Didžiausias kūrinys yra mūsų pačių gyvenimas. Mūsų gyvenimas yra dovana ir nesvarbu, ar tikime, kad šią dovaną gavome iš Dievo, ar iš savo tėvų. Vien jau suvokimas, kad gyvenimas yra nuostabi dovana yra paskata būti kūrybiškam. Esame savo likimo kūrėjais. Be to, kūrybiškumas neapsiriboja tik menu. Kūrybiškumo reikia kiekvieną gyvenimo akimirką, ypač bendraujant su kitais. Galime būti kūrybiški savo darbe, laisvalaikiu, savo santykiuose. Esame savo gyvenimo skulptoriais.
Jei mes nenorime būti tik nužmogėję robotai, taisyklių vergai, kūrybiškumas yra būtinas.
Vaikystės įtaka kūrybiškumui
Vaikas maždaug iki aštuonerių metų nemoka užbaigti darbų, kuriuos pradėjo, nes jam dar trūksta tikslingumo ir valios. Todėl iki minėto amžiaus vaikus reikia girti ne už rezultatą, o už pastangą - už tai, kad jie apskritai įsitraukė į kokį nors darbą. Kartais tėvams tai labai sunki užduotis. Jie nori, kad viskas būtų padaryta kaip reikiant, o tada jau ir pagirs. Tuomet vaikas auga negiriamas. O pagyrimas yra pats svarbiausias stimulas mums tobulėti. Pats svarbiausias, pabrėžiu dar kartą.
Ir kad būtų dar aiškiau, pridėsiu, kad kritika nėra joks stimulas tobulėti. Kritika tik moko, ko turiu nedaryti, tad vaikas kritikuojamas sustingsta. Jis nebežino, ką daryti, tik mato, kad tai, ką daro, kam nors nepatinka. Jeigu jau sakome vaikui, kad kažkas jam ne visai gerai pavyko, būtina kartu ir švelniai pamokyti, patarti, kaip elgiantis užduotis pavyktų geriau. Bet jokiu būdu ne didaktiškai, autoritariškai įsakinėti ir nurodinėti, ką ir kaip vaikas turi daryti.
Manau, kad kantrybės neturėjimas yra didelė problema. Mokėjimas tėvui prisitaikyti prie vaiko amžiaus, gebėjimų ir talentų yra nepaprastai svarbus dalykas. Reikia suvokti, kiek iš vaiko galima ir verta laukti.
Tyla ir savęs pažinimas
Tyla - pats svarbiausias dalykas, kad žmogus susivoktų, ką jis iš tiesų daro šią akimirką, ar daro tai, kas reikalinga, tai, ką nori, ką yra numatęs. Nes, jei gyveni nesusivokdamas - esi kaip automatas, tarsi vagonas, pastatytas ant bėgių, bet nesuprantantis, nei iš kur, nei į kur pūškuoja. O paskui žiūri - praėjo metai, pasenai, o gyvenimas buvo visai ne toks, kokio norėjai. Taigi, kad taip nenutiktų, turi retkarčiais sustoti ir pajausti. Būtent pajausti, o ne pamąstyti. Nes emocijos mums labai tiksliai pasako, ar gyvename tinkamai, ar vyksta tai, kas turi vykti. O be tylos tai suvokti gan sunku.
Tyloje žmogui taip pat geriau sekasi suvokti ne tik save, bet ir aplinką. Didžiulis skirtumas - ar eiti per mišką su kuo nors visą laiką plepant, ar tylint. Tyloje pastebėsi šimtą kartų daugiau. Mes iš tiesų dažnai nepastebime, kas vyksta aplinkui. O tyloje pasaulis gali pasirodyti labai įdomus.
