Žurnalas TAVO VAIKAS pirkti internetu pigiau - tik 2.99 Eur vietoj 3.99 Eur.
Odos priežiūra šaltuoju metų laiku
Šaltuoju metų laiku kūdikių odelei skirkite daugiau priežiūros, pavyzdžiui, maudynių metu į vonią įpilkite specialių maudymui skirtų aliejų.
Išmaudžius reikia vadovautis 3 minučių taisykle - emolientu vaiką ištepti per 3 minutes, ištraukus jį iš vandens.
Po vonios procedūrų yra tinkamiausias laikas pamaitinti kūdikio odą.
Švelniai nusausinkite ir masažuojamais judesiais įtrinkite specialiai kūdikių odai pritaikytu losjonu.
Prausdami kūdikį, išlaikykite vidutinę vandens temperatūrą.
Dažniausia klaida, kurią daro tėvai šaltuoju metų laiku, - karštos vonelės kūdikiui.
Karštesnis nei įprasta vanduo šaltuoju metų laiku metu ne padeda vaikui sušilti, o pirmiausia sausina jo odą.
Kūdikio oda greitai pažeidžiama, nes ji daug plonesnė nei suaugusio žmogaus, todėl ją lengviau paveikia temperatūros, fiziniai, cheminiai ir kiti veiksniai.
Vaiko oda dar nesugeba reguliuoti kūno temperatūros, kaip tai daro suaugusio žmogaus oda.
Vaiko oda greičiau praranda skysčius, turi daug mažiau riebalinių liaukų, todėl daug greičiau praranda drėgmę.
Mažų vaikų prakaito liaukos dar nėra iki galo išsivysčiusios, jie mažiau prakaituoja.
Kartais mamos teiraujasi, ar reikia tepti jau paaugusių - 3,5 metų - vaikučių odą apsauginėmis nuo šalčio priemonėmis.
Jei renkatės kremą, kurį naudosite, prieš einant į lauką, atminkite svarbią taisyklę: tokiame kreme neturi būti vandens, nes minusinėje temperatūroje, net jei tai -1 laipsnis šalčio, vanduo sušals ir dar labiau pažeis vaiko odelę.
Kremą, prieš einant į lauką, reikėtų užtepti 15-20 minučių iki išeinant pro duris.
Kremas turi būti riebus.
Mitybos rekomendacijos
Odontologai rekomenduoja cukraus ir saldumynų vaikams duoti tik kartą per savaitę, pavyzdžiui, šeštadieniais.
Vaikų ligoninės gydytoja endokrinologė Gražina Mickūnaitienė nėra tikra dėl šios praktikos: „Jei visą dieną ir dideliais kiekiais valgomi saldumynai, endokrininė sistema patiria šoką.”
Amerikos pediatrų akademijos vaikų mitybos ekspertai rekomenduoja vaikams iki 2 metų neduoti šokolado ir maisto nesaldinti, nes vaikai turi išmokti skirti įvairių produktų, patiekalų natūralų skonį.
Be to, dauguma vaikų, ypač priešmokyklinio amžiaus, paragavę saldžiai, nebenori valgyti nesaldžių patiekalų, pvz., daržovių.
Jei vaikas nėra išrankus valgytojas, šokoladas neturėtų tapti kasdieninio vaiko maisto dalis.
Jeigu vaikas negeria patiekto jogurto ar pieno ar nevalgo viso grūdo košės, patiekalas saikingai gali būti pagardintas kokybišku juoduoju šokoladu.
Didesnis šokolado kiekis mažina apetitą.
Kitiems vaikams šokoladas negali būti kasdienės vaiko mitybos dalis.
Šokoladas mažomis porcijomis duotinas kaip specialus šventinis patiekalas, t.y.
Juodasis šokoladas turi daugiausiai kakavos - jis yra geriausias.
Kiek pieniniame šokolade bus kakavos miltelių, priklauso nuo gamintojo - jų turėtų būti bent 25 %.
Pieniniame šokolade yra daug pieno miltelių ir cukraus.
Baltasis šokoladas neturi kakavos miltelių.
Apie jokią šokolado dienos normą negali būti kalbos.
Šokoladas nėra tas produktas, kuris gali būti kasdien duodamas bet kurio amžiaus vaikui.
Grynas šokoladas geriau nei su įdarais, nes labiau pasižymi teigiamomis savybėmis ir kur kas rečiau sukelia alergiją.
Šokolado nauda ir žala
Šokoladas yra geras energijos šaltinis bet kurio amžiaus vaikui.
Aukštos kokybės, t.y. juodajame šokolade, kuriame yra ne mažiau 72 proc. kakavos miltelių, yra vitaminų: A, B1, B2, C, D, E; taip pat mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo.
Saldumynų sudėtyje esanti kakava visų pirma naudinga dėl didelio kiekio antioksidantų - medžiagų, saugančių nuo įvairių ligų.
Juodasis šokoladas spartina imunoglobulino A, padedančio organizmui kovoti su virusais, gamybą.
Aukštos kokybės šokolade yra amino rūgšties triptofano, kuri gerina nuotaiką, mažina streso pojūtį.
Iš visų saldėsių šokoladas dantims kelia menkiausią pavojų.
