Vasarą praleidžiame daugiau laiko lauke, tačiau kartu su maloniais įspūdžiais dažnai susiduriame ir su uodų įkandimais. Daugeliui jie sukelia tik trumpalaikį niežulį, bet kai kuriems - rimtesnes sveikatos problemas.
Mažieji dažnai į uodų įkandimus reaguoja stipriau - pasireiškia didesnis tinimas, intensyvesnis niežulys ir net alerginės reakcijos. Tarp vaikų netgi atsiranda ir naujų klinikinių pasireiškimų, pavyzdžiui, „Skeeter“ sindromas, reiškiantis stiprią vietinę reakciją į uodų įkandimus. Šis sindromas ypač dažnai pasitaiko vaikams, turintiems atopinių ligų, pavyzdžiui, bronchų astmą, alerginį rinitą ar atopinį dermatitą.
Įprastos reakcijos į uodų įkandimus
„Įprasta reakcija į uodo įkandimą - tai nedidelis patinimas, paraudimas, niežulys aplink įkandimo vietą.
Visgi kai kurie įgėlimai gali iššaukti ir sunkesnes alergines reakcijas, dėl kurių prireiks net medikų pagalbos. „Dažniausiai įkandimų atvejai pastebima gegužės gale, birželio pradžioje, liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje.
„Lengvos alerginės reakcijos dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą: įkandimo vieta nežymiai patinsta, parausta, šiek tiek niežti, gali pasireikšti kaitimo pojūtis. Šios indikacijos nėra pavojingos sveikatai ir beveik visais atvejais išnyksta per kelias dienas. Esant poreikiui, diskomfortą galima sumažinti vartojant antihistaminines tabletes ar vietinio poveikio dimetindeno maleato arba hidrokortizono tepaliukus“, - pasakoja G.
Kada kreiptis į gydytoją?
Tačiau jei įkandimo vieta tampa labai ištinusi, paraudimas išplinta, niežulys tampa nepakenčiamas ar atsiranda pūslelių - tai jau gali būti alerginės reakcijos požymiai.
Ypač jei pasireiškia ir bendrieji simptomai: galvos skausmas, svaigimas, dusulys ar karščiavimas.
„Reikėtų itin atidžiai stebėti, ar po įkandimo neatsiranda stiprus patinimas, skausmas ar bėrimai. Tokiu atveju vaikams padeda švelnios priemonės - vėsinančios emulsijos, antihistaminiai sirupai, o jei būklė sunkėja - būtina pasitarti su gydytoju.
Visgi, anot vaistininkės, vis dažniau pastebimos ir sunkesnės reakcijos: išplitęs patinimas, kai sutinsta ir parausta visa galūnė, jaučiamas skausmas, kyla temperatūra.
„Dar sunkesnių alerginių reakcijų galimos pasekmės - anafilaksija, Kvinkės edema, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, burnos, gerklės ar veido tinimas, silpnumo jausmas, lydimas galvos svaigimo.
„Dažniausiai žmones neramina ilgai išliekantis paraudimas įkandimo vietoje, atsiradęs bėrimas ar besivystanti lokali infekcija, kuri pasireiškia odos paraudimu, skausmu, patinimu. Pastebėjus „taikinio“ tipo bėrimą, kai aplink įkandimo vietą formuojasi paraudusios odos ratilai, reikėtų gydytojo konsultacijos.
Anot S. Dikšienės, vasaros sezonu Lietuvoje vaikams pavojų kelia tie patys vabzdžiai kaip ir suaugusiems: gali įkąsti uodas ar erkė, o įgelti ir suleisti savo nuodus - širšė, vapsva, bitė.
„Kai kuriais atvejais po kontakto su vabzdžiu išsivysto uždelsta ir labai ryški vietinė reakcija: pažeistoje vietoje gali atsirasti labai ryškus patinimas, paraudimas, jaustis karštis, niežulys, jaustis skausmas, kurį gali lydėti nedidelis karščiavimas - taip dažniau nutinka mažiems vaikams ir tai yra anksčiau minėto „Skeeter“ sindromo klinikiniai požymiai. Tokiai atvejais svarbu jį atskirti nuo kitų, panašius simptomus turinčių, susirgimų“, - pasakoja šeimos gydytoja.
