Simonas Daukantas gimė 1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, į pietvakarius nuo Skuodo. Jis mirė 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, kur ir palaidotas Papilės kapinėse, ant piliakalnio. Jis buvo lietuvių istorikas, švietėjas ir tautinio atgimimo veikėjas, įgijęs teisių mokslų magistro laipsnį 1822 m., nors diplomą gavo tik 1825 m.
Klaipėdos koncertų salėje rečitalį „Kontrastai keturiomis rankomis“ surengs Šveicarijoje reziduojantis lietuvių pianistų duetas Vilijos Poškutės ir Tomo Daukanto fortepijoninis duetas atvyksta su programa „Kontrastai keturiomis rankomis“. Ją atlikėjai supynė iš kontrastingų keturių autorių kūrinių. Kviečiame juos išgirsti spalio 18 dieną, trečiadienį, 18.30 valandą jaukioje Klaipėdos koncertų salės kamerinėje erdvėje - I aukšto fojė.
Mokslo ir Studijų Metai
1816 m. Vilniuje baigė gimnaziją. 1816-1818 m. Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultete studijavo literatūrą, kur jo kurso draugas buvo ir A. Mickevičius. 1818 m. perėjo į Moralinių ir politinių mokslų fakultetą, kur pamėgo I. Onacevičiaus ir I. Danilavičiaus paskaitas. Jis priklausė studentų žemaičių kuopelei.
Nuo 1820 m., teikdamas suklastotus kilmės dokumentus, atkakliai įrodinėjo savo bajorystę. 1833 m. Valdančiojo Senato Heroldijos departamentas patvirtino asmeninio bajoro teises, nes S. Daukantas turėjo magistro laipsnį.
Karjera ir Veikla
- 1826-1834 m. dirbo Rygos generalinio gubernatoriaus raštinėje.
- Nuo 1835 m. tarnavo Sankt Peterburge - Senato I administracijos departamente.
- 1837 m. tapo III departamento Lietuvos Metrikos metrikanto padėjėju.
Gyvenimo Posūkiai
2000 metais pianistai Vilija Poškutė ir Tomas Daukantas nusprendė groti kartu ir sukūrė fortepijoninį duetą, kuris netrukus laimėjo prizus tarptautiniuose fortepijoninių duetų konkursuose Čekijoje, Italijoje, Šveicarijoje, San Marine. Vienas didžiausių pasiekimų - 2005 metais tarptautiniame ARD muzikos konkurse Miunchene laimėta antroji vieta (pirmoji neskirta). 2011 metais duetas tapo tarptautinio Edvardo Griego fortepijoninių duetų konkurso nugalėtoju.
Pianistai yra koncertavę Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, San Marine, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Azerbaidžane, Bahamuose, JAV ir Kinijoje. Duetas yra išleidęs 7 kompaktines plokšteles, skirtas Camille’o Saint-Saënso, Edvardo Griego, Cesario Francko, Wolfgango Amadeus Mozarto ir Ferenco Liszto kūrybai.
Vilija Poškutė mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, Tomas Daukantas - Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijoje. Po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atlikėjai toliau gilino žinias Ciuricho-Vintertūro aukštojoje muzikos mokykloje Šveicarijoje bei Rostoko aukštojoje muzikos mokykloje Vokietijoje. Šalia aktyvios koncertinės veiklos V. Poškutė ir T. Daukantas dirba pedagoginį darbą. Smagu, kad kartais juos galime išgirsti Klaipėdoje, kur jie ne kartą pasirodė su Klaipėdos kameriniu orkestru, atliko dueto programas.
2017-ųjų metų Kalbos premiją skirti Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkui Aleksui Bartnikui. Jis buvo paskelbtas keturioliktuoju Kalbos premijos laureatu. Dėl aktyvios ir kryptingos Bartniko veiklos lietuvių kalba Karaliaučiaus krašte gyvuoja iki šiol.
Paskutiniai Gyvenimo Metai
1850 m. įsisirgo ir vyskupo M. Valančiaus kviečiamas persikėlė į Varnius. Čia jam padėjo rengti spaudai religinę literatūrą, pats rašė platų lotynų-lietuvių kalbų žodyną (liko A-G raidžių tekstas), didįjį lenkų-lietuvių kalbų žodyną (1850-56; spaudai parengė G. Subačius - S. Daukanto raštai: Didysis lenkų-lietuvių kalbų žodynas, 3 dalys, 1993-96).
S. Daukantas tikėjosi, kad M. Valančius padės jam išleisti anksčiau parašytus veikalus, tačiau nusivylė. Ieškodamas geresnės ir saugesnės vietos, S. Daukantas išvyko į Svirlaukį (Kuršo gubernija) pas gydytoją P. Smuglevičių (1858 čia apsigyveno ir M. Akelaitis). Čia tobulino parašytus veikalus (Pasakojimą), rūpinosi istorinių šaltinių rengimu spaudai.
