Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vasarą, kai praleidžiame daugiau laiko lauke, dažnai susiduriame su uodų įkandimais. Nors daugeliui jie sukelia tik trumpalaikį niežulį, kai kuriems gali sukelti rimtesnes sveikatos problemas.

BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė įspėja, kad šie kenkėjai gali sukelti rimtas alergines reakcijas ir kitus sveikatos sutrikimus. Uodai gausiausiai veisiasi orui įšilus iki 20-25 laipsnių, jų daugiau aptikti galima drėgnesnėse vietose, prie vandens telkinių, miškingose teritorijose.

L. Mockutė pasakoja, jog žmonių bei gyvūnų krauju maitinasi uodų patelės, kurioms reikia kraujyje esančių baltymų kiaušinėlių formavimui.

Uodų įkandimo simptomai ir reakcijos

„Uodų įkandimai visų pirma išsiskiria erzinančiai niežtinčiu rausvu arba balsvu patinimu, atsirandančiu vos kelios minutės po paties kontakto su uodu. Vieniems įkandus uodui susidaro tamsios dėmės, panašios į mėlynes, dar kitiems - mažos pūslelės.

BENU specialistė rekomenduoja įkandus vabzdžiams stengtis nesikasyti. Nusikasius gali atsirasti odos įbrėžimų, kurie atvers kelią odos infekcijoms“, - sako G.

Pasak E., anot vaistininkės, dažniausia klaida - kasyti uodo įkandimo vietą. „Taip pat neretai žmonės naudoja netinkamas ar per stiprias chemines priemones, tikėdamiesi greito palengvėjimo, tačiau šios gali dar labiau sudirginti odą. Kai kurie renkasi netradicines, nepatikrintas namų gydymo priemones, kurios ne tik neveiksmingos, bet ir kartais gali pakenkti. Be to, dažnai pamirštama, kad stipresni simptomai gali būti alerginės reakcijos požymis, todėl vietoj savarankiško gydymosi derėtų pasikonsultuoti su specialistu“, - atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės” vaistininkė E.

Ji sako, jog įkandus uodui labai svarbu tinkamai prižiūrėti pažeistą vietą, stengtis nesikasyti, nedraskyti, nes lengvai galima užkrėsti įvairiomis infekcijomis.

„Įprasta reakcija į uodo įkandimą - tai nedidelis patinimas, paraudimas, niežulys aplink įkandimo vietą. Tačiau jei įkandimo vieta tampa labai ištinusi, paraudimas išplinta, niežulys tampa nepakenčiamas ar atsiranda pūslelių - tai jau gali būti alerginės reakcijos požymiai. Ypač jei pasireiškia ir bendrieji simptomai: galvos skausmas, svaigimas, dusulys ar karščiavimas.

Alerginės reakcijos ir jų sunkumas

Anot vaistinės ekspertės L. Mockutės, kai kuriems žmonėms uodų įkandimus įveikti yra kur kas sudėtingiau. „Jei oda aplinkui įkandimą parausta didesniame plote, pernelyg daug ištinsta, žmogui pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, atsiranda papildomi išbėrimai, ištinsta limfmazgiai - tikėtina, kad išsivystė alerginė reakcija.

Remdamasi patirtimi, specialistė teigia, kad alerginė reakcija į vabzdžių įkandimus dažniausiai atsiranda žmonėms, sergantiems šienlige, dilgėline, atopiškos odos savininkams. „Lengvos alerginės reakcijos dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą: įkandimo vieta nežymiai patinsta, parausta, šiek tiek niežti, gali pasireikšti kaitimo pojūtis. Šios indikacijos nėra pavojingos sveikatai ir beveik visais atvejais išnyksta per kelias dienas. Esant poreikiui, diskomfortą galima sumažinti vartojant antihistaminines tabletes ar vietinio poveikio dimetindeno maleato arba hidrokortizono tepaliukus“, - pasakoja G.

Visgi, anot vaistininkės, vis dažniau pastebimos ir sunkesnės reakcijos: išplitęs patinimas, kai sutinsta ir parausta visa galūnė, jaučiamas skausmas, kyla temperatūra. „Dar sunkesnių alerginių reakcijų galimos pasekmės - anafilaksija, Kvinkės edema, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, burnos, gerklės ar veido tinimas, silpnumo jausmas, lydimas galvos svaigimo.

Ji pažymi, jog sunkios reakcijos į uodo nuodus dažniausiai pasireiškia mažamečiams bei tiems, kurie skundžiasi įvairiais imuninės sistemos sutrikimais. Tačiau svarbu nepamiršti, kad alergijos nebūtinai atsiranda vaikystėje.

„Įtariant ar nustačius įkandimą vabzdžio, kuriam asmuo alergiškas, svarbu tuojau pat skambinti greitajai medicinos pagalbai dėl realios anafilaksinio šoko rizikos. Pasak jo, šį preparatą naudoti paprasta, nereikia specialių mokymų ar žinių, tačiau tai - kone visad gyvybę gelbstinti priemonė. „Neturint šios priemonės po ranka, tikslinga kviesti greitąją pagalbą, asmenį nuraminti, pasodinti, skatinti ramiai, tolygiai kvėpuoti ir nenuleisti nuo jo akių. Besivystant anafilaksijos šokui, žmogų gali tekti gaivinti dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, tai yra sustojusio kvėpavimo“, - patarimais dalijasi šeimos gydytojas T.

