narių galvas.
Fizinio poveikio priemonės (pvz., su dimetikonu): Tai dažniausiai rekomenduojamas pirmasis pasirinkimas. Šios priemonės padengia utėlę ir jos kvėpavimo angas (spirakules) plėvele ir ją uždusina. Jos yra efektyvios, netoksiškos žmogui, ir utėlės joms neišsivysto atsparumo.
Svarbiausia - priemonę naudoti griežtai pagal instrukciją: gausiai padengti SAUSUS plaukus nuo šaknų iki galiukų, išlaikyti nurodytą laiką (pvz., 15 min, 1 val. Cheminiai insekticidai: Veikia utėlių nervų sistemą. Mechaninis šukavimas (šlapias šukavimas): Tai svarbi naikinimo proceso dalis, ypač šalinant negyvas utėles ir glindas. Glindų šalinimas: Net ir po gydymo priemonėmis, glindos lieka prikibusios prie plaukų.
Galvos utėlės - nemaloni, bet įveikiama problema.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Gyvenamosios vietos deklaravimas gimus vaikui: svarbiausi žingsniai ir patarimai
- Socialinė Globa Namuose Lietuvoje: Svarbiausi Teisės Aktai, Kuriuos Privalote Žinoti!