Ateities sėja
Ateities nereikia piešti. Ateitį reikia sėti. Ateitis sudygsta iš dabarties dirvoje glūdinčių sėklų. Sėklų dirvoje daug ir visokių, tik vienos gajos, paprastai piktžolių, o kitos - kultūrinių, ypač tauriųjų rūšių - lepios. Joms reikia priežiūros, rūpesčio. Tad jeigu nesirūpinsite jų daigais dabar, ateityje jas užgoš ir nustelbs piktžolės. O kai jūsų darželis visai užžels piktžolėmis, kitiems atrodys, kad jis niekieno, ir jie vienas per kitą čia sės, sodins ir augins kas ką netingi.
Ginčytis ne visada malonu, tačiau ginčai poroje pirmiausia yra ženklas, kad du žmonės yra neabejingi vienas kitam. Tiesa, begalinis ir nuolat besikartojantis aiškinimasis labai išvargina ir niekur neišveda. Kad ir kas vyktų, kol verda ginčai ir emocijos gyvos, yra tikimybė, kad santykiai pagilės ir persikels į kitą lygį, taps artimesni. Gal net pasieks tokių aukštumų, kad ginčytis nebereikės: bendraudami tiesiog skleisitės, patirsite santykio pilnatvę ir grožį, gerai matysite kitą ir save. Be lūkesčių ir įsivaizdavimų, be baimės, ką kitas pagalvos, be rungtyniavimo ir varžybų.
Kai nutolsta visi svarbūs keliai, gyvenvietės ir miestai, kai esi vienas prie upelio - gali pajausti pasaulio vienovę. Esi vienas, bet lyg ir ne vienas. Pabuvai su žmonėmis, bandei suprasti jų gyvenimus, tai pabūk ir su medžiais, su akmenimis, šaltiniais. Pabandyk suvokti, kas buvo prieš šimtą, prieš tūkstantį metų. Tu negali šito prisiminti, o šaltiniai ir akmenys gali, nes jie ilgiau gyvena. Kai šitaip pagalvoji, tai supranti, kad ir paukščio giesmė kalba ne tik apie dabartinį, bet ir apie buvusį pasaulį.
Kūrėjas turi „ištobulinti“ ir savo valią, kad būtų tvirta, ryžtinga, drąsi, kad įstengtų nugalėti nuovargį, nusiminimą, aptingimą, kliūtis, sunkenybes, baimę, nepaisyti tuščių opinijų, neišmintingų kritikų, modernių srovių, kuriomis kiti seka, kaip avys, o ryžtingai eiti savo keliu, pagal savo vidujinį balsą, pagal savo prigimties išgales. (Kun.
Kalėdinės dovanos ir nuostaba
Daugybę Kalėdų praleidau ir dovanas mėgdavau, tempdavau, ieškodavau, kol buvo jėgų ir sveikatos. Bet dabar supratau, kad galiausiai mes patys vieni kitiems esame didžioji dovana. Negailėdami savo laiko, dėmesio, savo atminties mes suteikiame kitam žmogui tą turbūt didžiausią dovaną. Jau visi žinome, kad per Kalėdas kviesti, matyti, prisiminti reikia tuos, kurie yra patys vargingiausi, nelaimingiausi - visada mūsų draugų, pažįstamų, giminių sąraše tokių žmonių yra. Jiems reikia leisti priartėti, prasklaidyti tuos tamsius debesis, kurie dažnai užstoja pagrindines Kalėdų tiesas, tą didį džiaugsmą.
Daug metų praktikuoju, jeigu galima taip sakyti, nuostabą, t. y. kasdien stengiuosi bent keletą kartų nusistebėti išsakyta mintimi, eilėraščiu, kūrinijos grožiu, architektūra, darbo instrumentu, dailės paveikslais… Štai kiek daug erdvės nuostabai. Tokia mano, jei ne švenčiausioji, bet trejybė: nuostaba, grožis ir meilė. Bėgant metams gyvenimą ir daugelį jo reiškinių pradedi matyti kitaip. Pradedi galvoti, kad tas matymas gerokai skiriasi nuo to, kurį turėjai, kai buvai dvidešimties. Didžiosios Paslapties, Mirties atradimai prasideda gerokai vėliau. Man įdomu stebėti, kaip senstu, matyti, kad rankos nebe tokios pajėgios, kad sąmonė silpsta, dingsta atmintis. Visada sakau, kad turime mokytis stebėti save iš šalies, tarsi per mus stebinčios kameros, o gal - Dievo akį. Sveikinimai kovo 11 d.