„Anafilaksijai yra būtini bent keletas iš šių simptomų: migruojantis dilgėlinės bėrimas, odos paraudimas, apsunkintas kvėpavimas, užkimęs balsas, švokštimas, tinimas - ypač aplink veidą, vokus, ausis, burną, rankas ar kojas. Staiga atsiradęs pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar nualpimas taip pat gali reikšti, kad prasidėjo anafilaksija“, - teigia gydytoja ir pataria tokiu atveju būtina tuoj pat reaguoti, nes vaiko būklė gali blogėti ypač greitai.
Esant tokiai sunkiai reakcijai kaip anafilaksija, kviesti greitąją pagalbą būtina tuoj pat.
Tačiau, pasak gydytojos, ir kitais atvejais po susidūrimo su vabzdžiu gali tekti apsilankyti pas gydytoją. „Daugelį vabzdžių sukeltų reakcijų galima gydyti namų sąlygomis, visgi patariame susisiekti su šeimos gydytoju, jei, pavyzdžiui, negalite pašalinti vaikui įkandusios erkės ar manote, kad erkė buvo įsisiurbusi mažiausiai 36 val. (1,5 paros). Jis patars dėl rekomenduojamo stebėjimo ir/ar ištyrimo plano“, - teigia S. Dikšienė.
Pirmoji pagalba
Patinusią vietą reikėtų vėsinti šaltu kompresu, kuris padeda sumažinti uždegimą ir nuraminti niežulį. Labai svarbu vengti kasymo ar spaudimo, kad nebūtų pažeista jautri oda.
„Šaltas kompresas ar ledo paketas padeda sumažinti tinimą ir ramina sudirgusią odą. Niežuliui malšinti tinka antihistamininiai geliai ar tepalai su mentoliu, alaviju, o taip pat - natūralios priemonės, pavyzdžiui, arbatmedžio aliejus ar ramunėlių nuoviras. Svarbiausia - vengti kasymo, kad išvengtumėte infekcijos”, - rekomenduoja E.
Anot vaistininkės, dažniausia klaida - kasyti uodo įkandimo vietą. Nusikasius gali atsirasti odos įbrėžimų, kurie atvers kelią odos infekcijoms“, - sako G.
Įkandus ar įgėlus bet kokiam vabzdžiui, jei situacija nėra ekstremali, pirmas žingsnis visada toks pat - įkandimo vietą reikėtų švelniai nuplauti muilu ir vėsiu vandeniu. Vietinį patinimą, pasak jos, taip pat galima slopinti vėsinant, naudojant ledą (įvyniotą į audinį) ar šaltą kompresą.
Vaistai nuo alergijos
„Labiau į reaktyvias alergines reakcijas linkusiems žmonėms rekomenduojama visuomet po ranka turėti geriamųjų antihistamininių vaistų.
Jei įkandimas yra arti akies, nerekomenduojama naudoti stiprių cheminių priemonių - kur kas saugiau pasirinkti švelnų antihistamininį sirupą.
Jei atsiranda niežulys, jį sumažinti gali vietiniai odos geliai, turintys specialių antihistamininių medžiagų.
Pasak jos, slopinti vabzdžių sukeltas reakcijas galima ir su geriamais vaistais nuo alergijos - tada vietinis gydymas jau nerekomenduojamas.
Visgi reikėtų būti budriems dėl šių vietinių preparatų naudojimo. Pavyzdžiui, jų naudoti nereikėtų, jei toliau žadate būti saulėje - tai gali padidinti odos jautrumą saulei ir sukelti alerginį odos uždegimą. Taip pat antihistamininio gelio negalima naudoti vaikams iki 2 metų amžiaus, jei reikia tepti didelį odos plotą ar tada, kai oda itin pažeista“, - pataria gydytoja.
Prevencija
Prevencijai nuo uodų ir kitų vabzdžių vaikams efektyviausia naudoti repelentus.
Kol kas didžiausio įrodyto veiksmingumo priemonė - DEET veikliosios medžiagos turintis repelentas.
Nuo DEET koncentracijos konkrečiame preparate tiesiogiai priklauso jo apsauginė veikimo trukmė, tačiau taip pat ir galimas odos sudirginimas.
