Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę.
Fizinis aktyvumas ir jo svarba
Fizinis aktyvumas, judėjimas yra vienas svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek pedagogo tinklsingai inicijuojamą veiklą. Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių ypatybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra, ištvermė, lavinimąsi. Smegenų sritys, kontroliuojančios rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Fiziniam aktyvumui tinkamos įvairios formos - žaidimai, žygiai, estafetės, važiavimas dviračiu, paspirtuku ir t.t.
Ikimokyklinio ugdymo principai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Svarbiausi principai:
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas;
- žaismės principas;
- sociokultūrinio kryptingumo principas;
- integralumo principas;
- įtraukties principas;
- kontekstualumo principas;
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas;
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas;
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymosi sritys ir pasiekimai
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga.
Žaidimų kultūra ir pedagoginės strategijos
Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė.
Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalus dizainas mokymuisi
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Įvairių kontekstų paskirtis
- Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
- Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą.
- Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Visų vaikų dalyvavimas
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi. Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.
Judėjimo svarba vaikams
Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrumą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą); mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą.
Sveikos mitybos įgūdžių formavimas
3-6 metų vaikai aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrinėja sveiko maisto piramidę; dėlioja savo dienos meniu iš kortelių su sveiko maisto produktais; dėlioja mąstymo žemėlapius (sveika - nesveika), patys vieni kitiems aiškina, kuris maistas palankus sveikatai, o kuris - ne, savo nuomonę argumentuoja. Vaikai drauge su mokytoju eina į parduotuvę, išrenka ir perka reikalingus maisto produktus užkandžiams pagaminti.
Dienos ritmo ugdymas
Siekiama padėti vaikams suprasti jų poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis. Vaikai ugdosi dienos ritmo (aktyvumo ir poilsio derinimo) pajautą, kai kasdienių veiklų metu yra mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus: gerą nuotaiką, žvalumą, energingumą, dėmesingumą arba nuovargį, mieguistumą, irzlumą, negalėjimą susikaupti.
Gamtamokslinio ugdymo nauda
Maži vaikai iš prigimties yra smalsūs, jiems kyla daug klausimų apie juos supantį pasaulį, todėl jie nori išsiaiškinti, kaip viskas veikia. Tyrimai rodo, kad iki 7 metų amžiaus dauguma vaikų turi susiformavęs teigiamą arba neigiamą požiūrį į gamtos mokslų ugdymą, kuris išlieka visą gyvenimą. Svarbu pasinaudoti šiuo įgimtu smalsumu ir kuo anksčiau pradėti ugdyti vaikų entuziazmą moksliniams atradimams. Gedimino miesto darželio veikla, kurioje vaikai dalyvauja tiek fizinio, tiek protinio vystymosi požiūriu, yra labai svarbi.
- Vaikai mokosi eksperimentuodami.
- Gerėja stebėjimo įgūdžiai.
- Darželyje vaikai įgyja žinių apie kasdieniniame gyvenime naudojamas medžiagas bei jų savybes.
- Gamtamokslinis ugdymas stiprina vaikų smalsumą, leidžia vaikams kurti ir konstruoti teisingus klausimus.
- Gamtamokslinis ugdymas padeda vaikams ugdyti kalbą, turtina sąvokų įgūdžius, mokslinių terminų žodyną.
- Eksperimentuodami vaikai lavina akių ir rankų koordinaciją.
Ugdymas lauke
Įprastai ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą įsivaizduojame taip: darželio grupė, vaikai, stalai, kėdės, stendai, išmanioji lenta ar ekranas, Ryto rato erdvė, žaislai ir kiti ugdymui darželyje būtini atributai. Tačiau ugdyti vaikus juk galima ir lauke! Tiesa, didžiausią naudą atneš toks ugdymas lauke, kai vaikai atlieka planuotas, mokytojo parinktas užduotis. Dirbant su mažesniais vaikais tokias veiklas galima atlikti artimiausioje aplinkoje - darželio kieme. O su didesniais vaikais verta išbandyti ir mažiau pažįstamas lauko erdves - miesto parką ar botanikos sodą. Vaikai iš prigimties yra smalsūs, todėl jiems įdomu viskas, kas dar neatrasta, neištyrinėta, nauja ir smagu. Ugdymas lauke atitinka visus šiuos kriterijus. Prisijaukinę ugdymą lauke pastebėsite, kad vaikai ne tik taps laimingesni, bet ir pagerės jų ugdymosi pasiekimai.
Tyrinėjimų nauda
Nuo pat pirmųjų dienų vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį. Ikimokykliniame amžiuje vaikai ypatingai smalsūs: noriai tyrinėja, kasdien išbando naujus, jiems nežinomus dalykus, stebi, eksperimentuoja su aplinkoje esančiais daiktais. Norėdami suvokti dalyko esmę, vaikai turi veikti patys - išsiaiškinti, atrasti ir pažinti juos supantį pasaulį. Tyrinėjimų bei eksperimentavimo dėka vaikai lavina savo pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, lavėja akies - rankos koordinacija, išmoksta ilgiau išlaikyti dėmesį, ugdosi sumanumą, lavina reakciją, kaupia patirtį, diskutuoja, samprotauja, stiprina savo kritinį mąstymą, išmoksta spręsti problemas, ima geriau suvokti juos supantį pasaulį.
Žingsniai link sėkmingo eksperimento
- Pirmas žingsnelis - lavinkite smulkiąją motoriką.
- Antras žingsnelis - saugumas.
- Trečias žingsnelis - apmąstymams.
- Ketvirtas žingsnelis - informacijos ieškojimas.
- Penktas žingsnelis - leiskite kuo daugiau veikti vaikui.
- Septintas žingsnelis - inicijuokite probleminę situaciją.
- Dešimtas žingsnelis - įamžinkite bandymą.
Atlikdami bandymus, eksperimentuodami kartu su vaiku jūs ne tik ugdysite įvairius vaiko įgūdžius, suteiksite žinių apie jį supantį pasaulį bet ir sustiprinsite vaiko ir savo bendravimo ryšį, smagiai praleisite laiką kartu.
Daržovių auginimas ir tyrinėjimas
Visi lopšelio/darželio vaikai augino, laistė, prižiūrėjo bei rūpinosi šiltnamyje bei lauko lysvėse augančiomis daržovėmis. Nuėmė derlių, prisiminė daržovių pavadinimus. Jas tyrinėjo, rūšiavo, skaičiavo, matavo. Parsinešę į grupę jas plovė, uostė, ragavo, skanavo. Vaikai patys pjaustė daržoves, pagardino druska, pipirais bei aliejumi, kurias pasigardžiuodami skanavo bei valgė.
STEAM veiklos darželyje
Antrąjį mokslo metų pusmetį „Boružėlės“ grupės ugdytiniai ir pedagogai sėkmingai tęsė projekto „Aš STEAM kūrėjas“ vykdymą. Sausio mėnesį sulaukus gausesnio sniego, vaikai aktyviai įsitraukė į sniego ir ledo tyrinėjimą. Vaikams patiko dažyti sniegą, panaudojant plastikinius kibirėlius statyti pilis. Panaudojant actą ir sodą „prisipūtėme“ trijų spalvų balionų. Atlikome eksperimentą „Spalvotų putų šou“. Savaitės tema „Spalvos ir atspalviai. Tyrinėjimai ir atradimai“ pasižymėjo didele gausa įvairių tyrinėjimų, eksperimentų.
Savaitės temos „Aš auginu“ dėka vaikai susipažino su augalų auginimo ypatumais: augimo sąlygomis, sėklomis, sėja ir t.t. Atlikome eksperimentą „Popieriaus gaminimas“. Jo metu vaikai sužinojo ko reikia, kad namų sąlygomis iš panaudoto popieriaus lapo pasigamintume naują, švarų popieriaus lapą. Projektą vainikavo STEAM edukacinis užsiėmimas, rytmetis „Muilo burbulai“.
Šiais 2021-22 mokslo metais „Boružėlės“ grupės IU mokytojos Dalia Urmanavičienė ir Vilma Lukauskienė kartu su vaikais vykdo tyrinėjimų, bandymų ir eksperimentų projektą „Aš STEAM kūrėjas“. Pirmąjį projekto vykdymo pusmetį kartu su vaikais atlikome daug įvairių tyrinėjimų, eksperimentų, bandymų. Pasitelkdami padidinimo stiklą tyrinėjome savo batų atspaudų raštus, paliktus baltam popieriaus lape, parėjus iš lauko. Eksperimento pagalba „Bakteriukai“ , dar kartą įsitikinome, kad mikrobai bijo muilo. Likusį mokslo metų pusmetį toliau tyrinėsime, atliksime įvairius bandymus, eksperimentus susijusius su savaitės tema, metų laiku, oru.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Linų Sėmenų Aliejus Nėštumo Metu: Atraskite Nepakeičiamą Naudą ir Įspėjimus!
- Ko Niekada Negalima Valgyti Maitinant Kūdikį: Pavojingi Produktai, Kurių Reikia Vengti