Šiais laikais, kai TV tapo vos ne šeimos nariu, paslėpti jo nėra kaip. Tačiau praktiškai visi tėveliai žino, kad nepatariama leisti ypač mažam vaikučiui žiūrėti TV, nes tai ilgainiui gali pakenkti jo regėjimui.
Ar televizorius kenkia kūdikio regėjimui ir emocinei būsenai?
Gydytojai-oftalmologai nerekomenduoja žiūrėti televizoriaus vaikams iki 2-3 metukų. Bet jei jau įjungėte tą „dėžutę“, tuomet pasistenkite, kad ji būtų bent tris metrus nutolusi nuo mažylio.
Be to, kad kenkia regėjimui, TV gali neigiamai paveikti emocinę vaikučio būseną, juk jis dar nemoka teisingai suvokti informacijos. Kadangi mažylis dar neturi gyvenimo patirties, bet kokia situacija jam gali sukelti įtampą ar stresą.
Nuo 3 iki 7 metų vaikai jau sugeba sekti įvykius, kurie trunka keletą minučių. Tačiau juos gali išgąsdinti net ir, atrodo, taikūs vaizdai, nes šiame amžiuje jie dažnai painioja realybę su fantazija. Maždaug iki penkerių metų vaikams geriau neleisti žiūrėti TV ilgiau nei 40 minučių per dieną ir stengtis suskaidyti šį laiką į 10-15 minučių intervalus per visą dieną.
Televizorius ir vaiko vystymasis: ką sako ekspertai?
Neurapatologas Manfredas Špiceris (Vokietija) teigia, kad „vaikams, kurie nuolat žiūri televizorių, nėra stimulo vystytis, tobulėti, nėra proto lankstumo. Kai tokie vaikai suauga, jie, pavyzdžiui, kitaip jaučia skonį ir kvapą.
Vaikų psichologas Bruno Bettelchaim įsitikinęs, jog vaikams reikalinga televizija ir aiškina taip: „Pasaulyje dominuoja suaugusieji, kurie nesupranta vaikų gyvenimo". Galbūt. Svarbiausia - žinoti ribas.
Kūdikystė - tai itin spartaus augimo laikotarpis, kuomet kūdikis labai greitai vystosi tiek fiziškai, tiek psichiškai. Šiame amžiaus laikotarpyje didžiausią vaidmenį atlieka tėvai, nuolat kalbindami ir viską rodydami vaikui: taip jie lavina mažylį, pažindina su jį supančiu pasauliu ir įvairiais garsais.
Nors dažniausiai tėvai ir labai stengiasi dėl savo atžalų, labai pavargus norisi bent kelių minučių ramybės sau. Ir čia visiems po ranka televizorius. Kūdikiams visiškai nesvarbu, ką rodo televizorius, jiems neaktuali jokia įvykių seka, jie tiesiog džiaugiasi matydami besikeičiančius vaizdus.
Žiūrėti televizorių - tai reiškia nieko neveikti, netobulėti ir nesitobulinti: nereikia nieko statyti, bandyti pasiekti, nereikia judėti. Vaikai mokosi stebėdami, todėl nebus jokios naudos, jeigu vaikui nuolat kartosime, kad negalima mušti kaimyno kačiuko, tačiau grįžusiam iš kiemo įjungsime „Tomo ir Džerio nuotykius”, kurių pagrindinis tikslas - pagauti vienas kitą ir kaip galima išradingiau „užvožti”.
Televizorius ir kalbos vystymasis
Ilgalaikių tyrimų metu buvo nustatyta, kad vaikams iki dviejų metų televizorius gali sukelti labai sunkius padarinius, todėl rekomenduotina jo visiškai atsisakyti. Kūdikių ir mažų vaikų televizoriaus žiūrėjimas turi neigiamos įtakos jų kalbos vystymuisi bei skatina dėmesio sutelkimo sutrikimus.
Nei „tuščia” televizija, nei įvairios lavinamosios laidelės kūdikiams nėra aktualios, nes skirtumo tarp jų kūdikis nelabai įžvelgs, tai svarbiau vyresniems vaikams. Lavinamosios laidos vaikams turėtų būti kaip priedas prie kasdienybėje išmoktų naujovių, tai turėtų būti pateikiama kaip pozityvus atradimas.
Pavyzdžiui, spalvas besimokančiam vaikui vėliau įjungta laida apie spalvas suteiks džiaugsmo ne tik todėl, kad gali pažiūrėti televizorių, bet ir todėl, kad vaikas tarsi atras pripažinimą to, ką mokėsi su mama. Kartais mamos, bijodamos kūdikį pripratinti prie tylos, beveik visą dieną laiko įjungtą televizorių.
