Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose. Iš jų net 70 proc. sudaro buitinės traumos. Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų.
Amžius iki 4 metų yra itin intensyvaus vystymosi laikas. Naujagimiais laikomi kūdikiai iki 1 mėnesio amžiaus. Tikimybė, kad naujagimis pats susižalos, yra gana maža - sužalojimai daugiausia įvyksta dėl netinkamos tėvų ar kitų suaugusiųjų priežiūros. Kūdikystės periodu (nuo 1 mėn. iki 1 m.) intensyviai vystosi visas kūdikio organizmas.
Kūdikis išmoksta apsiversti, sėdėti, vaikščioti - jis tampa mobilus. Raumenų jėga yra nedidelė. Palyginti su suaugusiu žmogumi, mažo vaiko galva yra didesnė ir sunkesnė nei likęs kūnas, o kaklo raumenys ir raiščiai yra silpnesni, dėl to yra lengviau pažeidžiami. Stuburas kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje vystosi sparčiai, tačiau biomechaninės savybės tampa panašios į suaugusiojo tik 8-9 metų amžiaus. Dėl šios priežasties ankstyvoje vaikystėje stuburo traumos dažniausios būtent kaklo srityje.
Bene reikšmingiausia sužalojimų požiūriu yra oralinė pažinimo stadija, trunkanti iki maždaug 18 mėnesių amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikas yra linkęs viską dėti į burną ir taip pažinti daiktus. Dėl šios priežasties yra didelė užspringimų bei apsinuodijimų rizika.
Nukritimai
Nukritimai yra normalios vaiko raidos dalis, kol jie mokosi vaikščioti, lipti, bėgti, šokinėti ir tyrinėja fizinę aplinką. Daugelis lengvų nukritimų baigiasi lengvai - nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau kartais prireikia specialistų pagalbos dėl sunkaus kraujavimo, lūžusių kaulų, galvos ar akių sumušimų, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių.
Kūdikiai gali vartytis, slinktis, stumti. Vyresni vaikai gali šliaužti, sukinėtis. Augdami jie geba užlipti į įvairias vietas, kurios anksčiau nebuvo prieinamos. Šiuo metu nukritimai yra pati dažniausia 0-4 metų amžiaus vaikų sužalojimų aplinkybė.
Vystymo stalai kelia didelę riziką, jei vaikas paliekamas be priežiūros. Vaikštynės yra vienos pagrindinių sužalojimus sukeliančių įrenginių - nors jos atrodo pritaikytos ir saugios vaikui, vaikas gali pasiekti didesniame aukštyje esančius objektus nei galėtų pasiekti be vaikštynės ir dėl to gali užsiversti ant savęs karštus skysčius, įvairius daiktus. Taip pat kyla rizika nukristi nuo laiptų ar apsiversti, jei grindų paviršius yra nelygus.
Jei vaikas yra vaikštynėje, jam krentant, didžiausias smūgis tenka galvos ir kaklo sričiai, dėl to dažniausiai patiriami stiprūs sužalojimai - kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas į smegenis, stuburo slankstelių lūžiai, mirtis. Dar viena aktuali problema tarp vaikų iki 4 metų amžiaus - iškritimai pro langus. Šiam tikslui reikėtų naudoti tam pritaikytas groteles.
Tiek kūdikiai, tiek vyresni vaikai dažnai susižaloja, kai krenta iš tam tikro aukščio: nuo laiptų ant žemės, nuo kėdės ant grindų, nuo sūpynių ant žaidimų aikštelės dangos ir kt. Sužalojimo sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio, paviršiaus, ant kurio krentama. Sužalojimų dėl nukritimų sunkumas mažėja priklausomai nuo vaikų amžiaus - vyresnių vaikų sužalojimai yra lengvesni.
Kaip sumažinti nukritimų riziką:
- Naudoti tik nesulūžusią ir tvarkingą įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
- Pasirūpinti, kad visi baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
- Atsisakyti vaikštynių.
- Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
- Surinkti ir sudėti visus žaislus, kai baigiama žaisti.
- Ant grindų neturėtų būti pašalinių daiktų, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi.
- Patartina vengti grindų ir laiptų vaškavimo ir kt., kad grindų danga nebūtų slidi.
- Nepritvirtintus kilimus ir kilimėlius patraukti arba pritvirtinti, vonioje naudoti neslystančius kilimėlius.
- Maudynių metu vaiką prižiūrėti ir būti ne toliau nei per ištiestos rankos atstumą nuo jo.
- Naudoti apsaugos priemones, tokias kaip apsauginiai varteliai, grotelės, stabdžiai, langų apsaugos ir kt.
- Apsauginius vartelius naudoti laiptų viršuje ir apačioje.
- Ant laiptų neturėtų būti pašalinių daiktų.
- Baldus laikyti toliau nuo langų, nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose.
- Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais.
- Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją padėjus ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
- Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga - smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
Pirmoji pagalba po nukritimo
Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
- Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
- Vaikui sunku kvėpuoti.
- Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
- Pasireiškia traukuliai.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori.
Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių:
- Vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti.
- Labai lengvai susierzina ir nuliūsta.
- Pradeda vemti.
- Skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu.
- Skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu.
- Negali normaliai paeiti.
- Sutrinka rega.
Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu. Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo sveikatos specialistas. Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Skendimai
Skendimas - procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Daugiausia pasaulyje nuskęsta 1-4 metų amžiaus vaikų. Pagrindinės paskendimų priežastys:
- Nemokėjimas plaukti.
- Vaikų nepriežiūra.
- Pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas.
- Informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka.
- Tėvų alkoholio vartojimas.
- Maudymasis neleistinose vietose.
Vaikai skęsta tyliai! Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai rėks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti. Tuo pačiu iš kvėpavimo takų negali išeiti oras - skęstantysis negali iškvėpti ir taip kviestis pagalbos.
Skęstantis vaikas chaotiškai kilnoja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Suaugusieji taip gali išsilaikyti kiek ilgiau - iki minutės, o vaikai - tik iki 20 sekundžių. Tai greitas ir tylus procesas. Dėl to svarbu kuo greičiau pastebėti skęstantįjį.
Vaikai įgimtą gebėjimą plūduriuoti vandenyje praranda po gimimo praėjus keliems mėnesiams. Kūdikiai ir maži vaikai gali paskęsti ne tik maudydamiesi ežere, upėje ar jūroje. Jie gali paskęsti ir artimoje namų aplinkoje: vonioje, šulinyje, baseine, fontane, tvenkinyje, įvairiose vandens talpyklose. Vaikas gali paskęsti net akimirkai palikus jį be priežiūros - vos per kelias sekundes.
Kaip apsaugoti mažametį nuo paskendimo namų aplinkoje:
- Užkirsti lengvą priėjimą prie vandens.
- Aptverti atvirus vandens telkinius, tvenkinius, baseinus, griovius, kur kaupiasi vanduo.
- Uždengti ir užrakinti šulinius.
- Išpilti vandenį iš kibirų, vonių, cisternų, jei jis ten nereikalingas.
- Nepalikti nė akimirkai besimaudančio vonioje vaiko vieno arba prižiūrimo kitų vaikų.
Akylai saugokite mažamečius vaikus prie vandens telkinio. Nepalikite jų prie vandens be priežiūros nė akimirkai. Nepatikėkite jų priežiūros vyresniems nepilnamečiams jų broliams ar seserims. Nepatariama lankytis paplūdimiuose, kuriuose yra labai daug žmonių, nes tada lengva pamesti vaiką iš akių ir kurį laiką prarasti galimybę jį stebėti.
Leiskite vaikams maudytis su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus užvilkite specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
Pirmoji pagalba skęstant
Pirmoji pagalba ištraukus nukentėjusįjį į krantą:
- Patikrinkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, pradėkite gaivinimą, jei reikia.
- Mažų vaikų skendimo atveju visuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą, net jei nėra sąmonės, kvėpavimo ar pulso sutrikimų.
- Jei reikia gaivinimo, pirmiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir tada pradėkite gaivinimą.
- Jei skendusiam asmeniui sutrikęs kvėpavimas, reikia pirmiau išvalyti nosiaryklę (jei yra svetimkūnių).
- Svarbu, kad pirmiau atliekami krūtinės paspaudimai, tik vėliau įpūtimai.
Pirmoji pagalba ištraukus nukentėjusįjį į krantą šaltuoju metų laiku:
- Patikrinkite kvėpavimą ir pulsą, pradėkite gaivinimą, jei reikia.
- Jei yra galimybė, nugabenkite nukentėjusįjį į šiltą patalpą.
- Nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite nukentėjusįjį apklotais, antklode, drabužiais.
- Hipotermijos atveju dėkite šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių.
- Jei yra galimybė - šildykite jį 20 laipsnių temperatūros vandens vonioje, o po 10-30 min. kelkite temperatūrą iki 37 laipsnių.
- Sąmoningam nukentėjusiajam duokite gerti šiltų saldžių gėrimų.
Nudegimai ir nusiplikymai
Vaikų aplinkoje skiriamos keturios grupės pavojų, galinčių sukelti nudegimus:
- Nusiplikymai (vanduo, garai, kava, arbata ir kt.).
- Kontaktas su karščiu (degtukai, žiebtuvėlis, žvakė, lygintuvas, keptuvė ir kt.).
- Elektros sukelti nudegimai (pašalinių daiktų kišimas į elektros lizdą).
- Cheminiai nudegimai (skalbikliai, valikliai, naftos produktai ir kt.).
Nudegimų ir nusiplikymų prevencija:
- Negerkite ir neneškite karštų skysčių, jei prie jūsų yra vaikas.
- Karštą maistą ir skysčius laikykite toliau nuo stalo krašto, nepalikite jų ant staltiesių, kurias vaikas gali pačiupti ir nusitempti žemyn.
- Naudokite viryklių galinius degiklius, o puodų ir keptuvių rankenas pasukite taip, kad vaikui būtų sunku jas pasiekti.
- Prieš maitindami vaiką patikrinkite, ar maistas nėra per karštas.
- Įrenkite atitvarus prie židinių, radiatorių ar karštų vamzdžių.
- Nenaudokite nešiojamųjų, elektrinių šildytuvų, taip pat šildytuvų su atvira liepsna.
- Naudokite elektros lizdų apsaugas ir venkite elektros instaliacijos perkrovos.
- Visada patikrinkite vandens temperatūrą prieš dėdami vaiką į vonią.
- Vaiko maudynių metu yra būtina nuolatinė jo priežiūra.
- Degtukus, žiebtuvėlius, chemines medžiagas ir kitus pavojingus objektus laikykite vaikams nepasiekiamose vietose.
Pirmoji pagalba įvykus nudegimui ar nusiplikymui
Sužalojimo vietą reikia vėsinti po vėsiu (bet ne šaltu) tekančiu vandeniu bent 10 min. Vėsus tekantis vanduo malšina skausmą, patinimą ir randų atsiradimo tikimybę. Kuo didesne srove teka vanduo ir kuo ilgiau juo vėsinama, tuo mažesnė sužalojimo pasekmė.
Į asmens sveikatos priežiūros įstaigą reikėtų kreiptis, jeigu:
- Nudegimo vieta yra apanglėjusi ar pabalusi.
- Nudegimą sukėlė elektra ar cheminės medžiagos.
- Pažeistas veidas, rankos, genitalijos ar sąnariai.
- Pažeidimo vieta yra didelė (10 proc. kūno ar daugiau).
Svarbu atminti, kad negalima ant pažeistos vietos tepti aliejų, sviesto ar kitokių priemonių. Tai tik pablogins ir sulėtins žaizdos gijimą. Negalima pradurti susidariusių pūslių.
Paspringimai ir pasismaugimai
Vaikai per pirmuosius trejus savo gyvenimo metus turi didelę riziką užspringti, pasismaugti ar uždusti. Šis pavojus kyla valgymo ar žaidimų metu, kai vaikai bando pažinti pasaulį per burną, ten kišdami nevalgomus daiktus. Dažniausiai užspringstama maistu arba monetomis.
Pasismaugimai dažnai įvyksta tuomet, kai drabužių virvelės ar juostelės, esančios aplink kaklą, pakliūva ir įstringa tarp baldų, žaidimų aikštelių įrangos ar kitų objektų. Neretai pasismaugiama įsipainiojus į žaliuzių virveles ar prisispaudus žaidimų dėžės dangčiu. Vaikas taip pat gali įstrigti ir pasismaugti nesaugiose lovelėse. Plastikiniai maišeliai taip pat kelia uždusimo pavojų.
Užspringimai ir uždusimai labiausiai gąsdina dėl to, nes įvyksta netikėtai ir veiksmų reikia imtis greitai. Vaikui 6 minutes trunkantis deguonies stygius gali sukelti smegenų pažeidimą. Paspringimo ir dusimo ženklai yra vaiko negalėjimas kalbėti ar kvėpuoti, negalėjimas kosėti, švokščiantis garsas, blykštantis veidas.
Paspringimo ir pasismaugimo prevencija
- Kūdikiams maistas turėtų būti supjaustytas mažais gabalėliais, ne didesniais nei 0,5 cm dydžio arba sutrinamas, vyresniems vaikams - ne didesniais nei 1,3 cm dydžio gabalėliais.
- Vaikams negalima leisti valgyti, kai jie vaikšto, bėgioja, žaidžia, guli ar važinėjasi dviračiu, paspirtuku ar kt.
- Daiktai, kurie yra mažesni nei 0,5 cm skersmens, neturėtų būti pasiekiami vaikams, kurie viską deda į burną.
- Vaiko čiulptukas turėtų būti pakankamai didelis, kad būtų sunku jį visą įsidėti į burną. Svarbu, kad nebūtų nulūžusių detalių.
- Nerekomenduojama vaikams iki 3 metų duoti žaislus, kuriuose yra smulkių detalių.
- Jei žaislas turi virvelių, dirželių, jos turi būti tokio ilgio, kad neapjuostų vaiko kaklo ir nekeltų uždusimo pavojaus.
- Plastikiniai maišeliai, smeigtukai, dantų krapštukai ir panašūs daiktai neturi būti pasiekiami vaikams iki 4 metų amžiaus.
- Nenaudokite vaikiškų lovų, kurių tarpai tarp skersinių yra didesni nei 6 cm.
- Niekada nestatykite lovelių prie langų.
- Nepalikit vaikų lovytėse be priežiūros, jei virš jų yra pakabinamų žaislų.
- Kad nekiltų uždusimo pavojus, rekomenduojama, jog tarpas tarp lovytės krašto ir čiužinio nebūtų didesnis nei du pirštai.
- Langų žaliuzių virveles siūloma patrumpinti arba pritvirtinti prie lango rėmo, kad vaikas negalėtų įkišti galvos ir įsipainioti.
Pirmoji pagalba užspringus ar dūstant
Jei užspringęs vaikas kosti, leiskite svetimkūnį iškosėti jam pačiam. Nerekomenduojama trankyti per nugarą, nes tokiu atveju svetimkūnis gali nuslinkti žemyn kvėpavimo takais.
Jei kūdikis pats neiškosti svetimkūnio, ima dusti, reikėtų jį paguldyti ant savo rankos, galva žemyn, kniūbsčią. Galvą prilaikykite už apatinio žandikaulio - taip kvėpavimo takai bus atviri. Kai vaikas yra tokioje pozoje, stuktelėkite jam tarp menčių penkis kartus. Nerekomenduojama trankyti per nugarą, nes tokiu atveju svetimkūnis gali nuslinkti žemyn kvėpavimo takais.
Tuomet apverskite vaiką veidu aukštyn ir pažiūrėkite, ar burnoje nėra svetimkūnio. Jei yra - jį išimkite, jei ne - paguldykite vaiką ant rankos veidu aukštyn, staigiu judesiu penkis kartus pirštais staigiai paspauskite krūtinę ir patikrinkite, ar nėra svetimkūnio.
Galvos sumušimas
Galvos sumušimas - tai gali būti tiesiog paprastas paviršinis galvos sumušimas, kai nėra jokių simptomų, ar tiesiog kraujosruva odoje, dauguma tokių pacientų išleidžiami gydytis namo. Galvos smegenų sukrėtimas daug rimtesnė būklė, kuri pasireiškia simptomiškai, vaikai būna bent trumpam praradę sąmonę, o atlikus tyrimus smegenyse matoma kraujosruvų, tokie pacientai stebimi ir gydomi ligoninėje. Būtina paminėti ir kaukolės skliauto lūžius, kurie vaikų amžiuje dažniausiai linijiniai ir gali būti lūžis be smegenų sukrėtimo diagnozės bei atvirkščiai - viskas priklauso nuo simptomatikos ir tyrimų duomenų.
Tikriausiai nėra metuose dienos, kai į priėmimo skyrių neatvyktų vaikas su galvos sumušimu ar žaizda, todėl ši tema ypač aktuali visiems tėvams ir pabandysiu apžvelgti svarbiausius aspektus bei pasidalinti rekomendacijomis, kaip to būtų galima išvengti. Patyrę galvos traumas pacientai sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Iš jų apie 22 proc. hospitalizuoti tolimesniam stebėjimui ir gydymui.
Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Kūdikiai susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos, kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau - nuo įvairių nuo baldų namuose. Darželinukai traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų, mokyklinukai ir paaugliai įvairaus sporto metu, važinėdami dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais. Retai, tačiau atvyksta iš eismo įvykių ar po smurto.
Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami. Dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiasi kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus ar vyresni nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai. Berniukai galvas traumuoja du kartus dažniau nei mergaitės ir tokių traumų daugiau pavasarį ir vasarą, kai vaikai dažniau užsiima aktyviu laisvalaikiu lauke.
Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų: pykinimas, vėmimas, vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, sąmonės praradimas, jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas, keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis akyse, nerišli kalba ir t.t. Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo.
Pirmoji pagalba susitrenkus galvą
Pirmoji pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (paracetamolio ir ibuprofeno). Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, skaityti. Nesant simptomų skubėti į priėmimo skyrių neverta, bet pirmą parą po traumos rekomenduojama stebėti vaiką ir atsiradus smegenų sukrėtimo simptomų kreiptis į gydytoją, nes įvykus smegenų sukrėtimui simptomai išryškėja per pirmąsias 24 valandas.
Kreiptis į ligoninę po galvos traumos reiktų, kai:
- Pacientas buvo praradęs sąmonę.
- Čiuopiamas minkštas didelis guzas.
- Yra labai vangus, mieguistas (užmigus neišeina pažadinti).
- Krentama iš aukščiau nei 90 cm aukščio.
- Kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus.
- Atsirado traukuliai.
- Pykino, išvėmė daugiau nei kartą.
- Galvos skausmas stiprėja.
- Atsirado elgesio ar koordinacijos pakitimų.
- Sutriko kalba, jutimai.
- Vyzdžiai tapo skirtingi ar atsirado regos sutrikimų.
- Teka kraujas ar skaidrus skystis iš nosies ar ausies.
- Įvyko didelės energijos trauma.
- Yra kraujuojančių žaizdų.
Kalbant apie žaizdas, pirmiausia reiktų stabdyti kraujavimą aptvarstant, o jeigu kraujavimas nesustoja po 10 minučių, žaizda yra didesnė nei 1 cm ar veido srityje, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytoją pirminiam žaizdos chirurginiam sutvarkymui. Bet kokiu atveju, jeigu yra neramu dėl galvos traumos, visada geriau pasikonsultuoti su specialistais.
Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos, nes jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos. Belieka palinkėti, kad tokių traumų būtų kuo mažiau.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Pakaušio Sumušimas Kūdikiui: Kaip Atpažinti, Gydymas ir Svarbiausi Patarimai Tėvams
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Neįtikėtini pirmieji nėštumo požymiai, kuriuos turi žinoti kiekviena moteris!
- Neįtikėtina Vasario 21 Dienos Gimimo Žmonių Charakteristika, Kuri Jus Nustebins!