„Šis junginys absorbuojamas per odą, todėl netinka nėščiosioms ir kūdikiams iki 2 mėn. amžiaus, taip pat nerekomenduojama naudoti vaikams iki 12 m. Jei pasirinkote jį naudoti, bet kokiu atveju darykite tai teisingai: pirmiausia produktu ištrinkite savo rankas ir tik po to jomis įtrinkite vaiko odą, saugodami jo akis ir burną. Jei vaikas mažas, netrinkite repelentu ir jo rankyčių“, - teigia S. Dikšienė.
Ji priduria, kad nors cheminės kilmės repelentai gali būti naudojami skirtingo amžiaus vaikams, visgi dėl galimo odos ir kvėpavimo takų sudirginimo dažnai pasirenkamos kitos vabzdžių atbaidymo priemonės.
„Tai gali būti mechaninės priemonės, pavyzdžiui, tinkama apranga ar apsauginiai tinkleliai, augaliniai repelentai, t. y. priemonės su didelės koncentracijos augalinės kilmės ekstraktais arba specialūs elektronines bangas skleidžiančios prietaisai. Žinoma, tokių priemonių efektyvumas yra mažesnis arba apsaugo tik nuo tam tikros rūšies vabzdžių“, - teigia medikė.
Taip pat ruošiantis šiltajam sezonui svarbu nepamiršti pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
Priemonės nuo vabzdžių įkandimo
Priemonės nuo vabzdžių įkandimo yra sukurtos siekiant sumažinti diskomfortą ir padėti odai greičiau atsigauti po įgėlimų. Jos padeda sumažinti tokius nemalonius pojūčius kaip niežulys, tinimas ar bėrimas.
Šie produktai dažniausiai būna gelio, tepalo ar purškalo pavidalu ir pasižymi veikliosiomis medžiagomis, kurios ramina sudirgusią odą bei slopina uždegimą.
Daugelis priemonių turi vėsinantį poveikį, kuris suteikia greitą palengvėjimą ir sumažina niežėjimą. Toks poveikis ypač svarbus norint išvengti odos sudirginimo ar pažeidimų, kurie gali atsirasti intensyviai kasantis.
Be to, šios priemonės paprastai yra tinkamos tiek suaugusiems, tiek vaikams, tad jas galima naudoti visai šeimai. Kai kurie produktai taip pat turi antibakterinių savybių, kurios padeda apsaugoti odą nuo galimų infekcijų po įkandimo. Dėl įvairių formų ir savybių galima lengvai pasirinkti tinkamiausią priemonę pagal individualius poreikius ir situaciją.
Dažniausios klaidos
„Taip pat neretai žmonės naudoja netinkamas ar per stiprias chemines priemones, tikėdamiesi greito palengvėjimo, tačiau šios gali dar labiau sudirginti odą. Kai kurie renkasi netradicines, nepatikrintas namų gydymo priemones, kurios ne tik neveiksmingos, bet ir kartais gali pakenkti. Be to, dažnai pamirštama, kad stipresni simptomai gali būti alerginės reakcijos požymis, todėl vietoj savarankiško gydymosi derėtų pasikonsultuoti su specialistu”, - atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės” vaistininkė E.
Vabzdžių įkandimai ir klimato kaita
„Vabzdžių įkandimų ir įgėlimų sukeltos alerginės reakcijos vaikams yra reikšminga sveikatos problema, kurią dar labiau paaštrina klimato kaita. Ji prisideda prie vabzdžių populiacijos didėjimo ir kaitos bei ilgina jų aktyvumo laikotarpį, taip pat leidžia plisti naujoms rūšims į anksčiau buvusias nepalankias buveines“, - sako gydytoja.
Šiltėjant orams, uodų įkandimų dažnis auga, o padidėjęs kritulių kiekis sukuria daugiau veisimosi vietų. Tuo tarpu erkės plečiasi į šiaurę ir išlieka aktyvios ilgesnį laiką, didindamos erkinio encefalito ir Laimo ligos susirgimo riziką.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Priemonė nuo uodų vaikams: saugi ir efektyvi apsauga nuo uodų!
- Apyrankės vaikams nuo uodų: veiksminga apsauga be cheminių medžiagų
- Kaip Apsaugoti Kūdikį Nuo Uodų: Efektyvūs ir Saugūs Būdai
- Neįtikėtini Graikų Mitologijos Paslaptys: Dievai, Deivės ir Jų Kerintys Pasakojimai
- Dispraksija vaikams: Sužinokite viską apie simptomus, vertinimą ir efektyviausius gydymo metodus