Iš kur kyla baimės ir noras viską kontroliuoti?
Iš mąstymo stereotipo, kad viską išmanom geriau nei kiti, o tuo labiau vaikai, sako „Pix studijos“ vadovė ir GRLPWR užsiėmimų paauglėms įkūrėja, dviejų paauglių dukterų mama Eglė Kislovski. Ir ar ne todėl bijom ir kontroliuojam, kad mums būtų patiems ramu, patogu, kad niekas nekeltų problemų? Kokį santykį tai sukurs su vaiku?
Ar nėra užgožiami pagrindiniai vaiko poreikiai, noras siekti laisvės, nepriklausomybės ir meilės? Kartojimas vaikui nuo mažens, ką ir kaip jis turi daryti ar nedaryti, kaip turi reaguoti ar nereaguoti, turi labai rimtų pasekmių paauglystėje.
Mes stebimės, kai paaugliai nenoriai bendrauja, susideda su blogais draugais, nori kuo greičiau išeiti iš namų, praranda interesą mokytis, daug ką daro iš baimės ar įteigto kaltės jausmo. Ar tikrai tokių santykių mes siekiame su savo vaikais? Ar noras viską kontroliuoti negriauna mūsų santykių šeimose?
Problema yra ta, kad į vaikus mes žiūrime kaip į žemesnius sau, kaip į tuos, kurie nieko nemoka, nesupranta ir dar nežino, koks sudėtingas yra šis gyvenimas. Tuomet mes siekiame juos išauklėti ir išmokyti, kad būtų lengviau. Pradėjus žiūrėti į vaiką kaip į sau lygų yra pirmas laiptelis link kuriančių santykių. Svarbu leisti sau pagalvoti, kad auklėjimas yra dvasinis procesas, kuriame susitinka sielos.
Mes nežiūrime į vaikus lyg į sielą, kuriai reikia tik padėti, nukreipti, palaikyti ir leisti pasirinkti tam, kad jį auklėtų gyvenimas.
Ką aš matau priešais save: tik žmogų ar sielą? Jei matau sielą, kuri atėjo į žemę su savo misija, man lengviau ja pasirūpinti ir padėti skleistis. Jei matau tik vaiką, privalau jį išauklėti taip, kad darytų taip, kaip reikia, kaip daro visi ir kaip man patogu.
Laimė šeimoje
Kitas svarbus etapas yra atsakyti sau į klausimą, ar aš laiminga (s)? Ir pagalvoti, ar nelaimingi tėvai gali užauginti laimingus vaikus. Ką daryti, kad vaikai būtų laimingi? Būtina, kad vaiko aplinkoje būtų bent vienas laimingas žmogus, kuris perduotų laimės jausmo suvokimą. Laimė nėra daiktas, ne padėtis, ne pinigų kiekis, o sielos būsena. Todėl viena svarbiausių tėvų užduočių yra mokytis tapti laimingu, pažinti save.
Viską žinančių ir kontroliuojačių tėvų pozicija griauna santykius tiek su pačiu savimi, tiek su vaikais, tiek su visa supančia aplinka.
Septyni žingsniai, kuriantys gerus santykius
- Pasikliaukite vaiku.
- Supraskite ir mylėkite. Laimė, kai mus supranta. Bet dar didesnė laimė, kai mus besąlygiškai priima tokius, kokie esame. Tėvystė - tai vieta, kur yra besąlyginė meilė ir kur tave tiesiog myli tokį, koks esi. Tikra meilė padeda jam išsivaduoti iš visų netobulumų. Kai vaiko nepriimam su visais jo trūkumais: nesitvarko kambario, neklauso, blogai mokosi, yra drovus, jautrus, tada vaikas jaučiasi nepriimtas ir ima tolti nuo mūsų. Mylėti reiškia atleisti ir patikėti.
- Būkite šalia ir kartu visose bėdose. Gali būti kitaip, negu mes galvojame ar įsivaizduojame. Kai vaikas kažką padaro ne taip, visada yra dvi galimybės: bausti, šaukti ir kaltinti arba dalintis patiriamais nepatogumais. Jei tėvai visose bėdose bus šalia ir kartu, vaikas pats supras, kad pasielgė blogai.
- Prisiminkite, kad vaikas - kitoks nei jūs. Vaikas - ne mano nuosavybė, jis kitoks ir kitas su savo vaikyste. Jei mes to nejausime, bandysime kitus padaryti panašius į save. Penkias minutes, dvi valandas, dienas ar savaitę pažiūrėkime į vaikus kaip į kitą žmogų, kalbėkime nemokydami, be pretenzijų, neišaukštindami savęs. Tiesiog pamatykime kitame žmoguje žmogų ir jis atsivers prieš mus, skirtumai ims džiuginti.
- Nesinaudokite vaiku siekdami savo tikslų. Noras vykdyti savo pareigas dingsta tada, kai vaikas jaučiasi eksploatuojamas. Jei vaikas nevykdo savo pareigų, mums reikia pastebėti, ar santykiuose su vaiku mūsų tikslai nėra savanaudiški. Tačiau kieno tikslas yra, kad vaikas mokytųsi gerai? Vaiko ar tėvų?
- Negąsdinkime vaikų savo baimėmis. Kuo daugiau mes norime garantijų auklėdami vaikus, tuo blogesnių rezultatų pasieksime. Tačiau baimė ir meilė - ne tas pats. Meilė reiškia - eik, siek, bandyk, griūk, tu apsaugotas, nes šalia tavęs žmogus, kuris tiki tavim. Taip, mes rizikuojame, bijome už vaikus. Ir tai yra visiškai normalu, bet santykiuose reikia rizikos ir drąsos.
- Kantriai elkitės. Kantrybė, supratimas, priėmimas - tai šio žingsnio esmė. Tada pabandykite suprasti. O jei nesuprantu? Tada tiesiog priimkite. Mes norime rezultato čia ir dabar, bet net nesuprantame, kiek dėl to prarandame. Labai norisi, kad vaikas šiandien gerai mokytųsi, tačiau gerai mokytis ir suformuoti norą pažinimui yra du skirtingi dalykai. Jei mums reikia, kad vaikas šiandien gerai mokytųsi, mes jį versime tai daryti. Rezultatas bus toks, kad mokymasis vaikui taps kančia ir apskritai dings noras pažinti pasaulį.
Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime
Kiek yra svarbus tėčio buvimas vaiko gyvenime?
Tyrėjai įrodė, kad šeimose, kurių vaikų auklėjime ir gyvenime aktyviai dalyvauja tėvas, auga protingesni ir sėkmingesni vaikai. Tėvas vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Be to, tai unikalus vaidmuo. Tėtis nėra „antra mama“. Jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris.
Kartu su sekančiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir jo motorikos bei kalbinės raidos pažanga tėtis yra ir tas, kuris natūraliai „atpalaiduoja“ labai artimus mamos ir vaiko santykius. Tėvo dėka vaikas palaipsniui, jausdamas sukurtą saugumą, nuo mamos keliauja į „platesnį pasaulį“, kuriam pradžioje atstovauja tėtis. Todėl labai svarbu, kad tėtis dalyvautų maudant, maitinant naujagimį.
Psichologiniai tyrimai parodė, kad kuo daugiau tėtis dalyvauja kūdikio gyvenime pirmaisiais gyvenimo metais, tuo glaudesnis emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo susikuria ateityje.
Kai abu tėvai dalyvauja vaiko auginime, kūdikis turi vientisumo jausmą. Vaikams labai reikia laiko su tėčiu. Tokia laiko praleidimo forma prisideda prie to, kad vaikas išmoksta susidoroti su stipriomis emocijomis, įskaitant agresiją. Vaikai mėgsta žaisti su tėčiais sporto salėse ir lenktyniauti. Vyresniems vaikams ir paaugliams taip pat yra naudingas laikas, praleistas kartu. Toks kartu praleistas laikas yra žinia vaikui, kad „tu esi svarbus“, tai pastiprina jį visam gyvenimui.
Ryšys su tėvu turi didelę reikšmę formuojant kiekvieno žmogaus tapatybę.
Sūnui tėtis yra vyriškojo pasaulio vadovas. Berniukui tėtis yra ne tik tėvas, bet ir sektinas pavyzdys, nes kūdikis negimsta pasiruošęs vyru, juo tampa stebėdamas tėtį. Kiekvienas tėvas svajoja, kad jo sūnus užaugtų ir sukurtų stiprią šeimą. Stebėdamas mamos ir tėčio santykius, vaikas ugdo vyro ir moters santykių kultūrą.
Taigi berniukas susitapatina su tėvu ir per stebėjimą iš jo mokosi, kaip užmegzti artimus santykius su moterimi, kaip susidoroti su iššūkiais, kaip elgtis su kitais. Berniukams taip pat svarbu, kad tėtis atpažintų jų „gležną dalį“ - tą, kuri išgyvena baimę, liūdesį, nerimą, kartais rūpestingą, užjaučiančią, braukiančia ašarą dalį. Darniai berniuko asmenybės raidai reikia švelnumo ir meilės ne tik iš mamos, bet ir iš tėčio! Nebūkite grubus ir žiaurus savo sūnaus atžvilgiu!
Dukroms ne mažiau svarbus ryšys su tėvu. Tėtis turi suteikti mergaitei palaikymą ir saugumą! Dukra, kurią tėvas priima, išsiugdys tinkamą savivertę. Mergina žiūri į tėvo akis ir, matydama jose pritarimą bei susižavėjimą, vėliau susikurs adekvatų savęs įvaizdį. Taigi, meilę, pagarbą ir pripažinimą iš tėvo patyrusi dukra to paties galės ieškoti ir vyruose. Jei tėtis pasakys mergaitei, kad ji graži, protinga ir kad jis ja myli, pasitiki, mergina užaugs savimi pasitikinčiu žmogumi.
Konfliktai tarp tėvų ir vaikų
Šeimos ryšiams reikėtų sugrąžinti vertę. Tėvų ir vaikų ryšiai nereiškia naudojimosi ar išnaudojimo. Šeimos santykiai yra bendrystė - kai man sekasi, tai ir tau sekasi, kai man sunku, tai ir tau sunku.
Šiuolaikiniai žmonės yra sąmoningesni, tad nuostata, kad tiek tėvai, tiek vaikai ką nors privalo duoti vieni kitiems, jau nebeveikia. O naujų vertybių - tai, kas iš tiesų yra vertinga kartų tarpusavio santykiuose - žmonės dar nėra susikūrę.
Tėvų žodžiai įsirašo širdy
Bene svarbiausias vaikų auklėjimo proceso veiksnys - artimas tėvų ir vaiko ryšys. Tai atspirties taškas, nuo kurio prasideda kiekvienas artimas santykis mūsų gyvenime. Tik tarpusavio ryšio su vaiku pagalba mes nesiimdami manipuliavimo, gąsdinimo, papirkinėjimo ar baudimo, galime kurti vaiko saugumui svarbias ribas.
Visi mes esame vienodai svarbūs, tad kiekvienas turime teisę turėti skirtingus poreikius, išgyventi įvairias emocijas ir savaip suprasti bei interpretuoti tuos pačius dalykus. Santykiai paremti empatija ir pagarba sau bei savo vaikui, padeda puoselėti artimą tarpusavio ryšį bei kurti vaiko saugumui svarbias ribas.
Kaip tėvams susiderinti?
Jeigu mes norime susišnekėti, tai turime išgirsti vienas kitą, paaiškinti savo pozicijas. Svarbu suprasti, kad tie žmonės, kurie yra šalia, taip pat myli tavo vaiką ir atėjo tau padėti.
Visos tos linijos ar ribos yra nubrėžiamos praktiškai vieninteliu tikslu - vaiko saugumo tikslu. Jeigu dvimečiui kalbame apie fizinį saugumą, tai kalbant apie dešimtmetį ar penkiolikmetį, mes kalbame apie socialinį saugumą.
Demokratiškas vaikų auginimas - tai žmogišku, draugišku būdu, o ne per bausmę, gąsdinimą ar emocinį šantažą uždedamos ribos. Galima pareikalauti kantrybės, padėti vaikams pasipasakoti daugiau, kaip jie jaučiasi. Vaikus mokyti pasaulio įvairovės, kartais pripažinti, jei resursai yra mažesni, bet svarbu paaiškinti, gal tie finansai išeina į teatrą, į mokslą, keliones. Svarbu suprasti ir tai, kad tam vaikui reikės atstovėti prieš bendraamžius.
Tėvystė yra vienas sudėtingiausių darbų gyvenime.
Vaikai yra kaip veidrodžiai - jie sugeria tai, ką mato, girdėdami ir stebėdami savo tėvus. Tėvystė yra ne tik emocijų klausimas, bet ir sąmoningas pasirinkimas, kaip tėvai veikia, kaip jie gyvena savo gyvenimą ir ką demonstruoja savo vaikams. Tėvų atsakomybė už savo vaidmenis reiškia, kad jie turi sąmoningai rodyti pavyzdį, kuris padėtų vaikams augti emociškai, morališkai ir socialiai sveikiems.
Net jei nejaučiate meilės vaikui, galite skirti savo gyvenimą tam, kad išmoktumėte kurti ryšį. Priimkite savo jausmus tokius, kokie jie yra. Leiskite sau jausti, ką jaučiate, be kaltės ir savęs teismo. Sutelkkite dėmesį į atsakomybę. Ieškokite sąmoningo augimo. Būkite kantrūs.
Suaugusių vaikų ir tėvų santykiai
Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. „Tėvų ir vaikų santykiai, pastariesiems suaugus, be abejonės tęsiasi ir toliau“, - sako psichoterapeutė Viktorija Tarozienė.
Iš tėvų „paveldime“ ne tik akių spalvą ar plaukų formą, bet taip pat mintis apie save, kitus žmones, gyvenimą, emocinio reagavimo ir santykių palaikymo modelius. Ieškoma būdų, kaip išvengti ankstesnių elgesio modelių atkartojimo tapatinantis su kažkuo kitu.
Psichoterapeutė išskiria tris suaugusių vaikų ir tėvų santykių etapus:
- Atsisveikinimas su aktyvia tėvyste. Jaunas suaugęs žmogus tyrinėja gyvenimą ir mokosi plačiąja prasme.
- Sugrįžimas. Poreikis suartėti dažnai kyla atsiradus bendram tikslui, pavyzdžiui, auginti trečiąją kartą, kuo nors drauge rūpintis.
- Atsitolimas ir atsisveikinimas. Akivaizdu, kad aktualesni darosi rūpinimosi ir fizinės priežiūros klausimai.
Ribos su šeima
Dažnai sunkumų kyla tada, kai partneris pažeidžia kito individualybę, peržengdamas ribas ir stengdamasis kontroliuoti kito jausmus, elgesį, požiūrį, vertybes. Jei norite gyventi sveikai ir harmoningai, turite išsiaiškinti savo ribas. Svarbiausia suvokti, kad riba - tai ne užtvara, o kaip tik atviras horizontas, leidžiantis matyti santykius aiškiai ir jais džiaugtis. Mes patys esame savo gyvenimo ir ribų šeimininkai.
Ar tėvų meilė vaikams yra savaime suprantama ir privaloma?
Tėvystė yra ne tik emocijų klausimas, bet ir sąmoningas pasirinkimas, kaip tėvai veikia, kaip jie gyvena savo gyvenimą ir ką demonstruoja savo vaikams. Net jei nejaučiate meilės vaikui, galite skirti savo gyvenimą tam, kad išmoktumėte kurti ryšį. Priimkite savo jausmus tokius, kokie jie yra.
Pagrindiniai principai, padedantys kurti harmoningus tėvų ir vaikų santykius:
- Pasikliaukite vaiku
- Supraskite ir mylėkite
- Būkite šalia ir kartu visose bėdose
- Prisiminkite, kad vaikas - kitoks nei jūs
- Nesinaudokite vaiku siekdami savo tikslų
- Negąsdinkite vaikų savo baimėmis
- Kantriai elkitės
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Tėvų skyrybos vaikams: kaip padėti išgyventi?
- Tėvų Sveikinimai Vestuvių Proga Vaikams: Gražiausi Linkėjimai
- Kaip Teisėtai Susigrąžinti Užsienyje Uždirbtus Pinigus: Pilnas Vadovas
- Vilnonis megztukas kūdikiui – šiluma ir jaukumas mažyliui visoms dienoms!
- Alias Žaidimas Vaikams: Paprastos Taisyklės ir Smagiausia Žaidimo Eiga