Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pirmais mėnesiais kūdikių svėrimo diena sukelia nemažai įtampos, ypač, jei vaikutis nėra akivaizdžiai „padvigubėjęs“. Kūdikio svoris - dažnai nereikalingų baimių šaltinis. Vieni gydytojai nustato, kiek konkrečiai turi sverti kūdikis, ir be reikalo gąsdina.

Patyręs medikas dažnai neturi kūdikio sverti, kad pamatytų, sveikas jis ar ne. Tas pats naujagimis, kuris pirmus du ar tris mėnesius priaugo 500, 1000 ar 1500 g, ketvirtą gali priaugti tik 200 g ar išvis nieko nepriaugti, tačiau kitas svarbus prognostinis požymis yra ūgio kreivė. Dažniausiai mūsų šalyje į ūgio augimą nėra atkreipiamas tėvų dėmesys, bet juk tai irgi augimo rodiklis!

Vaikų augimo diagramoje esančios linijos yra matematinių funkcijų vaizdavimas. Jos nesusijusios su kūdikio augimu tikrovėje. Visiškai normalu, kad kūdikis peržengia vieną ar dvi linijas per kelis mėnesius kuria nors kryptimi.

Kūdikio svoris padidėja po maitinimų ir sumažėja nusišlapinus ar išsituštinus. Svorio kitimai per tokį trumpą laiką gali būti itin dideli, taigi priaugimo svorį įvertinti gali būti sudėtinga.

Tik išskirtinais atvejais, kai reikia griežto stebėjimo, reikėtų sverti dažniau nei kartą per mėnesį, kitais atvejais kūdikiai sveriami apsilankymo pas gydytoją metu.

Nuo ko priklauso naujagimio svoris?

Kodėl smulkutė mama užaugina tikrą milžiną, o stambi ir aukšta pagimdo vos 3 kg sveriantį mažylį? Lietuvoje nebuvo atlikta mokslinių tyrimų, ar tikrai naujagimiai gimsta didesni, tačiau „plika akimi“ matyti, kad tokia tendencija yra.

Jei naujagimis sveria 4 ir daugiau kg, jis laikomas didelio gimimo svorio. Nors lietuvaičiai vaikai yra nemažo gimimo svorio, jiems iki pasaulio rekordų - labai toli. O šie skamba vis grėsmingiau - 8 kg, 9 kg ir net 10 kg. Pats sunkiausias visų laikų naujagimis gimė 1879 metais Kanadoje. Jis svėrė 10,5 kg ir išgyvenęs vienuolika valandų mirė. Lietuvos rekordų knygoje užfiksuotas sunkiausias naujagimis, svėręs 6,8 kilogramo.

Tačiau ir 5,5-5,8 kg svorio naujagimiai Lietuvos žiniasklaidoje vadinami milžinais, gigantais, apie juos rašomi straipsniai, pranešama per žinių laidas. Palyginimui - 2000 metais Šiauliuose gimusi Rasa Urbonaitė svėrė 450 g ir buvo 28 cm ūgio.

Vaisiaus svorio medicina kol kas dar neišmoko kontroliuoti. Pati nėščioji gali laikytis dietų, kad labai nestorėtų, bet vaisius bet koku atveju iš organizmo pasiims tiek, kiek jam reikia. Vaisiaus svorį apytiksliai galima nustatyti ultragarsu.

Pirmasis tyrimas atliekamas pirmoje nėštumo pusėje. Antrąkart nėščia moteris tiriama ultragarsu maždaug 34 savaitę, likus mėnesiui iki gimdymo. Tada jau svarbus ir vaisiaus svoris, nes pagal jį gydytojas sprendžia, kokia bus gimdymo eiga.

Net geriausi gydytojai, tiriantys utragarsu, numatydami naujagimio svorį, gali apsirikti vos ne 1 kg, nes paskutinį mėnesį įvyksta tikras vaisias augimo šuolis. Kuo nėštumas didesnis, tuo didesnė paklaida nustatant vaisiaus svorį.

Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimių ligų gydytoja dr. Jūratė Buinauskienė sako, kad naujagimio dydis skaičiuojamas pagal procentiles - tam tikro amžiaus (skaičiuojant nėštumo savaitėmis) naujagimis turi atitikti tam tikrą svorį. Naujagimiai, kurių svoris patenka tarp 25 ir 75 procentilių yra idealūs, tie, kurie patenka nuo 10 iki 90 procentilių dar „telpa“ į normas, o jeigu naujagimio svoris siekia 10 procentilių ar mažiau - jis per mažas.