Svajoti ir žaisti derėtų ne tik jauniems. Stebėti debesis, upelio srovę, žoles, žuveles, paukščius, saulėtekį ar saulėlydį, skruzdėles ar bites, tolimą burlaivį, vėjo nešiojamus lapus, pajūrio bangas... Visa tai - ir žaidimas, ir svajonė. Kai Dievo klausiame, ką mums daryti, kaip spręsti, ko siekti, Dievas mūsų klausia: o kokia tavo svajonė, ko tu pats trokšti, kur veda tavo nuojauta, širdis, jausmai, mintys?
Truputį Saulės, kai lyja lietus, Ir lašo gaivaus, kaitra kai užguls. Plačios šypsenos, liūdna jei diena, Minutės vienatvės, kai triukšmo gana.
Jeigu nori ką nors pradėti, pradėk dabar. Pradėk. Tik tada sužinosi, ko tau reikia, ko trūksta. O mes nepradedam (kai aš sakau „mes“, tai turiu omeny „aš“), mes manom, kad viską reikia gerai apgalvoti, susidėti į stalčiukus ir tada pradėti ką nors naujo. Taip niekada nepradėsi, niekada neateis tas laikas. Tas laikas yra dabar. Žmogus, mano manymu, gali pasikeisti dabar. Tiesiog šią sekundę.
Sasha Song ir daina "Mamai"
Neeilinio balso savininkas gražiausiomis dainomis brėš muzikos ir meilės paralelę, šventinis vakaras žada šį tą neįprasto, ypatingo. Renginio pradžioje visų svečių lauks staigmena - planetariumo „Žvaigždžių programa“.
Atsakymai į šiuos ir daugiau klausimų - atvirame interviu su Sasha Song.
Motinos diena Sasha Song gyvenime
- - Kasmet organizuoji išskirtinius koncertus Motinos dienai. Ką Tau reiškia Mamos diena? Ar ši šventė tau ypatinga?
- - Mano artimiausias žmogus yra Mama. Ji mane užaugino ir aš esu labai laimingas, jog ją turiu.
- Aš pažįstu žmonių, kurie augo be tėvų, jų neteko ir žinau, kokią tuštumą dažnas jų jaučia, o aš turiu mamą, kuri mane supranta.
- Pripažįstu, mes esame skirtingi žmonės ir mama ne visada palaimina mano sprendimus, bet aš negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be jos.
- Mamą myliu kasdien, o Motinos diena yra ta proga, kai tai mamai norisi pasakyti garsiai. Daugybę dalykų laikome savaime suprantamais ir mano mama žino, kaip ją branginu, tačiau kartais gera tai išgirsti, ne tik jausti.
Mama ir močiutė Sasha Song gyvenime
- - Ne kartą esi minėjęs, kad tavo gyvenime svarbią rolę atliko mama ir močiutė. Kas labiausiai įstrigę atmintyje? Ko jos tave išmokė?
- - Pamenu, kai buvau mokinys ir gaudavau neaukštą pažymį, mama sakydavo: „Imk pavyzdį iš tų, kurie gavo devynis arba dešimt“. Ji mane išmokė, jog reikia lygiuotis į geriausius.
- Močiutė buvo žmogus, kuris mane auklėjo, ji visą savo gyvenimą atidavė man. Sunku ką ir bepridurti, kai supranti, kad žmogaus tau atidavė viską, kas pasaulyje brangiausia: laiką, meilę, ištikimybę. Ji man parodė besąlygiškos meilės, nesavanaudiškumo pavyzdį.
