Praeitame straipsnyje paliesta sudėtinga ir jautri tema apie vaikų ir tėvų santykius. Bandžiau duoti pavyzdžių, kad galėtumėte lengviau atpažinti, kaip elgiasi manipuliuojantys tėvai, ir atpažinus situaciją bandyti išsivaduoti iš tokių toksiškų santykių.
Kas yra manipuliacija?
Pradžiai išsiaiškinkime, kas apskritai yra manipuliacija? Kodėl tavimi manipuliuoja visi, kas tik netingi? Kodėl taip lengvai paklūstame svetimai valiai? Galbūt tai noras būti kam nors reikalingu, priklausyti kokiai nors grupei, kitaip sakant, baiminamės būti pilnaverte asmenybe?
Ypač dažnai patenkame į tėvų numegztus manipuliacijų tinklus. Tėvai bando reguliuoti vaikų gyvenimą, nesuprasdami, kad iškelia į paviršių savas klaidas bei elgesio programas, žalodami vaikų likimus. Dažnai atrodo, kad santykiuose neįmanoma tiesiai kažko paprašyti ar atvirai pasidalinti tikraisiais jausmais.
Mes paprasčiausiai nemokame šito daryti arba bijome, kadangi suprantame, jog atsakymas gali mums nepatikti. Dažnai atrodo, kad santykiuose neįmanoma tiesiai kažko paprašyti ar atvirai pasidalinti tikraisiais jausmais.
Dažniausios manipuliacijos formos
- Šantažas.
- Nuoskauda.
- Tu Kaltas: „Aš tave pagimdžiau, toks sunkus gimdymas buvo, dėl tavęs į darbą nebegrįžau, dėl tavęs vyro nesusiradau, aš tau visą gyvenimą paaukojau, o tu!” ir t.t., o paskui pateikiamas sąrašas, kokių mamos kaprizų nepildote.
- Pašantažavo, skolų sąrašą pateikė ir žvelgia į tave tokia nelaiminga, priekaištaujančiu žvilgsniu. Arba išvis nežiūri į jūsų pusę.
- Yra taip vadinamas blogo vaiko sindromas - „Nepakankamai geras vaikas”. Kad ir ką tu darytum, visada bus blogai. Bet užtat pas kitus žmones viskas bus puiku: pas kaimyną, brolį, giminaitį.
- Pastovi vaikų kritika ir vaikų noras užsitarnauti tėvų meilę, verčia vaikus nuveikti labai daug ką, ko tėvams norisi.
Suaugusiems žmonėms, kuriais manipuliuoja tėvai, būna jų labai gaila. Jie pamena, kiek laiko ir jėgų šie žmonės paaukojo, kad mus užaugintų, išmokslintų, neretai aukodami savo interesus.
Kartą mama man rėžė: „Kokia tu turi teisę gyventi sau?!” Nuostabu, tiesa? Mane tiesiog pritrenkė faktas, kad gyventi sau, jos supratimu, reiškia išduoti visus kitus.
Tai tiesiog marazmo apogėjus, visiškas proto kolapsas. Suaugę vaikai, kuriais manipuliuoja jų tėvai, paprastai yra pernelyg emocingi, pernelyg jautrūs, pernelyg savimi nepasitiki, nesijaučia vertais, priklauso nuo aplinkinių nuomonės ir pritarimo.
Šie žmonės dėl visko save kaltina, visokeriopai vengia konfliktų, konfrontacijos. Visą gyvenimą juos persekioja nesugebėjimas pasakyti kitam žmogui „ne”.
Suvokus savo problemas, labai svarbu pradėti mokytis keisti kasdienes emocines reakcijas ir elgesio modelius. Be galo sunku nebesuteikti galimybės mumis manipuliuoti.
Patikėti, kad daug ką padaryti ir pergyventi gali patys tėvai. O pats sudėtingiausias dalykas - nenutraukti santykių iš pykčio, kuris kaupėsi daugybę metų.
Sunku suvokti ir mūsų pačių manipuliacijas, išsiaiškinti poreikius, kurie už jų slypi ir išreikšti juos atvirai ir sąžiningai. Atminkite: jokie, netgi patys kilniausi tikslai negali pateisinti manipuliacijų.
Ką daryti, kai atpažįstate manipuliaciją?
Kitas žingsnis, pamačius, jog tėvai manipuliuoja, iškart jiems įvardinti, jog tą daro: „aš jaučiu, jog šitoje situacijose manimi manipuliuojama”. Turime suprasti, jog dažnai gyvenime iš kartos į kartą užsisuka ydingas ratas ir jame esantys žmonės gan dažnu atveju net nesupranta ten įstrigę.
Labai tikėtina, jog tas pačias manipuliacines strategijas Jūsų tėvams taikė jų tėvai ir šie nesąmoningai dabar elgiasi taip pat. Neverta iškart bandyti išsiaiškinti viso gyvenimo nuoskaudų. Kiekvienam žmogui reikia duoti laiko susivokti ir apgalvoti situaciją, ypač kai problema įsišaknijusi.
Bandykime išsakyti savo jausmus nuoširdžiai, nieko neslėpdami, akcentuodami, kaip jautėmės tam tikrose situacijose ir kas buvo skaudžių išgyvenimų trigeriai. Venkime kaltinimų, tai paskatins tėvus užsisklęsti ir pereiti į gynybinę poziciją.
Suprantama, tai skamba kaip nemenkas iššūkis, tačiau jį įveikus ateis palengvėjimas. Tik atleidę tėvams, galėsime pradėti gyvenimą nuo pradžių, išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Galėsime nukirpti bambagyslę ir pagaliau suaugti.
Idealiu atveju, tėvams suvokus savo auklėjimo ir bendravimo klaidas, galėsime bandyti pradėti naują sveikų santykių etapą. Tačiau tai bus ilgas kelias visiems šeimos nariams dirbant su savimi, kadangi senos elgesio strategijos tikrai pastoviai vis bandys išlįsti ir priminti apie save.
Atsitraukimas
Jeigu pokalbius išbandėte ir tėvai neina į jokias kalbas, neigia, kad manipuliuoja, arba bando toliau manipuliuoti naudodami kitas strategijas, tada laukia sudėtingesnis etapas - atsitraukimas. Turime suvokti, jog negalime pakeisti kitų žmonių, kad ir kaip to norėtume.
Keistis galime tik mes patys. Tad turime pradėti tai daryti. Toksiški santykiai įtraukia ir neleidžia kontroliuoti savo gyvenimo, todėl atsiskyrimas yra labai sunkus.
Jei gyvenate viename būste su tėvais ir negalite iškart išsikraustyti, pradėti galima nuo išmokimo pasakyti „ne”. Jei gimdytojai nenorės išgirsti „ne”, tuomet galima įvardinti tai kaip manipuliaciją ir pasakyti dar kartą „ne”. Tėvai turi suvokti, jog Jūs suprantate, kai bandoma Jumis manipuliuoti.
Gyvenant toksiškoje aplinkoje, labai sunku pagyti, tie patys dirgikliai veikia diena iš dienos. Apsigyvenus toliau nuo tėvų, iškart atsikratoma daugybe progų pakliūti į jų spąstus, tačiau gali prasidėti atakos skambučiais, žinutėmis. Nuo jų atsiriboti lengviau.
Išgirdus manipuliacijas, galima padėti ragelį ar neatrašyti į žinutę. Nenustebkite, jei vėliau tėvai gali atakuoti Jūsų draugus, kaimynus, bandyti skleisti gandus. Galite išgirsti, kaip Jūs nesirūpinate, palikote vargšus tėvus likimo valiai. Prieš tokias atakas atsilaikyti sunkiausia, bet reiktų bandyti paaiškinti aplinkiniams apie situaciją ir tikėtis supratingumo.
Psichoterapijos svarba
Pabaigai, pats svarbiausias patarimas - pagalvoti apie psichoterapiją. Tėvų auklėjimo klaidos žmones lydi visą gyvenimą, todėl vien mano nurodytų žingsnių atlikimas gali būti neveiksmingas. Kiekvienos šeimos situacija individuali, todėl reikalauja išskirtinio sprendimo, kurį atrasti gali padėti psichoterapeutas.
Džiugu, jog šiuolaikinė visuomenė tampa vis labiau apsišvietusi ir ima suprasti, jog psichoterapeutas yra toks pats įprastas specialistas kaip dantistas ar šeimos gydytojas. Psichoterapija duoda naudą, kai yra suvokiama, kaip maratonas, o ne sprintas.
Neįmanoma išgydyti viso gyvenimo problemų per kelias dienas ar mėnesius. Gijimui reikia daug pastangų ir laiko.
Panašus:
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Tėvų skyrybos vaikams: kaip padėti išgyventi?
- Tėvų Sveikinimai Vestuvių Proga Vaikams: Gražiausi Linkėjimai
- Gimimo Eilės Paslaptys: Kaip Ji Iš Tikrųjų Formuoja Jūsų Asmenybę?
- Neįtikėtini Socialinių Globos Namų Reikalavimai Lietuvoje – Sužinokite Viskas Čia!