Nežiūrint į tai, kad fiziologiškai tai gali labai stipriai pakenkti kūdikio regai, dar ir nervų sistemai daroma žala yra išties nemenka.
Televizorius kaip migdymo priemonė: ar tai geras sprendimas?
Jeigu mažylis yra migdomas prie televizoriaus, naudojant jį kaip minimalaus triukšmo šaltinį, jis išties ne taip greitai nubus vos išgirdęs bet kokį pašalinį garsą, tačiau televizija nėra tas „baltasis” triukšmas, kuris padeda kūdikiui atsipalaiduoti ir lengviau užmigti. Juk įjungus bet kokią laidą, ji nuolat kinta, be to, ji yra daug kartų pertraukiama reklamomis.
Įjungtą televizorių kaip migdymo priemonę taip pat galima pakeisti „baltuoju triukšmu”: kūdikiai mėgsta garsus, kurie primena tuos, kurie buvo girdimi mamos įsčiose, todėl labai įsiverkusiam kūdikiui tai galėtų būti įjungtas plaukų džiovintuvas, garintuvas ar net dulkių siurblys.
Mokslininkų tyrimai apie ekranų poveikį vaikams
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, dvejus metus tyrę ilgalaikį ekranų poveikį 2-14 metų vaikų psichikos ir fizinei sveikatai, nustatė, kad laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 900 šeimų.
Tyrimo vadovė sako pastebinti tendenciją, kad vaikų buvimas prie ekranų išaugo ne tik mokymosi tikslais. „Prie ekranų vaikai vis daugiau praleidžia laiko ir savo laisvalaikiu. Anot jos, visuotinės pandemijos metu buvimas prie ekranų išaugo tiesiog drastiškai.
„Matome sąsajas ir su įvairia fizine simptomatika, - sako tyrimo vadovė. - Vaikai, ilgą laiką praleidžiantys prie ekranų, dažnai skundžiasi galvos, pilvo skausmais.
Labai dažnai bėda yra ne pats ekranas, o ką prie to ekrano vaikas veikia, sako R. Jusienė. „Tai ir kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai, pasyvus vaizdo filmukų žiūrėjimas“, - vardija pašnekovė ir priduria, kad atsiriboti nuo didelį paveikumą turinčių socialinių tinklų ar kitų interneto platformų yra labai sudėtinga.
Tyrimo vadovė skambina pavojaus varpais ir dėl fizinio aktyvumo išstūmimo iš vaiko rutinos. Anot jos, neretai rytas pradedamas ne nuo mankštos, o nuo įsitraukimo į mobilųjį telefoną.
„Pasaulinė sveikatos organizacija vienareikšmiai skelbia, kad bet kokio amžiaus vaikams yra būtina bent viena valanda fizinio aktyvumo, - tikina pašnekovė. - Taip pat labai nukenčia vaikų miegas. Įdomu tai, kad pandemijos laikotarpiu, kuomet, atrodo, vaikai galėjo ilgiau išsimiegoti, nes nereikėjo anksti keltis ir eiti į mokyklą, tačiau jų miegas labai nukentėjo dėl ilgo naktinėjimo prie ekranų.
Rekomenduojamas laikas prie ekranų pagal amžių
Paklausta, koks laikas prie ekranų būtų nežalingas, tyrimo vadovė visų pirma išskiria skirtingas vaikų grupes.
- Kūdikiams ir vaikams maždaug iki dviejų metukų bendrai nerekomenduojama būti prie ekranų, nes absoliučiai nieko tai neugdo.
- Jei kalbėsime apie vyresnius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, tai ta leistina riba būti prie ekranų yra iki vienos valandos - tai yra saugus ir sveikatai didelės įtakos nedarantis laikas.
- Pradinio ugdymo vaikams saugus laikas prie ekranų būtų vidutiniškai dvi valandos per parą, o paaugliams - ne ilgiau trys valandos.
- Pilnamečiams jaunuoliams ir visiems suaugusiems taip pat patariama ilgai neužsibūti prie ekranų - praleidžiamas laikas prie telefono, kompiuterio ar televizoriaus neturėtų viršyti keturių valandų per parą.
Vaikams, kurių amžius nuo 2 iki 5 metų, prie televizoriaus ekrano leidžiamas laikas turėtų būti apribotas iki 1 val. per dieną, teigia sveikatos ekspertai pirmosiose oficialiose rekomendacijose apie vaikų televizoriaus žiūrėjimo įpročius. Jose teigiama, kad besaikis televizoriaus žiūrėjimas turi neigiamos įtakos mažų vaikų bendravimo ir dėmesio sutelkimo įgūdžių formavimuisi.
Šios rekomendacijos, kurias sudarė Melburno karališkoji vaikų ligoninė ir kurias kitą savaitę paskelbs vyriausybė, yra nacionalinio masto kovos su nutukimu dalis.
„Get Up and Grow“ rekomendacijose rašoma: „Remiantis naujausiais tyrimais, rekomenduojama, kad jaunesni nei 2 m. amžiaus vaikai visiškai nežiūrėtų televizoriaus bei nesinaudotų jokiomis elektroninėmis laikmenomis (DVD grotuvais, kompiuteriais ir kt.)“.
„Prie ekranų leidžiamas laikas sumažina aktyviems žaidimams ir socialiniams kontaktams su kitais žmonėmis skiriamą laiką bei sumažina kalbos raidos galimybes. Tai gali neigiamai paveikti akių judėjimo spektrą ir laiką, kurį vaikai gali išbūti sutelkę dėmesį“.
Ligoninės atliktame tyrime nurodoma, kad labai maži vaikai Australijoje daugiau laiko leidžia žiūrėdami televizorių nei užsiimdami kita veikla. Keturių mėnesių kūdikiai kasdien vidutiniškai 44 min. žiūri televizorių, o vaikai iki 4 metų prie televizoriaus ekrano praleidžia ne mažiau nei tris valandas kasdien. Beveik trečdalis vaikų gyvena namuose, kuriuose televizorius būna įjungtas visą laiką, teigiama pranešime.
Nuo ankstyvos kūdikystės televizorius vaikams atstoja auklę. „Vaikų vystymuisi didžiulę įtaką daro tiesioginis bendravimas ir bendraujančiojo susidomėjimas bei reagavimas“, - teigiama pranešime.
Jame rekomenduojama, kad 2-5 m. amžiaus vaikų neaktyviai leidžiamas laikas - įskaitant televizoriaus žiūrėjimą, skaitymą, piešimą ar dėlionių dėliojimą - būtų apribotas iki valandos per dieną ne miego metu. Vaikai nuo vienerių metų amžiaus turėtų bent tris valandas per dieną būti aktyvūs.
Mitai apie televizoriaus žalą: ką sako mokslas?
Portalas yourtango.com mokslo įrodytais argumentais paneigia pagrindinius mitus, susijusius su žiniasklaidos ir technologijų poveikiu vaikams.
- Nuo televizijos „supus“ vaiko smegenys Nėra patikimų tyrimų, patvirtinančių, kad televizoriaus ekranas daro žalą smegenims. Tačiau aišku, kad fone veikiantis televizorius mažiems vaikams nėra naudingas, nes tai sutrumpina laiką, kurį vaikai praleidžia žaisdami, bei mažina tų žaidimų kokybę. Televizorius taip pat siejamas su retesniais tėvų ir vaikų pokalbiais, o tai gali neigiamai paveikti vaiko kalbos įgūdžių raidą. Taip pat negalima televizoriaus turėti miegamajame. Tyrimai rodo, kad veikiantis televizorius neigiamai veikia vaiko miego trukmę ir kokybę, o tai, be kitų dalykų, gali paveikti mokymosi pasiekimus.
- Dėl TV ir video žaidimų vaikai tunka Kai kurie tyrimai parodė, kad yra šioks toks ryšys tarp televizijos žiūrėjimo ir padidėjusio kūno masės indekso. Tačiau šie skaičiai parodo, kad tai yra reklamos įtakos vaikams rezultatas, o ne vaikų nejudrumo problema.
- Mobiliųjų telefonų bangos sukelia vėžį Buvo atlikta daugybė tyrimų ir rezultatai nėra iki galo aiškūs. Mokslininkų bendruomenė vis dar tiria, tačiau kol kas nėra jokių požymių, rodančių, kad mobilieji telefonai sukelia vėžį.
- Vaikai priklausomi nuo interneto ar telefono Nors buvo atlikta daugybė tyrimų, norint tai išsiaiškinti, rezultatai vis dar nėra tikslūs, ypač kalbant apie vaikus. Žinoma, tyrimai parodė, kad vaikai jaučiasi priklausomi, tačiau ar daug jų patiria priklausomybės simptomus, šis klausimas vis dar diskutuojamas.
- Žiaurūs kompiuteriniai žaidimai skatina vaikų žiaurumą Pasak kai kurių, tačiau ne visų, tyrimų, didelis laiko kiekis, praleistas prie žiaurių žaidimų ar filmų, gali būti žiauraus elgesio rizikos veiksnys. Vaikai, kurie patiria kelis rizikos veiksnius (jų šeimoje girtaujama, konfliktuojama jie patiria agresiją), labiau linkę elgtis agresyviai.
- Vaikai nebemoka bendrauti akis į akį Šiuo aspektu vaikai dar nebuvo tiriami, tačiau iš to, kas žinoma, galima spręsti, kad nemažai pagyvenusių suaugusiųjų mano, jog šiuolaikinės technologijos kenkia tiesioginio bendravimo įgūdžiams, pokalbiams. Tiesa, jaunesnio amžiaus suaugusiuosius tai nelabai baugina.
Ką daryti, kad vaikai puikiai išsimiegotų: veiklos prieš miegą
Vis daugiau yra kalbama apie televizijos daromą žalą vaikams ir kodėl geriau ieškoti alternatyvų, ypač prieš miegą. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) nustatė, jog rekomenduojamas sėdimas laikas prie ekranų, vaikams iki 5 metų, turėtų būti mažiau nei 1 valanda - kuo mažiau tuo geriau. Taip pat, Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja, jog ši valanda turėtų būti skirta edukaciniam turiniui su tėvais ir ekranai privalomai išjungiami likus bent 30 minučių iki miego. Bet kodėl mokslininkai taip stipriai susirūpinę ekranų poveikiu vaikų miegui?
- Uždelstas miego ciklas. Tyrimai rodo, jog vaikai (net iki 17 metų), praleidžiantys laiką iki miego prie ekranų skundžiasi prasta miego kokybe - užmiega sunkiau, išmiega prasčiau, nueina miegoti vėliau. Vaikai ir paaugliai, kurie nepakankamai ilsisi, turi didesnę riziką patirti traumų, susirgti depresija net priaugti svorio. Kita vertus, geras miegas, šiais svarbiais vystymosi metais, skatina psichinę ir fizinę sveikatą ir gali pagerinti dėmesį, elgesį, atmintį, mokymąsi, emocijų reguliavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Nerimo simptomai ir košmarai. Maži vaikai, kuriems dar trūksta protinių gebėjimų racionalizuoti tai, ką jie matė, gali įsijausti į savo baimes ir patirti nerimą. Atlikti tyrimai rodo, jog vaikai, kurie praleidžia daugiau nei valandą prie ekranų miega prasčiau, dažnai pabunda dėl patiriamo nerimo. Taip pat, košmarai pasikartoja kur dažniau vaikams ir paaugliams, kurie žiūri televizorių prieš pat miegą.
Miego higiena ir jos laikymasis yra svarbus visai šeimai, norint puikiai išsimiegoti ir gauti visą miego teikiamą naudą. Kokia veikla užsiimti iki miego ir kad vaikams nereikėtų praleisti daug laiko prie TV ar telefono ekranų?
- Skaitymas
- Stalo žaidimai
- Peržvelkite žiūrimą turinį - jei nusprendžiate leisti vaikams žiūrėti TV likus 30 min. iki miego - peržvelkite turinį ir neleiskite žiūrėti nieko, kas kelia agresiją, nerimą ir pykį.
- Klausykitės muzikos
- Eikite pasivaikščioti
Tai tik keletas patarimų, tačiau kiekvienai šeimai reikia atrasto savo vakaro ritualus ir rutinas. Miegas yra labai svarbus mokymuisi, atminčiai, sveikatai, emociniam reguliavimui ir bendrai savijautai.
Rekomenduojamas laikas prie ekranų pagal amžių (VU tyrimas)
| Amžiaus grupė | Rekomenduojamas laikas prie ekranų |
|---|---|
| Kūdikiams (iki 2 metų) | Nerekomenduojama |
| Ikimokyklinio amžiaus vaikams | Iki 1 valandos |
| Pradinio ugdymo vaikams | Iki 2 valandų |
| Paaugliams | Iki 3 valandų |
| Suaugusiems | Iki 4 valandų |
Panašus:
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Vaikiški vežimėliai prie dviračio: saugumas, patogumas ir pasirinkimo gidas
- Poilsis prie ežero su vaikais: geriausi patarimai ir vietos Lietuvoje
- Vaikiškos lovos darželiams: svarbiausi reikalavimai ir ekspertų patarimai pasirinkimui
- Balansinių dviračių stebuklas: kaip vaikai greičiau išmoksta važiuoti dviračiu ir mėgaujasi procesu!