Šiame straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos partizanų, kovojusių už šalies laisvę, gimimo metrikos ir jų veikla. Straipsnis remiasi istoriniais šaltiniais ir archyvine medžiaga, atskleidžiančia partizanų gyvenimą ir kovas.
Partizanų Veikla ir Kovos
Lietuvos partizanai aktyviai priešinosi sovietų okupacijai. Jų veikla apėmė ginkluotą pasipriešinimą, propagandos platinimą ir ryšių palaikymą su vietos gyventojais. Partizanai veikė įvairiose Lietuvos vietovėse, įskaitant Žemaitiją, Dainavos apygardą ir Vytauto apygardą.
Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai (1948 m.): Petras Araminas-Juodvarnis, Vincas Araminas Šermukšnis, B.Vaičėnas-Liubartas-Pavasaris, Alfredas Garnelis-Čigonas, Vytautas Dručkus-Šernas.
Kazimieraičio rinktinės partizanai pratybose (1947 m. vasara): Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Julius Makorevičius-Varpas, Vaclovas Voveris-Žaibas, Jonas Radžiūnas-Burokas.
Geležinio Vilko rinktinės partizanai (apie 1950-1951 m.): Algimantas Gumauskas-Balandis, Kazimieras Popiera-Gegužis, Antanas Karpauskas-Kurtas, Antanas Gudynas-Speigas.
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai (apie 1947-1948 m.): Centre - Albinas Milčiukas-Tigras.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai (1950 m.): Bronius Morkūnas-Diemedis, Antanas Morkūnas-Jaunutis.
Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanai (1949 m.): Algirdas Meškauskas-Vanagaitis, Jonas Januševičius-Rakšnys, Vytautas Česnakavičius-Valas.
Žuvusių Partizanų Likimai
Daugelis partizanų žuvo kovose su sovietų okupantais. Jų palaikai buvo užkasti slaptai, o atminimas ilgą laiką buvo slopinamas. Tačiau šiandien jų atminimas yra pagerbiamas, o jų kovos už laisvę yra įamžintos istorijos šaltiniuose.
B.Vaičėno likimas buvo kiek kitoks. Šis kovotojas žuvo mūšyje. Taigi, jam nebuvo iškelta baudžiamoji byla, iš kurios šiandien būtų galima susidaryti bent kiek išsamesnį vaizdą apie partizano kovas.
Radžiūnas Jonas-Burokas žuvo 1950 m. balandžio 9 d. Daugų valsčiaus Pivašiūnų apylinkėse.
BARTAŠIUS JONAS-Saulius, Laimutis žuvo 1950 04 07 Antano Sriubo sodyboje Vasyliškio vnk., Leliūnų vls.
BRAŽĖNAS BALYS žuvo 1945 04 08 Žiogų k., užkastas prie Alantos, 1989 m.
GUSTAV JAN (čekas) žuvo 1945 04 08 prie Žiogų k., Skiemonių vls., susirėmime su sovietų kareiviais ir skrebais. Buvo užkastas prie Skiemonių kapinių, 1989 m.
KARVELIS STEPONAS - Smidras žuvo 1945 04 08 prie Žiogų k. apsuptyje. Užkastas Kazlų smėlyne, 1989 m.
MATIUKAS BRONIUS žuvo 1945 04 08 prie Žiogų k. susirėmime su čekistais. Užkastas Skiemonyse, 1989 m.
SATKŪNAS ANTANAS - Vokietis žuvo 1945 04 08 Žiogų k., Skiemonių vls. Buvo užkastas Kazlų kalne prie Alantos. 1989 m.
Žvejys žuvo vasario 1 d.
Algimantas Gumauskas-Balandis žuvo 1951 m. balandžio 6 d.
BAJORIŪNAS Liudvikas žuvo 1949 m. balandžio 6 d. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl.
LAPIENIS Antanas-Pempė, Damaskas žuvo 1951 m. balandžio 6 d.
LIMBA Teofilis-Sakalas, Deimantas žuvo 1951 m. balandžio 6 d.
Jonas Januševičius-Vilkas, Rakšnys žuvo 1951 m. balandžio 4 d.
Dabruolės miške (Šiaulių rajone) žuvo šeši „Audros" būrio partizanai, tarp kurių buvo ir būrio vadas Petras Danasas-Tyrulis bei skyriaus vadas Lionginas Vitkauskas-Dobilas.
Leonas Tarasevičius-Lūšis, Aras ir jo adjutantas Adolfas Kalanta-Kostas žuvo 1946 m. balandžio 3 d. sodybą apsupus MVD vidaus kariuomenės kareiviams ir MVD Valkininkų vls. poskyrio stribų grupei.
Išlikęs Archyvas
Nepaisant represijų, dalis partizanų archyvų išliko. Tai suteikia vertingos informacijos apie jų veiklą, kasdienį gyvenimą ir kovas.
Ilgą laiką niekas nė nenumanė, kad B.Vaičėno archyvas vis dėlto išliko - jį sovietmečiu, smarkiai rizikuodamas savo laisve, išsaugojo jauniausias būrio partizanas ir B.Vaičėno patikėtinis Andrius Dručkus, šiandien gyvenantis Kaune. Archyve išliko ir partizano dienoraštis, atskleidžiantis daug Vytauto apygardos Lokio rinktinės kovų ir kasdienio gyvenimo puslapių. Tiesa, šiame dienoraštyje konspiracijos sumetimais neminimos arba užšifruotos žmonių pavardės ir net vietovių pavadinimai, todėl iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, ką turėjo galvoje jo autorius. Šis be galo įdomus ir vertingas dokumentas dar laukia išsamaus tyrimo.
Kazimieras Antanavičius: Gyvenimo Apžvalga
Kazimieras Antanavičius gimė 1908 m. sausio 16 d. Kėdainių aps. Josvainių vls. Karūnavos kaime ūkininkų šeimoje. Be Kazimiero jų šeimoje buvo dar penki broliai ir dvi seserys. Pradžioje jis tarnavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ajame pėstininkų pulke, o vėliau-kariuomenės štabe. Kuomet sovietai pirmą kartą okupavo Lietuvą ir jos kariuomenę inkorporavo į Raudonąją armiją, K. Antanavičius, kaip nepatikimas naujai santvarkai, buvo atleistas iš kariuomenės. Netrukus jis pradėjo slapstytis, nes jautė koks likimas laukia tų Lietuvos kariuomenės karininkų, kurie nesutiko tarnauti okupantams.
1941 metų birželio14 dieną Kazimiero tėvas Saliamonas Antanavičius, motina Marija, o taip pat seserys Genovaitė ir Kostė buvo ištremti į Sibirą-į Komiją. Jie buvo tarpe tų lietuvių, kuriuos net 17-ka ešelonų gyvulinių vagonų išgabeno į šaltį ir badą. Abu tėvai ten mirė nuo bado 1942 metais. Toks pat likimas 1945metais ištiko ir seserį Genovaitę. Trys Kazimiero broliai: Jonas, Antanas ir Juozas buvo įkalinti Telšių kalėjime. Okupantai sprukdami nuo vokiečių kariuomenės, 1941 metų birželio 25 d. juos žiauriai nukankino Rainių miškelyje (netoli nuo Rainių gyvenvietės, į P.R. nuo Telšių). Jo broliui Alfonsui teko taip pat patirti visas GULAGO kančias.
Antanas Baltūsis-Žvejys: Tauro Apygardos Vadas
Antanas Baltūsis-Žvejys gimė 1915 m. balandžio 8 d. Vilkaviškio apskrityje Gulbiniškių kaime pasiturinčių ūkininkų Antano ir Onos Baltūsių šeimoje. Be Antano, šeimoje dar buvo sesuo Anelė ir 4 broliai: Jonas, Jurgis, Feliksas ir Vincas. Baigęs Šakių gimnaziją Antanas įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau jos nebaigęs pradėjo mokytojauti. Gabus, linksmas, sportiškas jaunuolis mokėjo Anglų ir vokiečių kalbas. 1940 m. eksternu jis baigė karo mokyklos aspirantūrą.
1945 m. pavasarį Antanas įsijungė į partizaninio pasipriešinimo judėjimą ir lapkričio 20 d. tapo Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininku bei apygardos partizanų laikraščio „Laisvės žvalgas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Vaikystės pomėgis žvejoti jam padėjo pasirinkti slapyvardį. 1946 m. A. Baltūsis buvo paskirtas Tauro apygardos štabo viršininku, o žuvus Zigmui Drungai-Mykolui Jonui, liepos mėnesį jis tapo Tauro apygardos vadu.
Juozas Kasperavičius-Visvydas: Kęstučio Apygardos Vadas
Juozas Kasperavičius-Visvydas - Lietuvos partizanų jungtinės Kęstučio apygardos vadas. “Keturiasdešimt penktųjų žiemą, sužinoję, kad jis namuose, būrelis vyrų nuvykome kviesti į partizanų būrį. - Jūsų reikalas. Tai liudija, kad pats lemtingiausias J.Kasperavičiaus sprendimas nebuvo atsitiktinis. Jo mąstymas ir situacijos suvokimas buvo pagrįstas aiškia logika.
Prieš 75 metus, 1947-ųjų Didįjį penktadienį, gausių priešo pajėgų apsuptyje žuvo 11 Kęstučio partizanų apygardos štabo apsaugos būrio vyrų. Balandžio 6 d. Geležinio Vilko rinktinės partizanai.
Partizanų Ryšininkai: Monika
Pokario metais Monika buvo Vyčio apygardos partizanų ryšininke. Visi ją vadino Monikute. Okupacijos metais buvo viena iš aktyviųjų pogrindžio spaudos platintojų. Savo bute Kaune, Kapsų g. 43-2, daugino religinę literatūrą, kurią dažniausiai parinkdavo kun. J. Kai buvau klebonu Igliaukoje, ji dažnai atvažiuodavo man padėti rengiant atlaidų procesijas, kunigų ar tikinčiųjų susirinkimus, atveždavo naujai padaugintos pogrindinės spaudos. 1973 metais KGB masiškai darė kratas.
Žuvusiųjų Partizanų Sąrašas
Žemiau pateikiamas sąrašas partizanų, žuvusių kovose už Lietuvą:
| Partizano Vardas | Slapyvardis | Žūties Data | Žūties Vieta |
|---|---|---|---|
| Jonas Radžiūnas | Burokas | 1950 m. balandžio 9 d. | Daugų valsčiaus Pivašiūnų apylinkės |
| Jonas Bartašius | Saulius, Laimutis | 1950 m. balandžio 7 d. | Vasyliškio vnk., Leliūnų vls. |
| Balys Bražėnas | 1945 m. balandžio 8 d. | Žiogų k. | |
| Steponas Karvelis | Smidras | 1945 m. balandžio 8 d. | Žiogų k. |
| Bronius Matiukas | 1945 m. balandžio 8 d. | Žiogų k. | |
| Antanas Satkūnas | Vokietis | 1945 m. balandžio 8 d. | Žiogų k. |
| Antanas Baltūsis | Žvejys | Vasario 1 d. | |
| Algimantas Gumauskas | Balandis | 1951 m. balandžio 6 d. | |
| Liudvikas Bajoriūnas | Kilbukas | 1949 m. balandžio 6 d. | Troškūnų mstl. |
| Antanas Lapienis | Pempė, Damaskas | 1951 m. balandžio 6 d. | |
| Teofilis Limba | Sakalas, Deimantas | 1951 m. balandžio 6 d. | |
| Jonas Januševičius | Vilkas, Rakšnys | 1951 m. balandžio 4 d. |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Adelė Karaliūnaitė: Įkvepianti Gyvenimo Kelionė ir Žolininkystės Paslaptys
- Albertas Ulys: Nežinomi faktai apie onkologijos pionierių Lietuvoje