„Labiau į reaktyvias alergines reakcijas linkusiems žmonėms rekomenduojama visuomet po ranka turėti geriamųjų antihistamininių vaistų.

Tokiu metu, reikėtų išgerti antihistamininių preparatų bei kreiptis į medikus. Kai kuriems gali pasireikšti ir anafilaksinis šokas - tokiu atveju skubiai reikia adrenalino injekcijos bei nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių, nes rizikuojama ne tik sveikata, bet ir gyvybe“, - patarimais dalijasi L.

Pirmoji pagalba ir gydymas

„Jei oda aplink įkandimą parausta didesniame plote, pernelyg daug ištinsta, žmogui pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, atsiranda papildomi išbėrimai, ištinsta limfmazgiai - tikėtina, kad išsivystė alerginė reakcija. Tokiu metu, reikėtų išgerti antihistamininių preparatų bei kreiptis į medikus.

Ant sutinusios odos uždėkite ledo gabaliuką, įvyniotą į audinį.

„Šaltas kompresas ar ledo paketas padeda sumažinti tinimą ir ramina sudirgusią odą. Niežuliui malšinti tinka antihistamininiai geliai ar tepalai su mentoliu, alaviju, o taip pat - natūralios priemonės, pavyzdžiui, arbatmedžio aliejus ar ramunėlių nuoviras. Svarbiausia - vengti kasymo, kad išvengtumėte infekcijos”, - rekomenduoja E.

„Kad greičiau praeitų niežulys ir paraudimas, rekomenduojama naudoti antihistamininius gelius arba purškalus su mentoliu. Antihistaminai slopina organizmo reakciją į uodo seiles, o šaldančios priemonės laikinai numalšina niežulį ir mažina uždegimą. Padėti gali ir natūralios priemonės, pavyzdžiui, šaltas arba ramunėlių kompresas bei šviežias alavijas - tai mažina kraujagyslių išsiplėtimą ir ramina odą“, - sako vaistininkas M.

Kaip apsisaugoti nuo uodų įkandimų

Anot vaistininkės, yra keletas būdų, kurie padės sumažinti uodų keliamą diskomfortą ir įkandimų skaičių. Visų pirma, prieš vykstant į gamtą, reikėtų rinktis drabužius ilgomis rankovėmis ir klešnėmis, dėvėti skrybėlę ar kepuraitę.

„Vykstant stovyklauti ar užsiimant pramogomis lauke, patartina naudoti repelentus. Jų galima rasti įvairiomis formomis - tepalų, purškalų, specialių apyrankių. Visgi, jei naudojamas purškiamas ar tepamas repelentas, po kiekvienų maudynių būna jį reaplikuoti, taip pat atsižvelgti į aplikacijos veikimo laiką - dažniausiai jis vyrauja nuo 4 iki 8 valandų. Jei naudojamos apyrankės, jas patartina dėti tiek ant rankų, tiek ant kojų, taip padidinant apsaugą“, - sako L.

Ji taip pat pažymi, kad galima įsigyti ir kitokio pobūdžio purškalus nuo uodų - pastaruosius reikia purkšti ant šalia stovyklavietės ar būvimo vietos esančių krūmų, kad uodai būriuotųsi būtent ten, o ne prie žmonių. Taip pat veiksmingos yra specialios mašalus ir uodus atbaidančios žvakės, citrusiniai eteriniai aliejai.

Rinkoje siūloma daugybė apsaugos nuo uodų priemonių - nuo cheminių repelentų iki natūralių hidrolatų ar eterinių aliejų mišinių. „Jei renkatės chemines priemones, būkite atsargūs su sudėtyje esančiu DEET - nors jis labai veiksmingas, jautresniems žmonėms gali sukelti odos ar kvėpavimo takų sudirginimą.

Svarbu nepamiršti, kad vasarą pramogaujant gamtoje nedera pamiršti, kad šis nuostabus periodas - pačių įvairiausių vabzdžių suaktyvėjimo laikotarpis.

„Alergiškiems žmonėms svarbu nepamiršti su savimi turėti antihistamininių vaistų bei adrenalino, kurį paskiria šeimos gydytojas.

Ką daryti įgėlus kitiems vabzdžiams

„Bičių, širšių ir vapsvų įgėlimas pajuntamas iškart - tai staigus skausmas, patinimas, paraudimas, dažnai deginimo pojūtis. Jei įgėlė bitė, pirmiausia reikia pašalinti geluonį - švelniai nubraukite jį kortele ar nagu, nespausdami. Tada uždėkite šaltą kompresą - jis sumažins uždegimą ir sulėtins nuodų plitimą“, - pasakoja vaistininkas M. Tinimą gali sumažinti antihistaminiai vaistai.

„Erkės įkandimas dažniausiai nesukelia skausmo, todėl žmogus gali net nepastebėti, kad ji įsisiurbusi. Tačiau erkė gali perduoti pavojingas ligas - erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Rizika padidėja, jei erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 24 valandas. Todėl ją pastebėjus, svarbu kuo greičiau ištraukti“, - sako vaistininkas M.

„Jei visgi galvutė liko odoje, jos geriau neliesti - organizmas ją dažniausiai pašalina pats. Įkandimo vietą svarbu stebėti bent mėnesį. Jei pradeda plėstis paraudimas, atsiranda žiedinė dėmė arba jaučiate bendrus negalavimo požymius - karščiavimą, silpnumą, galvos skausmą - nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti ankstyvieji Laimo ligos arba erkinio encefalito požymiai“, - sako vaistininkas M.

žymės: #Nestumo

Panašus: