Nors lietuvių bendruomenė Švedijoje nėra labai didelė, čia gyvenantys tautiečiai ne tik nepamiršta kalbos, tačiau ir džiaugiasi galėdami savo kultūra dalintis ir su vietos gyventojais.
Lituanistinės mokyklos Švedijoje
Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Lietuvos kolumbai“ pasakojo „Saulės“ lituanistinės mokyklos mokytoja Karolina Musteikytė, žmonės pradeda suprasti, kad reikia žinoti savo šaknis ir tėvų kalbą.
Su tuo sutinka ir minėtos mokyklos įkūrėja Aldona Seghal. Pačioje Švedijoje lietuviškų pėdsakų taip pat daug, tačiau juos rasti turistams gali būti sudėtinga.
Daugelį jų žino šioje šalyje veikianti ir mūsų tautiečius vienijanti bendruomenė. A. Seghal varto nuotraukas ir sako, kad bene nieko iš senosios švedų emigrantų kartos nebeliko.
Jos namuose Stokholme kaupiamą medžiagą galima drąsiai vadinti Švedijos lietuvių bendruomenės archyvu. Moteris pasakojo, kad vienas iš gražiausių jos gyvenimo prisiminimų buvo skrydis į Lietuvą iš Sankt Peterburgo.
Ji iki šiol prisimena, kaip nustebo lėktuve išgirdusi palydoves kalbant lietuviškai, o pažvelgusi per langą išvydo gražius Lietuvos gamtos vaizdus.
Tuomet buvo pradėta kurti ir sekmadieninė lietuvių mokykla. Vaikus čia mokė piešti, rašyti, skaityti ir dainuoti. Per daugiau nei kelis dešimtmečius ši mokykla išsiplėtė ir dabar joje mokosi net 70 Švedijos lietuvių vaikų.
Mokytoja K. Musteikytė pasakojo, kad neretai dabar į šią mokyklą savo vaikus atveda ir mišrios šeimos. „Nors vaikai ateina tik keletui valandų per mėnesį, bet tas įspūdis lieka visam gyvenimui“, - įsitikinusi A.
Įdomu, jog Stokholmo lietuvių „Saulės“ lituanistinė sekmadieninė mokykla, įkurta 1996 m., buvo pirmoji tokio pobūdžio mokymo įstaiga visoje Vakarų Europoje.
Lietuvos ambasada Švedijoje bei Švietimo taryba Švedijos Karalystėje kasmet kviečia visus Švedijoje gyvenančių lietuvių vaikus mokytis gimtosios lietuvių kalbos. Lietuvių kalbos vaikai jau gali mokytis virš 20 Švedijos savivaldybių mokyklų.
Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai taip pat kviečiami lankyti savaitgalines lituanistines mokyklas: Stokholmo „Saulę“, Geteborgo „Draugystę“ ar Vesteroso mieste įsikūrusią lituanistinę mokyklą, kur turės puikią galimybę pabendrauti su savo bendraamžiais, mokytis lietuvių kalbos aktyviai dalyvaudami įvairiose veiklose ir kartu švęsti Lietuvai svarbias šventes.
„Draugystės tiltas“
Svarbu paminėti, kad būtent Švedijos lietuvių bendruomenėje, Stokholmo lituanistinėje „Saulės“ mokykloje užgimė pasaulio lietuviams jau gerai žinomas projektas - „Draugystės tiltas“.
Tai tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų vasaros sąskrydis, skirtas ne tik mokytojams, bet ir mokiniams, jų tėveliams, lietuvių bendruomenių, diplomatinių atstovybių ir Lietuvos vyriausybinių organizacijų atstovams, visiems, kurie domisi savo šaknimis, lietuvių kalba, rūpinasi vaikų ateitimi.
Jis padeda vaikams susirasti naujų draugų, lankančių lituanistines mokyklas kitose šalyse, dalyvauti įvairiose veiklose, o svarbiausia, bendrauti savo gimtąja lietuvių kalba.
Tėvai ir sąskrydžio svečiai tuo metu gali susipažinti su lietuvių bendruomenių bei lituanistinių mokyklų veikla, padiskutuoti ugdymo, švietimo ir bendruomeniškumo klausimais, dalyvauti paskaitose įvairiomis lituanistinio ugdymo užsienyje temomis, taip pat - kūrybinėse edukacinėse dirbtuvėse.
Pedagogams ir kitiems švietimo atstovams tai yra puiki galimybė susipažinti su lituanistinio švietimo naujovėmis, padiskutuoti aktualiais lituanistinio švietimo klausimais ir pasidalyti informacija bei gerąją patirtimi, gauta vaikų ugdymo, dėstymo ir kitose švietimo srityse.
,,Draugystės tilto“ vėliava kiekvienais metais keliauja iš vienos šalies į kitą. Šis lituanistinių mokyklų sąskrydis buvo pirmąkart surengtas 2005 m. Stokholme, per septyniolika metų, kartais užsukdamas ir po kelis kartus, apkeliavo Airiją, Vokietiją, Angliją, Italiją, Ispaniją, Norvegiją, Islandiją, Daniją.
Švedijos švietimo sistema
Švietimo sistemą sudaro ikimokyklinis ugdymas (pirmosios ikimokyklinio ugdymo įstaigos pradėtos steigti 19 a., pirmasis ikimokyklinio ugdymo įstatymas priimtas 1975), apimantis ikimokyklinio ugdymo įstaigas (1-6 m. vaikams) ir nuo 1998 savanoriškas vienmetes priešmokyklinio ugdymo klases (6-7 m. vaikams), privalomas devynmetis pagrindinis (skirstomas į šešiametį pradinį 7-13 m. vaikams ir trimetį žemesnįjį vidurinį 13-16 m. jaunuoliams), trimetis bendrasis aukštesnysis vidurinis (gimnazijos) arba profesinis (technikos gimnazijos; 16-19 m. jaunuoliams) ir aukštasis mokslas.
Visas mokslas, t. p. suaugusiųjų švietimas ir mokymas (išskyrus aukštųjų mokyklų užsienio studentams nuo 2011) nemokamas.
Aukštesnysis vidurinis išsilavinimas suteikia teisę į universitetines studijas. Aukštojo mokslo įstaigos skirstomos į universitetus (institutus) ir universitetinius koledžus (pirmieji įkurti 1878 Stokholme ir 1891 Göteborge).
2012 veikė 52 aukštojo mokslo institucijos (360 933 studentai, 66 300 dėstytojų), iš jų 14 valstybinių universitetų ir 21 valstybinis universitetinis koledžas.
Patyčių prevencija Švedijos mokyklose
Su patyčiomis susiduria ir Švedijos mokyklos, tačiau ten daug dėmesio skiriama ne vien stabdyti vykstančias patyčias, bet ir sistemingam prevenciniam darbui, stengiamasi užkirsti kelią pačiai smurto kultūrai kuo anksčiau.
„Paliko įspūdį, kad Švedijos mokyklose tikrai netrūksta iššūkių: mokytojų trūkumas, mokinių kaita, didžiulė kultūrinė įvairovė ir socialinė segregacija. Tikrai nėra kada užmigti ant laurų.
Bet maloniai stebina pastangos spręsti iššūkius demokratiškai ir sistemingai, tarp gesinamų „gaisrų“ tikrai skiriant dėmesio prevencijai, susitarimams apie vertybes“, - sako Vaikų linijos „Be Patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė, kuri su komanda lankėsi vienoje valstybinėje Stokholmo mokykloje, jau daug metų vykdančioje patyčių prevencijos programą „Friends”.
Mokykla pasidalijo, kad sistemingo darbo dėka pavyko savo aplinką padaryti gerokai saugesnę visiems: tiek ateinantiems mokytis, tiek dirbti. Čia yra speciali vyriausiojo mokytojo pozicija, joje dirbantis žmogus atsakingas už vertybių ugdymą.
Taip pat mokykla turi saugumo ir gerovės grupes kiekvienai mokinių amžiaus grupei - jos rūpinasi, kad vaikai mokykloje būtų saugūs tiek fiziškai, tiek emociškai.
Anot jaunesnių ir vyresnių klasių mokinių sąjungų vadovių Emblos ir Lilianos, norint efektyviai mažinti patyčias, būtina į procesus įtraukti ir pačius mokinius, klausyti jų patarimų. Tai galima daryti ir per mokyklos savivaldą, kuri dažnai yra pirmoji pažintis su demokratija.
Pristatytas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad mokiniai, kurie yra įsitraukę į mokyklos savivaldą, turi daugiau motyvacijos padėti bendraamžiams, taip pat labiau nori kurti saugesnę aplinką mokykloje.
„Taigi mokyklose, kuriose mokinių įtaka stipri, patyčių prevencija veikia efektyviau. Taip pat stipri mokinių savivalda gerina santykį tarp mokyklos mokinių ir suaugusiųjų, o geras santykis augina ir mokinių saugumo jausmą, ir atsakomybę bei norą mokytis.
Mokinių įsitraukimas į savivaldos procesus keičia patyčių kultūrą į atsakingumo ir rūpinimosi vieni kitais kultūrą“, - pabrėžia E. Tamulionytė.
Norint efektyviai kovoti su patyčių reiškiniu, svarbu ir visuomenės bei verslų įsitraukimas.
Švedijos „Friends“ organizacija stengiasi pajungti ilgalaikiam bendradarbiavimui įmones ir suteikti visuomenei kuo daugiau prieinamų įrankių kovoti su patyčiomis. Pavyzdžiui, sukurta virtuali biblioteka, kurioje visi gali rasti atsakymų apie patyčias: vaikai, tėvai, mokytojai, būrelių vadovai.
Ugdymo kokybės iššūkiai
Pasirodo, jog Švedijoje ugdymo kokybė labai netolygi, to priežastimi įvardijamos augantis privačių mokyklų skaičius, kurios neretai susikoncentruoja tik į pelno siekimą.
Švedija - vienintelė šalis, kur privačios mokyklos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis (pinigus iš tėvų draudžiama imti įstatymu). Be to, sąlygos mokyti labai skiriasi mokyklose, kur, pvz., 100 proc. mokosi imigrantų vaikai.
Beje, Švedijoje oficialiai konstatuota, jog švietimas šalyje susiduria su krize, nes mokinių pasiekimai pagal PISA ir TIMSS tolydžio prastėja.
Didelė problema šioje Skandinavijos šalyje yra ir mokytojų trūkumas, dėl ko jų atlyginimai vis auga. Keliamas darbo užmokestis duoda rezultatų - mokytojo profesiją pastaraisiais metais renkasi vis daugiau jaunų žmonių.
Mokytojas Švedijoje, dirbdamas vienu etatu, turi 15-19 kontaktinių valandų per savaitę (pamokų skaičius - mokyklos vadovo kompetencija), dirba 194 dienas per metus.
Absoliučiai visomis priemonėmis, reikalingomis ugdymui, mokytojai yra aprūpinami, o per mokinių atostogas atostogauja ir jie. Maitinimas visose mokyklose yra nemokamas.
Paklaustas, ar švedai norėtų ir siekia lygiuotis į Suomiją, kaip tai daroma (bent jau kalbama) Lietuvoje, Stokholmo mokytojų profsąjungos lyderis Ragnar Sjölander atsakė aptakiai, tačiau pabrėžė, jog susitikimuose su suomiais švedai nuolat pabrėžia, kad Suomija šiukštu neperimtų Švedijos praktikų švietime.
Kaip žinoma, Suomijoje visos mokyklos yra valstybinės, privatus verslas švietime čia neturi jokių legalių galimybių. Švedija tuo tarpu privataus ugdymo finansavimo reformą įvykdė 1992 m. valdant dešinės-centro vyriausybei.
Stažuotės Švedijos mokyklose
Šis pavasaris Vilniaus mokykloms, dalyvaujančioms projekte „Tūkstantmečio mokyklos I“ - stažuočių metas. Kovo 9-14 d. mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, vaiko gerovės komandų nariai, administracijos atstovai, projekto partneriai iš Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos ir kolegos iš Lietuvos įtraukties švietime centro atvyko į Stokholmo (Švedija) ugdymo įstaigas daugiau sužinoti apie įtraukųjį ugdymą!
Aplankyta Noblaskolan Saltsjö-Boo mokykla. Didelis dėmesys skiriamas skaitymo įgūdžiams lavinti. Ant lentos kiekvienoje klasėje kaba laikmačiai, vizualinės dienotvarkės, pamokos eigos struktūra.
Kovo 11 d. lankėmės Haninges komunos suaugusiųjų mokymo centre, kurio atstovai papasakojo apie siekį užtikrinti kitataučių integraciją visuomenėje, padedant jiems stiprinti gimtosios kalbos žinias, mokytis švedų kalbos, užpildyti mokymosi spragas ir netgi įgyti profesiją.
Centre mokomi asmenys, turintys intelekto ir kitų sutrikimų, siekiant juos įtraukt į darbo rinką ir kitas visuomenines veiklas. Šis centras išsiskiria savo įtraukiuoju požiūriu ir lankstumu, suteikdamas mokymosi galimybes įvairių poreikių turintiems asmenims - nuo imigrantų iki kognityvinių sutrikimų turinčių mokinių.
Jis ne tik siūlo individualizuotą pagalbą, bet ir užtikrina, kad mokiniai nenutrūktų nuo švietimo sistemos, o baigę mokslus galėtų integruotis į darbo rinką. Lietuvoje neturime tokios vientisos sistemos, kuri vienoje vietoje apjungtų tiek specialiųjų poreikių turinčių suaugusiųjų mokymą, tiek profesinę orientaciją ir socialinę integraciją.
Įdomūs faktai apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą Švedijoje
- Švedijos ikimokyklinėse įstaigose nuo liepos 1 d. bus visiškai uždrausti bet kokie ekranai, o vėliau ši praktika ketinama integruoti ir tolimesniame ugdyme.
- Per televiziją rodomi filmai neturi vertimo į švedų kalbą. Vertimui naudojami tik subtitrai, todėl visi lengvai bendrauja anglų kalba.
- Švedijoje norint dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje reikia turėti mokytojo arba ikimokyklinio mokytojo licenciją. Valstybė sudaro galimybę nuolat tobulinti pedagogų kompetenciją kursais, kuriuos finansuoja valstybė.
- Grupėse dirba vaikų prižiūrėtojai pabaigę tam skirtą kursą, jie nėra pedagogai, tačiau dirba kartu bendradarbiaudami su mokytojais. Grupės mokytoja atsakinga už ugdymo planavimą, tikslų kėlimą ir priežiūrą, kad procesas vyktų pagal planą, bet darbą dalinasi visi komandos nariai.
- Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nėra atskirų muzikos, sporto ar kitų užsiėmimų, kuriuos vestų specialistai, mokytojos pačios integruoja šias veikas vaikams pagal savo interesų sritį.
- Rekomenduojama, kad būtų vienas pedagogas 5 vaikams. Pavyzdžiui, 15 vaikų grupėje dirba 3 darbuotojai, iš kurių vienas turi būti mokytojas, turintis licenciją.
- Šios įstaigos neturi vieno direktoriaus! Kiekvienas direktorius rajone vadovauja 4-5 darželiams.
- Švedijoje yra trys darželių formos: valstybiniai, privatūs ir darželiai, kuriuose tėvai lopšelio amžiaus vaikus gali palikti su kitais vaikais kelioms valandoms. Trečioji forma palengvina vaikų adaptaciją prieš einant į visos dienos darželius.
- Švietimo sistema remiasi Public marketing idėja, kad švietimo įstaiga turi būti patraukli mokiniui, kad ją pasirinktų. Vaikai renkasi, kur nori mokytis, įstaigos nėra priskiriamos pagal gyvenamąją vietą.
- Darželių darbo laikas - nuo 6:30 iki 18:30 val.
- Po 5 darbo valandų privaloma pertrauka. Mūsų aplankytoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokytojai atsipalaiduoja masažinėje kėdėje.
- Darželyje nėra griežtų ugdymosi pasiekimų vertinimų, nėra griežtų gairių, ką vaikai turi mokėti pagal amžių, yra tik rekomendacijos, reikia sudaryti vaikams sąlygas pažinti raides, matematiką, gamtos mokslus. Daugiau dėmesio skiriama į socializaciją - kad vaikai gebėtų laisvai reikšti savo mintis, stiprinti kalbos supratimą, savarankiškumą ir praktinius įgūdžius.
- Būdinga klausymosi pedagogika - ugdymo planas lankstus, daugiau laisvės, improvizacijos, stebimi vaikų interesai ir tai padiktuoja, kokia bus savaitės tema. Pavyzdžiui, jeigu vaikai susidomėjo pastebėtu voru lauke, mokytoja koreaguoja planą ir šią savaitę rengia vaikams ugdymo veiklas ir temas apie vorus ir vabalus.
- Metodai naudojami specialiųjų poreikių turintiems vaikams naudojami - visai grupei. Pavyzdžiui, garsą slopinančios ausinės, tvarkaraščiai, sensorinės priemonės, nei vieno vaiko neišskiriant iš aplinkos, nes šios priemonės tinkamos ir naudingos visiems.
Panašus:
- Bambukiniai Vystyklai iš Švedijos – Ekologiškas, Švelnus Ir Patikimas Pasirinkimas Jūsų Kūdikiui
- Mokyklos vaiko gerovės komisijos tvarkos aprašas: kas tai ir kam reikalingas
- Atraskite Vilniaus Vaikų Dainavimo Mokyklos Stebuklus: Muzikinio Ugdymo Oazė Jūsų Vaikui!
- Elektromobiliai Vaikams: Atraskite Geriausius Modelius ir Patarimus Tėvams!
- Vaisiaus Padėtis Nėštumo Metu: Svarbiausi Faktai ir Patarimai Būsimoms Mamoms