Nors paveikslėlių knygos nauda ankstyvojo raštingumo kontekstuose neabejojama, tyrimų apie šio žanro kūrinių taikymo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose labai trūksta. Straipsnyje pristatomi tyrimo, atlikto su 3-4 metų vaikais, rezultatai. Siekta ištirti, kokį poveikį 3-4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu daro paveikslėlių knygų skaitymu pagrįstos veiklos.
Paveikslėlių Knygos Apibrėžimas ir Nauda
Paveikslėlių knyga paprastai apibūdinama kaip vaikams skirtas leidinys, kuriame iliustracijos yra ne mažiau svarbios nei tekstas: tekstas ir iliustracijos vaidina lygiavertį vaidmenį, iliustracijos vyrauja arba būna be jokio teksto (Korsakaitė 2002, 235). Paveikslėlių knygoje prasmė sukuriama mažiausiai dviem lygmenimis. Be to, prasmė yra ne vien žodinio teksto ir piešinių suma - tai jų sąveika. Skaitant nuo žodžių pereinama prie paveikslų ir nuolat prie jų grįžtama, kaskart geriau suvokiant kūrinį (Nikolajeva 2010, Sipe 2012).
Paveikslėlių knygos gali būti naudingos mokant ne tik skaitymo ar rašymo, bet ir ugdant kritinį mąstymą (Martens et al. 2012), mokantis į reiškinį žvelgti skirtingais požiūriais, aiškinantis tiesiai nepasakytą arba net prieštaringą informaciją (Sipe 2012). Norėdamas suprasti skaitomą paveikslėlių knygą, vaikas pasitelkia savo patirtį, sieja ją su tekste ir vaizduose pastebėta informacija, remiasi ja interpretuodamas kūrinį (Baird et al. 2016). Paveikslėlių knygos padeda sukurti bendravimą ir diskusijas skatinančias situacijas, vaikai gali ne tik turtinti savo patirtį, bet ir mokytis iš pajėgesnių bendraamžių, įsitraukti atlikdami įvairius transformacinius, ne tik reprodukcinius, darbus (Lambert 2015). Skaitydami paveikslėlių knygas vaikai mokosi aktyviai veikdami turtingoje sakytinės ir rašytinės kalbos aplinkoje (Van der Pol 2012).
Tyrimo Metodika
Tyrimo metodai - veiklos tyrimas, stebėjimas, lyginamoji duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 10 vaikų (5 berniukai ir 5 mergaitės), lankančių vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vilniuje grupę. Vaikų amžius tyrimo pradžioje buvo 33-47 mėnesiai, t. y. 3-4 metai.
Aprašomas veiklos tyrimas, kuriame buvo įgyvendintos 5 ugdymo veiklos: vaikai drauge su pedagogu kūrė skaitymo kampelį grupėje, tyrinėjo paveikslėlių knygas, mokėsi jas atpažinti tarp kitų knygų, pasirinkti, susipažino su paveikslėlių knygų įvairove, mokėsi dalytis skaitymo įspūdžiais, skaityti paveikslėlių knygas drauge su bendraamžiais. Ugdomosios veiklos vyko vieną savaitę, t. y. 5 dienas po 30 minučių. Vaikams buvo paskelbta savaitės tema - „Skrendame į kosmosą“. Kiekviena ugdymo veikla turėjo uždavinį, veiklų metu vaikai buvo skatinami vartyti, tyrinėti paveikslėlių knygas. Po veiklų šios knygos būdavo paliekamos vaikams pasiekiamoje vietoje, kad jie galėtų jomis naudotis savarankiškai.
Tyrimo duomenys renkami naudojant stebėjimo protokolus. Vaikų elgesys buvo stebimas vieną savaitę prieš ugdymo veiklas ir vieną savaitę po ugdymo veiklų. Duomenys apie vaikų elgesį fiksuoti stebėjimo protokole kasdien, o savaitės pabaigoje kiekvieno vaiko elgesys apibendrintai įvertintas nuo 0 iki 5 taškų penkiais aspektais:
- Elgesio su knygomis (knygos skaitymas plačiąja prasme, t. y. vartymas, žodžių skaitymas, paveikslėlių tyrinėjimas ir kt.)