- Nors augau be tėčio, buvau labai laimingas turėdamas dvi nuostabias mamas ir senelį.
Koncertas "Po žvaigždėmis"
- - Gegužės 4-osios koncertas „Po žvaigždėmis“, kaip skelbiama aprašyme, skirtas Mamos dienai. Ar gali atskleisti, kuo šis koncertas toks ypatingas?
- - Jis visų pirma ypatingas tuo, jog yra skirtas visoms mamoms. Svarbu, kad pasirodymas vyks labai ypatingoje vietoje - planetariume, tad turėsime nuostabų koncertą po žvaigždėmis, kur unikalia projekcine aparatūra bus rodomas žvaigždėtas dangus ir jame vykstantys reiškiniai.
- Aš pats pirmą kartą koncertuosiu šioje erdvėje, todėl tai nauja patirtis ir man pačiam. Noriu pabrėžti, kad aš nesu vien baladžių atlikėjas. Koncerte bus linksmų dainų, galėsime drauge dainuoti ir šokti.
- Visuomet stengiuosi, kad muzika, kurią atlieku, paliestų kiekvieno klausytojo širdį ir ją pripildytų gražiausių emocijų. Tai mano tikslas. Negana to, visi atėję galės pasinaudoti nemokama edukacine programa.
Žvaigždės simbolis
- - Kodėl koncertui pasirinkta tokia išskirtinė vieta? Kokią mintį slepia koncerto pavadinimas „Po žvaigždėmis“?
- - Kiekviena mama yra tartum kelrodė žvaigždė, kuri mūsų niekada neapleidžia. Ji mus sergėja ir stebi visuose gyvenimo sunkumuose bei džiaugiasi sėkme, pasiekimais. Net tada, kai mamos išeina, jos mus stebi iš dangaus ir saugo.
- Apskritai, kiekvienas žmogus yra žvaigždė danguje ir tie, kurie palieka šį pasaulį, užima savo vietą dangaus lopinėlyje. Tikėjimas, jog mums brangūs žmonės mus mato, kad jie vis tiek yra šalia, padeda gyventi, siekti tikslų ir nepalūžti. Kad ir kur bebūčiau aš ir mano mama, kad ir kokios aplinkybės mus suptų, mes visada vienas kitą jaučiame. Mano mama yra mano žvaigždė širdyje.
Mamos įtaka karjerai
- - Ar tiesa, jog dėl tavo karjeros plėtojimo Lietuvoje nemažai įtakos turėjo ir mama? Regis, ji tave įkalbėjo čia pasilikti?
- - Buvo laikas, kai aš nenorėjau likti Lietuvoje. Užsienyje buvau sulaukęs bendradarbiavimo pasiūlymų iš „Sony“ ir kitų tarptautinių kompanijų. Tuomet maniau, kad reikia atsisakyti popmuzikos ir plaukti, kaip įsivaizdavau, į tariamus rimtesnius vandenis (šypsosi).
- Mama buvo mano pasilikimo Lietuvoje iniciatorė. Ji diskutavo su mano mokytojais, močiute, kad šie padėtų įkalbėti mane pasilikti. Tai sudrumstė mano mintis, sukėlė dvejones, o bėgant laikui atsirado ir daugiau lemiamą sprendimą likti tėvynėje paskatinusių veiksnių.
Kaip gimė daina "Mamai"?
- - Daina „Mamai“ yra tarsi tavo vizitinė kortelė ir neatskiriama daugybės koncertų dalis. Ar gali priminti, kaip gimė ši legendinė daina?
- - Kai dar mokiausi muzikos mokykloje, dainininkė Vilija Grigonytė ieškojo talento. Mano mokytoja papasakojo apie berniuką, labai gražiai dainuojantį Whitney Houston dainas ir galintį puikiai atlikti jos kultinę „I Will Always Love You“.