Todėl, kad jis yra natūraliausias ir sveikiausias.
Kuo daugiau šokolade kakavos miltelių, tuo jis yra grynesnis produktas ir turi daugiau naudingų kakavos milteliuose esančių medžiagų.
Maloniai karstelėjęs šokolado skonis yra jo kokybės požymis, rodantis, jog jame yra mažai pridėtinio cukraus ir nepridėta įvairių prieskonių.
Šokolade yra kofeino.
30 g juodojo šokolado gabalėlyje yra 20 mg kofeino.
Palyginimui reikia pasakyti, kad puodelyje arbatos yra 30-60 mg kofeino.
Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, gali sukelti nemigą, galvos skausmą, nervingumą, skrandžio sutrikimus.
Todėl yra protinga riboti vaikui duodamų bet kokių kofeino turinčių produktų, gėrimų kiekį.
Kofeinas silpnai skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl vaikas gali dažniau šlapintis.
Didesnis suvalgyto šokolado kiekis neleidžia vaikui nustygti vietoje ir susikaupti.
Neigiamas šokolado poveikis atsiranda tada, kai jo suvalgoma per daug.
Nors kofeino, feniletilamino, teobromino kiekiai yra maži, tačiau nereikėtų šokolado duoti jautriems, labai judriems vaikams, nes jis aktyvina smegenų veiklą.
Šokoladas nėštumo metu
Taip, gali, tačiau saikingai.
Svarbiausia čia - sveiko proto taisyklė.
Geriausiai tinka kokybiškas juodasis šokoladas, turintis kuo mažiau sudėtinių dalių, pridėtinio cukraus, įdarų, prieskonių.
100 g juodojo kokybiško šokolado yra 60 -70 mg kofeino.
Jeigu nėščioji per parą suvalgys 40-50 g tokio šokolado, neturėtų atsirasti komplikacijų.
Pavyzdžiui, viename puodelyje kavos kofeino kiekis gali svyruoti nuo 95 iki 165 mg kofeino, žaliojoje arbatoje - 25-30 mg, juodojoje arbatoje 25-50 mg.
Šokoladas yra geriau nei kava ar arbata.
Šokoladas yra ne tik skanus, bet ir savaip naudingas - jis teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, slopina dirglumą, padeda nusiraminti, įveikti nerimą, gerina nuotaiką ir įkrauna būsimosios mamytės organizmą energija, kurios jai taip trūksta.
Šokoladas gerina deguonies cirkuliaciją organizme, sumažina potraukį kitiems saldumynams, nes valgant kokybiško juodojo šokolado greičiau pajuntamas sotumas.
Svarbūs patarimai renkantis šokoladą
Prieš perkant, reikėtų visuomet ir atidžiai skaityti net ir smulkiausiu šriftu parašytą sudėtinių dalių sąrašą.
Neužtenka perskaityti, kiek yra kakavos miltelių, riebalų, cukraus ir koks kalorijų kiekis.
Gero šokolado sudėtinių dalių sąrašas bus visai neilgas, dažnai vos keletas.
Rekomenduojamas jų kiekis - 72 proc. ir daugiau.
Be kakavos sviesto, neturi būti jokių augalinių riebalų.
Gali būti lecitino, dažniausiai iš sojų, kuris yra visų dalių surišančioji medžiaga.
Pieniškame šokolade kakavos miltelių turi būti bent 25 proc.
Jame paprastai būna daug cukraus, pieno baltymų ir riebalų.
Rinkitės tokį, kurio sudėtyje pačiu pirmuoju numeriu nebūtų įvardintas cukrus.
Šokolade neturi būti kvapiųjų medžiagų.
Prekyboje yra šokolado su įvairiais prieskoniais.
Prieskoniai gali užimti 1-2 proc. šokolado plytelės masės.
Ar pirkti šokoladą su prieskoniais, jau skonio reikalas.
Kokybiškas šokoladas tirpsta burnoje, nelimpa prie dantų ar gomurio, jo skonis švelnus, daugiau kakavos turinčio šokolado - šiek tiek karstelėjęs.
Baltojo šokolado mėgėjai gali pasidžiaugti šokolado spalvų palete.
Baltajame šokolade nenaudojami kakavos milteliai (svarbiausia šokolado dalis), suteikiantys šokoladui sodriai rudą spalvą.
Gaminys pavadintas baltuoju šokoladu todėl, kad jame yra kakavos sviesto.
Jis gaminamas iš kakavos sviesto pridėjus pieno miltelių, cukraus ir į miltelius surtrintų liofilizuotų (džiovintų itin žemoje temperatūroje) uogų, vaisių, suteikiančių atitinkamą spalvą.
Panašus:
- Varškės apkepas vaikams: Skanus ir sveikas receptas!
- Prenumerata "Tavo vaikas": naudingi patarimai auginantiems vaikus
- Ateities Prognozės Pagal Gimimo Datą: Atraskite Savo Likimo Paslaptis!
- Atverk Ateitį: Efektyvūs Ateities Spėjimo Metodai Iš Gimimo Datos Ir Taro Kortų Paslaptys
- Neįtikėtini faktai apie karves, kurie nustebins kiekvieną vaiką!