- Gebėjimo pasirinkti knygą
- Įsitraukimo į mokytojo organizuojamas veiklas su knygomis
- Skaitymo poromis, grupėmis su kitais vaikais
- Komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas
Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojami stebėjimo protokolai. Vaikų elgesys stebėtas vieną savaitę prieš ugdymo veiklas ir vieną savaitę po ugdymo veiklų. Duomenys apie vaikų elgesį stebėjimo protokole buvo fiksuojami kasdien, o savaitės pabaigoje kiekvieno vaiko elgesys apibendrintai įvertintas penkiais aspektais nuo 0 iki 5 balų.
Tiriamų vaikų tėvai ar globėjai buvo informuoti apie planuojamą tyrimą, gautas jų sutikimas dėl vaikų dalyvavimo tyrime. Tėvai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, eiga, procesu ir vaikų vertinimu, užtikrintas duomenų anonimiškumas ir konfidencialumas. Dėl duomenų apsaugos vaikų vardai tyrime pakeisti, neatskleidžiama konkreti ugdymo įstaiga, kurioje buvo atliekamas tyrimas. Tyrimas vyko vaikams natūralioje ir pažįstamoje aplinkoje.
Tyrimo Rezultatai
Surinkti stebėjimo duomenys buvo analizuojami siekiant įvertinti ugdymo veiklų poveikį vaikų elgesiui. Duomenų analizė rodo, jog ugdymo veiklos turėjo teigiamą poveikį: 7 iš 10 tyrime dalyvavusių vaikų po ugdymo veiklų surinko daugiau taškų, o kai kurių vaikų įvertinimas pasikeitė labai stipriai. Ypač pagerėjo mažiausiai taškų pirmajame tyrime surinkusių vaikų įvertinimai.
Siekiant geriau suprasti ugdymo veiklų poveikį, vaikų elgesio pokyčiai buvo analizuojami pagal penkis vertintus aspektus.
Elgesys su knygomis
Elgesys su knygomis - sritis, kurioje tyrimo dalyviai demonstravo geriausius gebėjimus, t. y. surinko didžiausią bendrą taškų skaičių tiek iki, tiek po ugdymo veiklų. Vis dėlto iki ugdymo veiklų vaikų elgesio su knygomis vertinimai buvo gana kontrastingi: 3 vaikai iš 10 domėjosi ne tik knygų iliustracijomis, bet ir tekstu, bandė skaityti, o 4 vaikai knygomis naudojosi tik žaisdami. Po ugdymo veiklų vaikų elgesys su knygomis pasikeitė: bendras taškų skaičius padidėjo (nuo 27 iki 37), sumažėjo silpniausiai įvertintų vaikų skaičius, t. y. beveik visi vaikai ėmė tyrinėti paveikslėlių knygų iliustracijas, gilintis į siužetą, domėtis užrašais, tekstu.
1 pavyzdys. Mantas (3 m.) prieš ugdymo veiklas knygų nevartė, naudojo jas tik kaip žaislus: pastatė knygų kalną ir tiltą, kad galėtų važinėti su mašinėlėmis. Sėdėdamas prie stalo stumdė knygą, kol ji nukrito ant žemės, kartojo šį veiksmą keletą kartų. Po ugdymo veiklų jis pasiėmė knygą ir vartė puslapius nuosekliai, susitelkė į paveikslus ir atrodė labai susidomėjęs. Viena jo pasirinkta knyga buvo apie pojūčius.
2 pavyzdys. Domanto (3 m.) elgesys su knygomis iki ir po ugdymo veiklų buvo labai panašus. Jis knygomis domėjosi mažai, jas išmėtė iš lentynos ir pyko, kai reikėjo sutvarkyti. Knygas paėmė, kad gautų norimą daiktą - siūlė mainyti knygą į žaidimą, kurį turėjo draugas.
Gebėjimas pasirinkti knygą
Diagnostinis stebėjimas parodė, jog tyrime dalyvavusiems vaikams nelengva pasirinkti knygą: dažnai jie prieidavo prie knygų lentynos ir išsitraukdavo pirmą po ranka pakliuvusią knygą, imdavo ją vartyti. Bendra visos grupės vaikų surinktų taškų suma panaši į elgesio su knyga vertinimą (plg. 26 ir 27 taškai), bet individualūs vaikų gebėjimo pasirinkti knygą įvertinimai dar kontrastingesni: 4 vaikai knygų visai neimdavo, o 6 knygą rinkosi ją apžiūrėdami, pasvarstydami ar net bandydami argumentuoti pasirinkimą. Po ugdymo veiklų situacija pagerėjo, bet pokytis ne toks ryškus kaip elgesio su knygomis srityje: liko tik 1 vaikas, knygas ėmęs siekdamas ne skaitymo tikslų. Ugdymo veiklos pagerino vaikų gebėjimą pasirinkti knygą skaityti ir sumažino kontrastą tarp tyrime dalyvavusių vaikų įvertinimų: labiausiai pagerėjo įvertinimai vaikų, diagnostiniame tyrime pademonstravusių silpniausius gebėjimus. Tiesa, kelių vaikų, diagnostiniame tyrime pademonstravusių aukščiausius gebėjimus, įvertinimai sumažėjo: šio amžiaus vaikams sunku paaiškinti savo sprendimus.
3 pavyzdys. Paulina (3 m.) iki ugdymo veiklų savo veikloms knygas rinkdavosi, bet jas iš knygų lentynos ėmė atsitiktinai. Dažnai knygos neimdavo pati, o tiesiog prisijungdavo prie draugės, kuri jau turėjo knygą.
4 pavyzdys. Benas (3 m.) iki ugdymo veiklų visai neimdavo knygų.
Įsitraukimas į pedagogo organizuojamas veiklas
Diagnostinis tyrimas parodė, jog ne visi tiriamieji įsitraukia į pedagogų organizuojamas veiklas: bendra visų tyrimo dalyvių taškų suma gana stipriai nusileidžia veiklų su knygomis ar gebėjimų pasirinkti knygą vertinimų sumai (plg. 26-27 taškai ir 18 taškų). Geriausiai įvertinti vaikai įsitraukė į 60 proc. pedagogo organizuojamų veiklų su knygomis, 3 vaikai į tokias veiklas visai neįsitraukė, jomis nesidomėjo. Po ugdymo veiklų rezultatai pagerėjo (taškų suma išaugo 11). Analizuojant individualius vaikų vertinimus matyti, jog nebeliko neįsitraukiančių vaikų, 4 vaikai įvertinti kaip dažnai ar visada įsitraukiantys.
5 pavyzdys. Lukas (3 m.) pirmojo tyrimo metu veikloje visiškai nedalyvavo. Po ugdymo veiklų pastebėta, jog jis visos veiklos metu išliko labai įsitraukęs, klausėsi mokytojos ir stebėjo paveikslėlių knygą.
6 pavyzdys. Austėja (3 m.) pirmojo stebėjimo metu įsitraukė į veiklą ir išlaikė dėmesį, šypsojosi. Po ugdymo veiklų irgi buvo įsitraukusi į veiklą ir netgi pertraukinėjo mokytoją: kėlė klausimus, pasakojo apie savo patirtį, ją siejo su knygos istorija: „Lapė gi oranžinė, sakė - kaip apelsinas, apelsinas skanus, bet rūgštus.
7 pavyzdys. Benas (3 m.) pirmojo stebėjimo metu atliekant veiklas su knygomis gulėjo ant stalo ir pirštu braukė per knygos viršelį (nevartė ir neskaitė knygos).
Skaitymas poromis, grupėmis su kitais vaikais
Diagnostinio stebėjimo duomenys parodė, jog skaitymo su bendraamžiais sritis buvo viena iš silpniausių. Individualių vertinimų analizė atskleidė ypač didelius kontrastus: net 6 vaikai įvertinti kaip neskaitantys poromis ar grupėmis su kitais vaikais, 3 - kaip skaitantys ar net tokį skaitymą inicijuojantys. Po ugdymo veiklų rezultatai gerėjo: bendras taškų skaičius išaugo dvigubai (nuo 18 iki 36). Pastebėta, jog visiems vaikams pavyko pagerinti savo įvertinimus, kai kuriems net keliais taškais. Atrodo, jog šioje srityje po ugdymo veiklų įvyko ypač didelis pokytis, didžiausi teigiami pokyčiai pastebėti analizuojant silpniausiai įvertintų vaikų vertinimus.
8 pavyzdys. Benas (3 m.) iki ugdymo veiklų neįsitraukdavo į knygų skaitymo veiklas su draugais. Po ugdymo veiklų jo elgesys stipriai pasikeitė, jis pradėjo kartais dalyvauti veikloje su kitu vaiku: prisijungė prie Austėjos veiklos su knyga, kalbino draugę, pasakojo jai.
9 pavyzdys. Emilija (3 m.) yra ramaus, tylaus būdo, labai nedrąsi. Pirmojo stebėjimo metu buvo išsigandusi, nedalyvavo bendrose skaitymo su draugais veiklose. Po ugdymo veiklų jos elgesys pasikeitė labai stipriai: ji tapo drąsesnė, vis dažniau ir vis lengviau įsitraukdavo į skaitymo su kitais vaikais veiklas, lengviau priimdavo kitus vaikus skaityti drauge, nedrąsiai, tačiau komunikavo su draugėmis ir priimdavo kvietimus skaityti kartu. Skaitymo veiklos metu prie Emilijos prisėdo Lukas (3 m.). Ji leido jam būti kartu, dalijosi knyga, tarp vaikų užsimezgė pokalbis.
Komunikavimas su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas
Iki ugdymo veiklų komunikavimas su kitais vaikais apie knygas buvo pati silpniausia sritis: taškų suma (12) gana stipriai atsiliko nuo kitų vertintų sričių. Net 7 vaikai įvertinti kaip nekomunikuojantys, tik 2 vaikai komunikavo aktyviai, patys inicijuodavo pokalbius. Po ugdymo veiklų situacija pasikeitė: taškų suma išaugo (iki 30) ir beveik susilygino su kitais vertintais aspektais. Dideli pokyčiai pastebėti ir atliekant individualius vaikų vertinimus: tik 1 vaikas įvertintas kaip silpnai komunikuojantis, 4 - kaip komunikuojantys aktyviai. Tyrimas atskleidė, jog po ugdymo veiklų būtent komunikavimo apie knygas ir skaitymą srityje įvyko didžiausias pokytis.
10 pavyzdys. Emilija (3 m.) iki ugdymo veiklų buvo labai nedrąsi, nedrįsdavo kalbėti su draugais apie knygas. Po ugdymo veiklų ji ne tik veikė su kitais vaikais, bet ir drąsiau su jais kalbėjo. Lukas (3 m.): „Ne, negera, kaip vabalai.
11 pavyzdys. Lukas (3 m.) iki ugdymo veiklų nekomunikavo bendrų veiklų metu, o po jų ne tik įsitraukė, bet ir leido draugams įsitraukti į bendrą knygų skaitymą. Komunikavo su draugais laisvai, drąsiai. Skaitydamas su grupės draugu Mantu (3 m.) labai emocingai, nustebęs garsiai sušuko: „Tu žiūrėk!
Apibendrinimas
Tyrimas parodė, jog paveikslėlių knygų skaitymu grįstos ugdymo veiklos padarė teigiamą poveikį 3-4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu. Teigiamas poveikis pastebėtas visais penkiais analizuotais aspektais: (1) elgesio su knygomis, (2) gebėjimo pasirinkti knygą, (3) įsitraukimo į mokytojo organizuojamas veiklas, (4) skaitymo poromis, grupėmis su kitais vaikais ir (5) komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas, o mažiausias - gebėjimo pasirinkti knygą vertinimuose.
Paveikslėlių knygos - skaitytojo iki 7 metų ugdymo priemonė. Paveikslėlių knygos ypač dažnai pasitelkiamos ugdant ankstyvojo raštingumo gebėjimus. Pedagogai vertina šiuose kūriniuose esančias aktyvaus veikimo, pedagogo ir ugdytinio socialinės sąveikos galimybes. Svarbu, jog ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai skaitydami paveikslėlių knygas galėtų derinti skirtingą raišką ir veikti jiems priimtinu būdu (t. y. integruodami vaizdus, sakytinę ir rašytinę kalbą), o socialinė sąveika būtų kaip mokymosi kontekstas ir mokymosi būdas - taip vaikai motyvuojami plėtoti raštingumą (Taylor, Leung 2020). Tokioje veikloje vaikai, aktyviai veikdami drauge su pedagogu, kuria, išbando ir tobulina kūrinio supratimo strategijas (Pantaleo 2017).
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- 10 Dažniausiai Užduodamų Darbo Pokalbio Klausimų Darželio Auklėtojoms – Pasiruoškite Sėkmei!
- Sužinokite, Kada ir Kaip Saugiai Duoti Pirmąją Arbatą Kūdikiui – Ekspertų Patarimai!
- Kūdikio masažas aliejumi: Atraskite raminantį prisilietimą mažylio sveikatai ir laimei!