Nuo 1859 m. gyveno Žemaitijoje pas seserį, pažįstamus dvarininkus.
Svarbiausi Darbai ir Kūryba
Parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba "Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių" (1822, išspausdinta 1929; kitas nuorašo variantas - "Darbai lietuvių ir žemaičių" 1833). Kitos knygos:
- "Istorija žemaitiška" (apie 1836-38; Lietuvos istorijos pavadinimu išspausdinta 1893-97, naujausias leidimas 1995).
- "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių" (išspausdinta 1845).
- "Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje" (parašytas 1850, dalis išspausdinta 1893, perdirbinys - 1899; "Pasakojimas", "Darbai" ir "Būdas" išspausdinti 1976 - Raštai, 1 tomas).
S. Daukanto istorines pažiūras paveikė vokiečių filosofas J. G. Herderis. Senovinės lietuvių kalbos išsaugojimas S. Daukantui reiškė tautos išlikimą. Idealų tautos būvį jis matė senaisiais laikais, kai dar nebuvo įsigalėjusi baudžiava.
Siekiant didesnės įtaigos neišprususiam skaitytojui, S. Daukantas istorinius veikalus rašė vaizdžiai, vartojo metaforas, įterpdavo beletrizuotų fragmentų (pvz., sengirių vaizdai Būde). S. Daukantas pats ir per talkininkus rinko liaudies dainas, pasakas, smulkiąją tautosaką. Sankt Peterburge išleido "Daines žemaičių" (1846; visas S. Daukanto tautosakos rinkinys išleistas 1983-84 pavadinimu "Žemaičių tautosaka", 2 tomai).
Lietuvių švietimo reikalams S. Daukantas parašė ir išleido "Prasmą lotynų kalbos" (1837), "Epitome Historiae Sacrae" (1838; pridėtas lotynų-lietuvių kalbų žodynėlis), "Abėcėlę lietuvių, kalnėnų ir žemaičių kalbos" (1842, pakartotinai bandyta išleisti 1849 ir 1864), iš lotynų kalbos išvertė "Pasakas Fedro" (Fedras) ir K. Nepoto "Gyvatas didžiųjų karvaidų senovės", Marko Justino "Istoriją" (neišleista), iš vokiečių kalbos - J. H. Campe’s "Rubinaičio Peliūzės gyvenimą" (1846; šie vertimai išspausdinti knygoje S. Daukantas "Vertimai ir sekimai" 1984).
Valstiečiams S. Daukantas 1847-54 parengė 7 verstas ūkinių patarimų knygeles apie pievininkystę, sodininkystę, bitininkystę, miškininkystę, tabako, apynių auginimą ir priešgaisrinę apsaugą.
Norėdamas sudaryti įspūdį, kad Lietuvoje esama daug literatų, savo darbus ir vertimus pasirašinėjo keliolika slapyvardžių (K. W. Myle, Jokub’s Laukys, Motiejus Szauklys, J. Dewinakis, Jonas Girdenis, S. Tiewelis ir kitais).
Daukanto Rankraščiai
Kai kurie Daukanto rankraščiai Literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne tebėra niekieno neskaityti, neįvesti į mokslinę apyvartą; tai paprastai nelietuviški tekstai: išrašai, dokumentų nuorašai ir pan.
Naujos detalės Daukanto biografijai, pvz., Daukanto aprašytas naktinis įsilaužimas į Lietuvos Metrikos patalpas Sankt Peterburge.
Daukantas ir Dabartis
Giedrius Subačius su studentais skerdyklų ekskursijoje - Anot B.Speičytės, Daukantas derino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ideologijos paveldą ir modernias Apšvietos epochos idėjas.
Daukantas yra ypač ryški mūsų istorinį mąstymą kreipusi ir formavusi asmenybė, kūrusi naują lietuviškumo paradigmą, šiandien jau tapusią tikrove. Norėdami suvokti save, turime suvokti Daukantą.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1793 | Gimė Simonas Daukantas |
| 1822 | Parašė "Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių" |
| 1846 | Išleido "Daines žemaičių" |
| 1864 | Mirė Simonas Daukantas |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtina Šventojo Pranciškaus gimimo vieta ir jo įkvepiantis gyvenimo kelias
- Tomas Dapkus: Įkvepianti Biografija ir Neįtikėtini Pasiekimai
- Neįtikėtina Tomo Ališausko kelionė: nuo pradžios iki šlovės – sužinok viską čia!
- Neįtikėtina Tomo Ališausko Kelionė: Karjera, Šeima ir Slaptas Asmeninis Gyvenimas
- Antanas Uždavinys: Neįtikėtina Filosofijos Ir Kūrybos Kelionė, Kuri Pakeitė Mąstymą
- Įspūdingi IKEA Baldai Vaikų Kambariui – Tobuli Sprendimai Augančiai Šeimai!