Neišnešiotas naujagimis (iki 37 savaičių) niekada nesvers 4 kg. Jeigu vaikelis gimė 41 savaitės ir svėrė 3 160 kg, jis bus per mažas, o jeigu gims 37 savaičių - per mažai svorio bus 2 500 g. Gimęs 41 savaitės berniukas bus per didelis, jei svers 4 105 g. Patys keturi kilogramai nėra rodiklis - jeigu kūdikis gims 35 savaičių ir svers 3 400 g, tai bus jau per daug.

Normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. Šie skaičiai pritaikyti Lietuvos gyventojams, todėl medikai vis dažniau susiduria su problema, kaip nustatyti tikrą naujagimio dydį, kai gimdo moterys iš užsienio.

Tarkime, Amerikos indėnų vidutinis gimimo svoris yra apie 3 kg, Papua Naujosios Gvinėjos naujagimio vidutinis svoris yra 2,3 kg. Jeigu pagal lenteles atsižvelgdami į Papua Naujosios Gvinėjos naujagimius vertinsime indėnus, jie visi bus per dideli, o jeigu atvirkščiai - per maži. Lentelės ir normos turi būti pritaikytos tam tikrai populiacijai.

Jau minėjome, kad naujagimio svoris mažiausiai priklauso nuo mamos valios ir norų, tačiau kažkas turi jį lemti. Kitaip - kodėl tai pačiai mamai skirtingu metu gimsta skirtingo svorio vaikai? Rastume daugybę moterų, kurių naujagimių svoriai vienas nuo kito skyrėsi 1 kg ir net daugiau.

Veiksniai, lemiantys naujagimio svorį:

  • Mamos tautybė ir rasė.
  • Vaisiaus lytis.
  • Paveldimumas.
  • Diabetas. Per didelį naujagimių svorį dažniausiai lemia mamos diabetas. Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli. Jei moteris nėštumo metu suserga gestaciniu diabetu, vaikutis irgi gali gimti didesnio svorio. Būna, kad moterys net nežino, kad serga slaptu, vadinamuoju nėščiųjų, diabetu.
  • „Išorinės“ sąlygos. Kitaip tariant, genetiniai veiksniai šiuo laikotarpiu pasireiškia minimaliai. Bene 80 proc. naujagimio svorio ir dydžio lemia situacija gimdoje, motinos hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės, kitaip tariant - vaisiaus augimo sąlygos. Jei moteriai vienas vaikas gimė didelis, o kitas mažiukas, galbūt laukdamasi pastarojo, ji buvo pasigavusi infekciją, sutriko placentos kraujotaka ar pan.
  • Vaikų eiliškumas. Naujagimio svoriui įtakos turi ir tai, kelintas vaikas šeimoje. Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko. Po to stabilizuojasi ir ima mažėti.
  • Pernešiojimas. Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti. Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių. Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta. Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve. Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia. Nors ir gimęs didelio svorio, toks naujagimis panašus į senuką.
  • Rimtos ligos. Didelį svorį gali lemti sunkūs apsigimimai, ypač širdies ir kraujagyslių ligos.

Kiekviena motinos kūno ląstelė nuo pastojimo akimirkos jaučia, kokio dydžio vaisių gali išauginti, šią informaciją apdoroja ir „siunčia“ į smegenis, čia tą informaciją smegenys dar kartą perfiltruoja ir duoda įsakymą kitiems centrams - stabdykite (spartinkite) vaisiaus augimą. Vaisiaus svorį reguliuoja ištisas mechanizmas hormonų, kurie dabar vadinami „audinių hormonais“.

Gimdymas ir didelis svoris

Kai tyrimų metu nustatoma, jog vaisius didelis, tampa aišku, kad moters gimdymas bus sudėtingesnis. Kai vaisius didelis, gimdymas trunka ilgiau. Kur kas ilgesnis pats išvarymo laikotarpis, nes didelio svorio vaikeliui sunkiau praeiti gimdymo takais. Dažnesni ir didesni tarpvietės plyšimai. Užgimdamas didelis vaikutis gali patirti įvairių gimdymo traumų (lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius, kraujavimas į smegenis). Kiekvienu atveju traumos rimtumas yra individualus - lūžęs raktikaulis vaikui sugyja greitai, tačiau rankos paralyžius gali turėti ir liekamųjų reiškinių.

Žinoma, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, nes vienai mamai 4 kg naujagimis gali tapti rimtu išbandymu, o kita tokį pagimdytų visai nesunkiai. Kai naujagimio numatomas svoris 6000 ir daugiau gramų, tokie atvejai laikomi patologiniais. Tokių vaikelių mamos serga cukriniu diabetu, jos nėštumo metu turi būti ypač stebimos.

Dar viena didelio svorio naujagimių problema - hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje). Būdami gimdoje tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno. Todėl visiems per didelio svorio naujagimiams tiriamas cukraus kiekiskraujyje.

Jeigu naujagimio svoris ,,netelpa“ į ūgio ir svorio procentiles, visada ieškoma priežasčių, kodėl taip yra. Paprastai sveikatos problemos išryškėja pirmąją savaitę po gimimo. Naujagimių „milžinų“ tolesnė raida gali būti labai skirtinga. Viską lemia tai, kodėl vaikutis gimė toks didelis, ar jis patyrė traumų gimdamas, po gimimo.

Jei lūžo tik raktikaulis, jis sugis greitai, jeigu buvo rankos parezė, didžiajai daliai vaikų atsistato visiškai, tačiau daliai gali būti pažeistas nervas, gali visiškai ir neatsistatyti. Didelio svorio naujagimiai pirmaisiais metais dažniausiai susilygina su bendraamžiais ir nebebūna storuliukai, tačiau apie septintuosius metus, prieš mokyklą, tokie vaikučiai gali pradėti storėti.

Kiekvienas vaikutis savyje turi užtaisą - genetinę programą. Jei gimė mažutėlis, o jo genetinėje programoje užprogramuota, kad jis turi būti didelis, tada prasideda greitas augimas, mokslinėje literatūroje vadinamas „atsigriebimo fenomenu“ („catch up“). Visą laiką organizmas stengiasi sugrįžti į savo genetinio potencialo vėžes, todėl nedidelio svorio ar neišnešioti naujagimiai priauga gerokai daugiau svorio nei gimę išnešioti ir standartiniai. Deja, ne visiems neišnešiotiems naujagimiams taikoma ši spartaus prisivijimo teorija.

Augimo standartai

Šiuo metu diskutuojama, ar galima taikyti prieš daugelį metų daugiausia mišinėliais maitinamiems kūdikiams sukurtą augimo standartą tiems vaikams, kurie maitinami tik motinos pienu. Pradžioje krūtimi maitinamas kūdikis auga greitai, priaugdamas svorio greičiau nei maitinamas iš buteliuko. Tai trunka 2-3 mėn. Augimo greitis sulėtėja apie 4 mėn., 6-12 mėn. jis krinta žemiau dirbtinai maitinamų kūdikių vidurkio. Šitai anksčiau traktuota kaip "svorio stabtelėjimas" dėl to, kad motinos pienas neatitinka kūdikio poreikių. Dabar ši kreivė pradedama priimti kaip norma krūtimi maitinamiems vaikams.

Labai tikėtina ir normalu, kad kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. To siekti galima vieninteliu būdu - stebėti vaikelio svorio augimo pokyčius. Šis rodiklis ypač pirmaisias gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę.

Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje.

Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą (vakarų Afrikos šalis), Indiją, Norvegiją, Omaną (Arabijos pusiasalio šalis) ir JAV. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml).

Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje.

1 lentelė. Svorio augimo rodikliai kūdikiams
Amžius Svorio prieaugis per savaitę (žindomi kūdikiai)
Pirmas mėnuo 155-241 gramai
4-6 mėnesiai 92-126 gramai

Žemiau esančioje 1 lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją.

Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.

Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais. Svarbiau yra augimo kreivės nuoseklumas.

Nėščiosios mityba ir svoris

Kiekviena moteris daugiau ar mažiau pažįsta save ir žino, kokios priemonės įprastai padeda, o kokios kenkia jos grožiui. Visgi laukiantis kūdikio kyla daugybė klausimų. Sveikos, gražios ir laimingos nėštukės receptas - disciplina. Pasak dietistės ir asmenininės trenerės Renatos Malinauskienės, netgi valgyti galima beveik viską, kas leidžia jaustis gerai. Svarbiausia rinktis natūralius ir šviežius produktus: pilno grūdo duoną, košes, pilno grūdo makaronus, šviežią bei liesą mėsą, žuvis, pieno produktus, įvairias daržoves, vaisius ir uogas, vengti labai saldžių, turinčių daug kalorijų maisto, riebių padažų, produktų, galiojančių „n” metų.

Priklausomai nuo nėščiosios svorio ir kitų aplinkybių, gydytojai nėštumo metu rekomenduoja priaugti 10-15 kilogramų. Visgi neretai tai tampa iššūkiu: net apie 40 proc. moterų nėštumo metu priauga per daug svorio, o tai nulemia ir vėlesnį svorio didėjimą. Pirmus 3-4 mėnesius vaikelio organizmas beveik visiškai nereikalauja papildomų kalorijų, tik vėliau reikia palaipsniui ir nežymiai didinti jų kiekį, akcentuojant ne kiekį, o kokybę. Kūdikis įsčiose pasiima tiek, kiek jam reikia, o visa kita palieka mamai. Svarbiausia laikytis režimo ir saiko, gerbti savo kūną bei nepamiršti, kad nėščia moteris yra atsakinga už būsimo kūdikio ir savo sveikatą.

Nėščiajai negalima badauti, sąmoningai atsisakyti valgyti bijant priaugti svorio. Tokius drastiškus metodus lydės nemalonios pasekmės - trūks gyvybiškai svarbių elementų. Reikėtų maitintis subalansuotai, kad gautume visas maistines medžiagas, reikalingas kūdikio vystymuisi, ir pačiai mamai. Tiesa, žiemą norisi šiltesnio ir sotesnio maisto, bet specialiai nereikia maisto gardinti riebiais padažais. Šaltuoju metų laiku, kai trūksta šviežių daržovių, vaisių ir uogų, galima vartoti šaldytus, nes konservuoti, pasterizuoti ir virti produktai praranda savo maistinę vertę.

Per pirmą nėštumo trimestrą sveika nėščioji turėtų priaugti apie 2 kg svorio. Nuo 4 iki 9 mėn. svoris didėja sparčiau, todėl reikia neprarasti budrumo. Nėštukė turi mankštintis noriai, neprievartaudama savęs, ypač jeigu iki nėštumo visai nesportavo. Jei viršijote rekomenduojamą svorį, nepulkite į paniką ir nesiimkite drąstiškų veiksmų. Tiesiog stenkitės kitomis savaitėmis priaugti tiek, kiek rekomenduojama. Tačiau jokiu būdu ne badauti ir lieti prakaitą sporto salėje! Svarbu įsiklausyti į savo organizmą, būseną, nuotaiką ir, be abejo, į gydytojo rekomendacijas. Moteris gali prisiversti nueiti į sporto salę, tačiau nėštukė turėtų eiti sportuoti tik tuomet, kai iš tikrųjų nori, kai mankšta jai suteikia pozityvias emocijas.

Jei savijauta gera, o svoris atitinka normas, valgyti galima viską. Saldumynų: šokolado, sausainių, pyragų, saldžių gėrimų, limonadų, sulčių, arbūzų, vynuogių, bananų, melionų. Šviežią lietuvišką upių, ežerų, tvenkinių žuvį.

Per mažas svoris

Per mažas vaiko svoris yra ne tas pats, kas vaiko lieknumas. Kai kurie vaikai yra smulkaus sudėjimo ir svoris yra palaikomas subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Palyginus su antsvoriu ir nutukimu, per mažas vaiko svoris sulaukia mažiau Europos tyrėjų dėmesio, šia tema yra tik kelios išsamios mokslinės studijos. 2000-2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas (8-9 %), ypač Rytų Europoje, ir per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija.

Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi, pavyzdžiui, Vengrijoje 18,1 % 2-9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse - 16 % 11 metų mergaičių, o Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje - 1 %. Pasaulinės mitybos ataskaitos (Global Nutrition Report (2020)) duomenys atskleidė, kad 2016 m. Europoje 10,3 % berniukų ir 11 % mergaičių nuo 5 iki 19 metų buvo per mažo svorio.

Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį. Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.

Vaiko fizinis išsivystymas - ūgis, svoris ir galvos apimtis - vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas.

1 lentelė. Vaiko išsivystymo vertinimas
Matavimai Indikacijos
Svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas Organinė patologija
Matavimai < 3 procentilių, tačiau augimas nuolatinis Tikriausiai ne hipotrofija, o intrauterinis augimo atsilikimas, šeiminis - konstitucinis žemas ūgis
Svoris, atsižvelgiant į amžių, yra mažesnis negu ūgis pagal amžių Vaikui trūksta maisto

Taip pat tyrimai rodo, jog svarbūs veiksniai, turintys įtakos jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui, yra gyvenamoji vieta, motinos ir tėvo išsilavinimo lygis, motinos KMI, motinos dabartinis darbo statusas, motinos amžius pirmojo gimdymo metu, tėvo profesija, vaiko gimimo eilė, gyvenamasis regionas. Daroma išvada, kad tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui.

Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą.

Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos. Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų.

Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi. Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą. Atsipalaiduokite - maitinimai turi būti malonūs, nekelti streso. Sukurkite teigiamas emocijas - pagirkite vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikykite bausme. Leiskite vaikui valgyti pačiam. Būkite geras pavyzdys - valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų. Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val.

žymės: #Kudikiams #Kudiki

Panašus: