Kiaušiniai yra vienas dažniausių prekių pirkėjų krepšeliuose, todėl šių produktų asortimentą planuojame itin atsakingai.
Kiaušinių Gamyba ir Supirkimas Lietuvoje
Kiaušiniai sudaro tik apie 2 proc. Lietuvos bendrosios žemės ūkio produkcijos, tačiau yra kasdieniai mūsų mitybos produktai, jeigu ne gryni, tai naudojami kepiniuose ar majonezui gaminti. Vienas mūsų šalies gyventojas per metus suvartoja daugiau kaip 200 kiaušinių.
Lietuvoje 2016 m. pradžioje buvo laikoma 9,3 mln. ūkinių paukščių, iš kurių 9,1 mln. sudarė vištos. Tad, kalbant apie Lietuvos kiaušinių rinką, ją galima vadinti vištų kiaušinių rinka, kadangi kitų paukščių rūšių laikoma nedaug ir daugiausia mėsai. Kiaušinių gamybai 2016 m. pradžioje buvo skirta apie trečdalis visų laikytų vištų - 3,2 mln. dedeklių.
Didžiausias vištų dedeklių skaičius ir tankis buvo Vilniaus ir Telšių apskrityse: Vilniaus apskrityje buvo laikoma 1 mln. 110,6 tūkst. dedeklių, kurių tankis buvo 114 vištų/km2, o Telšių apskrityje - 564,4 tūkst. dedeklių (129,8 vištų/km2). Mažiausiai vištų dedeklių buvo laikoma Tauragės apskrityje - 52,1 tūkst. (11,8 vištų/km2) ir Alytaus apskrityje - 59,4 tūkst. (11 vištų/ km2).
Palyginti su 2011 m. pradžia, 2015-ųjų pabaigoje vištų dedeklių skaičius sumažėjo 25 proc., tačiau padidėjo jų dėslumas. Dėl to kiaušinių gamyba 2015 metais, palyginti su 2011-aisiais, išaugo 1,6 proc. - buvo padėta 786 mln. kiaušinių.
Kiaušinių supirkimas 2015 m. siekė 518 mln. vnt. ir, palyginti su 2011 m., padidėjo dar labiau nei kiaušinių gamyba - 25,6 proc., nes supirktų kiaušinių dalis nuo gamybos išaugo nuo 53 proc. 2011 metais iki 66 proc. 2015 metais.
Vis didesnė visų kiaušinių dalis 2011-2014 m. buvo pagaminama žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse: nuo 76 proc. 2011 metais iki 78 proc. 2014-aisiais, nes kiaušinių gamyba čia augo. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose 2011-2013 m. kiaušinių gamyba mažėjo, ūgtelėjo tik 2014-aisiais. Tačiau 2015 m. kiaušinių gamyba žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 6 proc. sumažėjo, o ūkininkų ir šeimos ūkiuose 10 proc.
Kiaušinių Eksportas ir Importas
Beveik pusė supirktų kiaušinių realizuojami Lietuvos rinkoje, kita dalis eksportuojama. 2011 metais eksportuota 164,1 mln. kiaušinių (40 proc. visų supirktų), o 2015 m. jų eksportas išaugo iki 298,8 mln. (58 proc. visų supirktų) ir, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 82 proc.
Didžiąją dalį produkcijos eksporto 2011-2015 m. sudarė kiaušiniai su lukštais, o kiaušiniai be lukštų: švieži, džiovinti, sušaldyti, virti ar kitaip apdoroti, bei kiaušinių tryniai sudarė tik 2-9 proc. viso kiaušinių eksporto.
Tačiau per 2016 m. Į Lietuvą nemažai kiaušinių importuojama. 2011-aisiais importuota 104,8 mln. kiaušinių, o 2015 metais - 210,2 mln. arba 2 kartus daugiau. Didžioji dalis importuotų kiaušinių buvo su lukštais, kiaušiniai be lukštų sudarė 10- 23 proc. viso importo.
Augant importui, įvežtiniai kiaušiniai sudaro vis didesnę Lietuvos rinkoje parduodamų kiaušinių dalį. Ji išaugo nuo 22 proc. 2011 metais iki 35 proc. 2015-aisiais, o 2016 m. sausį- liepą sudarė 33 proc.
Nepaisant sparčiau už eksportą didėjančio importo, kiaušinių užsienio prekybos balansas vis dar išlieka teigiamas: 2011 m. eksportas 57 proc. lenkė importą, 2015 m. - 42 proc., o per 2016 m. sausio-liepos mėn.
Abipusė užsienio prekyba (eksportas ir importas) kiaušiniais nuolat vyksta su kaimyninėmis šalimis - Latvija ir Lenkija. Latvija yra didžiausia lietuviškų kiaušinių eksporto rinka, į ją 2015 m. buvo išvežta 37 proc. kiaušinių, o iš Lenkijos į Lietuvą 2015 m. įvežta daugiausia - 63 proc. Kitos šalys, į kurias nemažai eksportuojama - Estija (14 proc.) ir Vokietija (16 proc.) - taip pat yra daugiametės lietuviškų kiaušinių eksporto rinkos, tačiau į Jungtines Valstijas (12 proc.) kiaušinių eksportas prasidėjo tik 2015 metais. Kitos valstybės, į kurias 2015 m. eksportuoti kiaušiniai, daugiausia buvo ES šalys. Į trečiąsias šalis išvežama labai nedaug kiaušinių, išskyrus Rusiją, į kurią 2015 m. eksportuota 2 proc. kiaušinių.
Kiaušinių Kainos Lietuvos Rinkoje
Kiaušinių kainos Lietuvos rinkoje per 2011-2015 m. laikotarpį pastebimiau buvo pakilusios tik 2012-aisiais, kaip ir visoje ES. Tai buvo vištų gerovę reglamentuojančios ET direktyvos 1999/74/EB, kuri įpareigojo iki 2012 m. pradžios pagerinti vištų laikymo sąlygas ir draudė jas laikyti nepagerintuose narvuose, vykdymo pasekmė, kai vištų dedeklių augintojai norėjo atsiimti įdėtas investicijas vištų gerovei pagerinti. Kitų priežasčių kiaušinių kainoms augti nebuvo: pagrindinės kiaušinių savikainos dalies - lesalų kainos beveik nekito, kitų išteklių šuolio taip pat nebuvo.
Didmeninė kiaušinių kaina 2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo 43 proc. - iki 0,89 Eur/10 vnt., tačiau jau 2013 m. vėl 21 proc. sumažėjo - iki 0,71 Eur/10 vnt. Šiek tiek nukritus lesalų kainai, 2016 m.
Tarp visų ES šalių Lietuvos didmeninė kiaušinių kaina yra viena iš žemesnių. 2015 metais ji buvo 15 proc. mažesnė už ES vidurkį, o 2016 m. I pusmetį buvo 20 proc. mažesnė už ES vidurkį. Mažmeninės kiaušinių kainos 2011- 2015 m. kito lygiagrečiai didmeninėms ir tik 2016 metų I pusmetį pasuko skirtingomis kryptimis. Didmeninė kiaušinių kaina 2016 m.
Nors didmeninėje prekyboje lietuviški kiaušiniai buvo pigesni už kaimyninių šalių, mažmeninė kiaušinių kaina Lenkijoje jau nuo 2015 metų vidurio tapo mažesnė nei Lietuvoje. Latvijos mažmeninė kiaušinių kaina paskutiniais metais lenkė lietuviškąją. Vidutinė mažmeninė kiaušinių kaina Lietuvoje 2016 metų I pusmetį buvo 9,1 proc. didesnė nei Lenkijoje ir 10 proc.
Vištų Laikymo Sąlygos ir Ženklinimas
Atskirti, kaip laikomos kiaušinius padėjusios vištos, galima pagal žymėjimą ant kiaušinių: „0“ pažymėti kiaušiniai buvo padėti laisvai laikomų vištų, „1“ reiškia, kad kiaušinį padėjusi višta turi mažiau erdvės, tačiau vis dar gali laisvai išeiti į lauką, o ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai žymimi numeriu „2“. Šis skaičius reiškia, kad gyvūnas turi pakankamai erdvės judėti, tačiau yra laikomas uždaroje patalpoje.
Siekiant prisidėti prie gyvūnų gerovės užtikrinimo, nebeprekiausime privataus prekės ženklo narvuose laikomų vištų kiaušiniais šviežių kiaušinių asortimente.
„Narvuose laikomos vištos per visą savo gyvenimą negali nei paliesti žemės kojomis, nei išskleisti sparnų ar perėti. Tai reiškia, jog iš šių gyvūnų atimamos visos galimybės patenkinti savo natūralius poreikius. Tokių verslų kaip „Lidl“ atsisakymas prekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais reiškia, kad nuo šiol daugiau gyvūnų galės gyventi ženkliai geresnėmis sąlygomis“.
„Narvuose laikomų vištų sąlygos yra ribotos ir neatitinka pagrindinių jų gerovės poreikių, todėl norime prisidėti prie atsakingesnės maisto gamybos sistemos kūrimo.
Lietuvos Kiaušinių Rinkos Perspektyvos
Artimiausioje ateityje didelių pokyčių didmeninėje kiaušinių rinkoje laukti nereikėtų. Pagrindinis kiaušinių gamybos išteklius - lesalai - dėl net šiek tiek atpigusių grūdų brangti neturėtų, energetinių išteklių kainos taip pat nedidėja, o pati didmeninė kiaušinių rinka gan konkurencinga. Mažmeninėje rinkoje kiaušinių kainos dėl pamažu didėjančio gyventojų perkamojo pajėgumo gali šiek tiek padidėti. Mažmeninei kainai įtakos turės ir kintanti mažmeninės prekybos maisto produktais koncentracija.
Pagrindiniai Kiaušinių Rodikliai Lietuvoje
| Rodiklis | 2011 metai | 2015 metai |
|---|---|---|
| Vištų dedeklių skaičiaus pokytis | - | -25% (lyginant su 2011 m.) |
| Kiaušinių gamybos pokytis | - | +1.6% (lyginant su 2011 m.) |
| Kiaušinių supirkimas | 518 mln. vnt. | +25.6% (lyginant su 2011 m.) |
| Eksportas | 164.1 mln. kiaušinių (40% visų supirktų) | 298.8 mln. kiaušinių (58% visų supirktų) (+82% lyginant su 2011 m.) |
| Importas | 104.8 mln. kiaušinių | 210.2 mln. kiaušinių (2 kartus daugiau lyginant su 2011 m.) |
žymės:
Panašus:
- Telšių senelių globos namai: patikima priežiūra ir jauki aplinka
- Sužinokite Paskutines Telšių "Džiugo" Gimnazijos Naujienas – Įdomiausi Įvykiai ir Pasiekimai!
- Atskleista: Kiek Uždirba Telšių Rajono Savivaldybės Įstaigų Vadovai – Rainių Darželio Direktoriaus Atlyginimo Paslaptis
- Atskleisk Slaptą Žmogaus Gimimo Datą per Numerologiją – Sužinok Dabar!
- Rankų ir kojų tirpimas nėštumo metu: kaip atpažinti priežastis ir veiksmingai gydyti