- Iš pradžių V. Grigonytė žvelgė skeptiškai: dvylikametis berniukas atliks tokią sudėtingą dainą, o ir daina jau anuomet buvo perdainuota šimtus kartų... Ji manė, jog reikia kažko kito, bet, kai aš atlikau šį kūrinį, pasakė, kad aš dainuosiu tik šią ir jokios kitos dainos (šypsosi).
- Tuomet mane pakvietė pasirodyti laidoje „Muzikinis viešbutis“. Būtent ten į mane dėmesį atkreipė gerbiamas Ovidijus Vyšniauskas, nusprendęs man parašyti dainą „Mamai“. Puikiai prisimenu, kai pirmą kartą klausėmės jos su mama. Ji iškart apsiverkė.
- Aš dainą perpratau net būdamas vaikas, nes augau be tėvo. Todėl šis kūrinys man labai artimas. Ši daina kiekvienąkart sujaudina klausytojus, yra ypatingai populiari asmeninėse šventėse, kai tampa nepakartojama dovana brangiai mamai.
Dainos "Mamai" reikšmė
- - Šią dainą greičiausiai atlikai ne šimtus, o tūkstančius kartų. Ką tau reiškia šis kūrinys? Galbūt yra ir kitų dainų, kurios tau ypatingai brangios? Ar yra koncertų, kuriuose jos nedainuoji, o galbūt dėl klausytojų prašymų be jos tiesiog negali apsieiti?
- - Ši daina man niekada nekėlė diskomforto. Kaip muzikantas ją kaskart atlieku šiek tiek kitaip, pagyvinu, naujai interpretuoju. Man labai brangios dainos „Mamai“ ir „Pasiklydęs žmogus“. Pastarąją sukūriau tada, kai mano gyvenime tvyrojo labai įtemptas, sunkus laikotarpis. Kaskart dainuodamas šią dainą savo patirtis išgyvenu naujai.
- O dainą „Mamai“ atlieku galvodamas ne tik apie savo mamą, bet ir apie kitas mamas. Tai priklauso nuo akimirkos, vietos, šalies, auditorijos. Kiekvienas atlikėjas turi savo vizitines korteles. Whitney Houston - „I will Always Love You“, "Aerosmith" - „I don‘t want to miss a thing“, Madonnos - „Like a Virgin“. Beveik visi pasaulinio lygio atlikėjai turi bent po vieną tokią dainą, o aš turiu net dvi (juokiasi).
Kaip Sasha Song vertina atliekamas dainos "Mamai" interpretacijas?
- - Dainą „Mamai“ ir kitus Tavo kūrinius savitai interpretuoja, atlieka daugybė atlikėjų. Kaip vertini jų interpretacijas? Ar būta tokių, kai jautei nusivylimą dainos atlikimu, nenorėjai, kad ji būtų atliekama tokiu būdu?
- - Tokių eksperimentų išgirstu nuolatos (juokiasi). Vieni tai atlieka geriau, kiti - prasčiau. Jei žmogus pabandė ir suprato, kad jam nepavyko, tikiuosi, jog iš to padarė išvadas: galbūt nuėjo pas vokalo mokytoją arba daugiau dirbo savarankiškai, o gal suprato, kad muzikanto kelias vis tik nėra skirtas jam. Bet kokiu atveju, jei žmonės dainuoja tavo dainas, vadinasi, jose atrado kažką artimo, savo.
- Kad ir kokią dainą dainuotum, svarbu jausti, apie ką ji. Mano manymu, daugelis šiuolaikinių jaunų atlikėjų daro didelę klaidą: jie išeina į sceną parodyti savo balso galimybių, bet nejaučia, apie ką dainuoja. „Lietuvos balse“ girdėjau atliekant dainą „Mamai“.
- Mergina padainavo gražiai, tačiau aš nieko nepajutau. Vadinasi, nepajuto ir kiti klausytojai. Muzikantas privalo išjausti kiekvieną žodį, kiekvieną frazę, ypač dainoje „Mamai“, kuri dedikuojama brangiausiam žmogui pasaulyje. Net jei neturi mamos, šią dainą skiri kitiems: galbūt močiutei ar auklėtojai, tetai, kuri tave užaugino.
Žinomumo našta paauglystėje
- - Išgarsėjai dar būdamas paauglys. Ar jautei žinomumo naštą? Galbūt, pažvelgęs į praeitį matai, kad per anksti tapai suaugęs?
- - Laikotarpis, kai buvau pastebėtas, tapau populiarus ir prasidėjo koncertai buvo gana keistas. Kentėjo mokslai, kartais ir vaikai pasijuokdavo. Aš norėjau būti laisvas, gyventi kaip paprastas paauglys. Puikiai pamenu, kaip po pasirodymo „Muzikiniame viešbutyje“ mane ir mamą apsupo daug žmonių, visi mane gyrė, tačiau man tai visiškai nerūpėjo - aš tenorėjau žaisti, šėlti ir užsiimti kitais vaikiškais dalykais (juokiasi).
- Man atrodė, kad aš nepadariau nieko ypatingo, tiesiog padainavau, o nuopelnus turi gauti žmonės, kurie mane to išmokė. Tačiau tuomet išmokau išnaudoti galimybes. Mes su kitais jaunais koncertų dalyviais bėgiodavome po koncertų sales ir jų užkulisius, žaisdavome, išdykaudavome. Išnaudodavau kiekvieną progą, nes grįžus į namus reikėdavo daryti namų darbus, anksti keltis į mokyklą, ir taip kasdien.
Šviesiausias paauglystės prisiminimas
- - Koks paauglystės prisiminimas yra pats šviesiausias?
- - Vaikystėje mane džiugino paprasti dalykai. Žaidimai lauke, leidimas turėti augintinį, šokinėjimas ant garažų stogų, ir panašiai. Vienas gražesnių įvykių nutiko man jau gyvenant Anglijoje. Mano draugai, žinodami mano istoriją, patirtį vaikų globos namuose, nupirko bilietą mano mamai, kad ji atvyktų manęs aplankyti į Londoną.
- Pamenu, jog tądien buvo mano gimtadienis. Su mama nesimatėme 5 metus, todėl man tai buvo neapsakoma staigmena. Kai pamačiau mamą, verkiau ir aš, ir ji, ir visi draugai. Kai buvau paauglys, ką tik išėjęs iš vaikų globos namų, galvojau, ko noriu siekti, kur pasisuks gyvenimas, stengiausi užsidirbti ir svajojau, kad vieną dieną vėl pamatysiu savo mamą ir draugus.
- Ačiū draugams, kurie išpildė šią svajonę. Ši akimirka giliai įstrigo atmintyje ir buvo viena iš lamingiausių dienų mano gyvenime.
Svarbiausios gyvenimo vertybės
- - Kas yra didžiausios Tavo gyvenimo vertybės? Kokie dalykai muzikoje tau yra vertybės?
- - Gyvenime man svarbiausia pagarba. Muzikai ir žmonėms. Aš vadovaujuosi tiesa, supratingumu, dalykais, kurių visi nori, bet ne visada juos gauna atgal. Esu palaimintas, jog mane supa žmonės, kurie mane myli, saugo ir gerbia.
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Kaip Tapti YouTube Žvaigžde: Efektyvūs Patarimai ir Slaptos Įžvalgos
- Neįtikėtinas žvaigždžių gimimo procesas: Sužinokite, kaip atsiranda dangaus šviesuliai!
- Futbolo Vartų Matmenys: Viskas, Ką Privalote Žinoti Norėdami Tapti Profesionalu!
- Pilvo maudimas nėštumo metu: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai