Gimtadienis - viena asmeniškiausių, o kartu ir universaliausių švenčių žmonijos kultūroje. Iš pirmo žvilgsnio - tai linksmas ir laukiamas metas, kupinas dovanų, sveikinimų ir šventinių tortų. Tačiau šios dienos reikšmė kur kas gilesnė. Ši diena jungia dvi priešingybes - šviesų džiaugsmą dėl gyvenimo dovanos ir tylų priminimą apie laiko laikinumą.
Gimtadienis kaip Vidinė Riba
Kiekvienas gimtadienis žymi dar vieną užbaigtą ciklą. Tai galimybė įvardyti, kiek daug (ar mažai) įvyko per praėjusius metus. Gimtadienis taip pat - proga paleisti senas nuoskaudas, užbaigti neaiškius santykius, atleisti sau už klaidas.
Socialinis Gimtadienio Aspektas
Gimtadieniai turi ne tik asmeninę, bet ir gilią socialinę reikšmę. Jie suburia žmones - šeimą, draugus, kolegas. Sveikinimai tampa tiltais, jungiančiais net tolimiausius žmones. Net paprastas žinutės tekstas ar skambutis gali sušildyti širdį.
Šiandien gimtadienių šventės labai įvairios - nuo prabangių pobūvių iki sąmoningo pasirinkimo paminėti šią dieną vienumoje ar gamtoje.
Psichologinė Gimtadienio Prasmė
Vaikams gimtadienis - stebuklas, kupinas staigmenų ir šypsenų. Suaugusiems - vis dažniau tampa introspekcijos, o kartais ir melancholijos metas. Toks emocinis gilumas nėra blogas.
Tam tikros datos - ypač jubiliejai - išprovokuoja gilesnius emocinius procesus. Tačiau svarbu suprasti: tai ne pabaiga, o galimybė peržengti naują slenkstį, atverti kitą gyvenimo etapą.
Kultūrinis ir Istorinis Kontekstas
Gimtadienių šventės egzistavo jau Senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje. Ilgą laiką tik kilmingieji ar didikai galėjo sau leisti pažymėti šią datą.
Pasirodo, gimtadienių šventimo ištakos slepiasi dar egiptiečių civilizacijoje. Kalendorių sudarinėjimas sudarė pagrindą atsirasti gimtadieniams. Kai žmogus pradėjo stebėti mėnulio ciklus, pastebėti besikartojančius metų laikus ir sudarinėti kalendorius, jam pasidarė lengviau paskaičiuoti savo gimimo datą bei kasmet ją paminėti. Pirmieji kalendoriai atsirado VI tūkst. pr. Kr.
Laikais iki krikščionybės, kuomet vyravo tamsus pagoniškas mąstymas, žmonės tikėjo, kad blogio jėgos aplanko žmogų per jo gimtadienį. Norėdami apsisaugoti, žmonės susiburdavo aplink gimtadienio kaltininką ir keldavo triukšmą (plodavo rankomis, garsiai linkėdavo gerų dalykų gimtadienio kaltininkui), kuris turėtų išgąsdinti blogio jėgas ir priversti jas atsitraukti. Tuomet nebuvo tradicijos teikti dovanas gimtadienio proga, tačiau jei svečias atsinešdavo dovaną, tai buvo laikoma pagarbos ženklu.
Pirmieji gimtadienius pradėjo švęsti karaliai ir valdovai, kadangi buvo manoma, jog gimtadienius gali švęsti tik pakankamai svarbūs žmonės, galintys surengti didelę puotą ir sukviesti daug svečių.
Ginčijamasi, iš kur kilusi gimtadienio torto tradicija. Gimtadienio torto žvakučių tradicija manoma, kad susijusi su žmonių tikėjimu, kad Dievas gyvena danguje ir uždegtos žvakutės padeda nusiųsti jam signalą ar maldas. Vokiečiai uždegdavo vieną didelę žvakę pyrago centre, simbolizuojančią gyvenimo šviesą.
Jėzaus Kristaus gimtadienis prieš daugiau nei 2000 metų - tai pats žymiausias ir populiariausias gimtadienis visoje istorijoje. Nuo tada, kai Jėzus gimė Betliejuje, viso pasaulio krikščionys kasmet švenčia Jėzaus gimtadienį - Šv. Kalėdas.
Istoriniai įrašai rodo, kad Egipto karalius Erodas I a. pr. Kr. taip pat šventė savo gimtadienį.
Skirtingų Šalių Tradicijos
Skiriasi gimtadienio šventimo tradicijos skirtingose šalyse:
- Latvija - gimtadienio kaltininko kėlimas su kėde tiek kartų, kiek sueina metų.
- Vokietija - žvakutės uždegamos ant gimtadienio torto iš pat ryto ir paliekamos degti visą dieną. Dedama tiek žvakučių, kiek gimtadienio kaltininkui sueina metų plius viena dėl sėkmės. Vakare po vakarienės visi dainuoja gimtadienio dainą, o gimtadienio kaltininkas užpučia žvakutes, prieš tai sugalvojęs norą. Tuomet išvyniojamos dovanos ir prasideda vakarėlis. Jei vyrui sueina 30 metų, o jis vis dar neturi merginos, jis turi šluoti rotušės laiptus. Jo draugai meta šiukšles ant laiptų, o gimtadienio kaltininkas šluoja.
- Danija - pro langą išskleidžiama vėliava, žyminti, kad šiame name gyvena žmogus, kuris švenčia gimtadienį.
- Vietnamas - visų gimtadieniai švenčiami naujųjų metų dieną, kadangi vietnamiečiai nežino tikslios savo gimimo datos.
- Filipinai - kepami įvairių dydžių ir formų gimtadienio tortai, valgomi makaronai, simbolizuojantys ilgą gyvenimą, puošiama balionais ir pinatomis (ryškiaspalviai, tuščiaviduriai, iš popieriaus ir klijų pagaminti daiktai, kurių vidus pripildomas saldainių, konfeti ir smulkių dovanėlių.
- Korėja - per pirmąjį gimtadienį kūdikiui ant stalo padedami 4 daiktai: pieštukas, liniuotė, siūlas ir pinigai, iš kurių vaikas turi pasirinkti vieną.
- Jungtinės Amerikos Valstijos - ant gimtadienio torto dedama tiek žvakučių, kiek gimtadienio kaltininkui sueina metų. Pastarasis turi sugalvoti norą ir vienu įkvėpimu užpūsti visas žvakutes.
- Meksika - vyrauja gyvūnų formos pinatos. Kai merginai sukanka 15 metų, surengiamas didelis vakarėlis ir pakviečiama daug žmonių, siekiant ją pristatyti kaip jauną moterį.
- Kuba - daug maisto, muzikos, pinatų ir daug žmonių, dainuojančių gimtadienio dainas ir žaidžiančių žaidimus.
- Gajana - gaminami ypatingi patiekalai (vištienos, antienos arba ėrienos troškinys su ryžiais, kepamas vaisių biskvitas).
- Ekvadoras - kai merginai sueina 15 metų, surengiama didelė puota ir mergina pasipuošia rožine suknele ir aukštakulniais.
- Brazilija - gimtadienio kaltininkui tempiamas ausies spenelis tiek kartų, kiek jam suėjo metų. Gimtadienio kaltininkas pirmą gimtadienio torto gabaliuką duoda savo pačiam ypatingiausiam artimam žmogui ar draugui.
Nuo egiptiečių iki romėnų Senojo Testamento Pradžios knygoje sakoma, kad faraonas šventė savo gimimo dieną. Aprašoma tipiška gimtadienio šventė su svečiais ir vaišėmis, pobūdžiu ne kažin kuo besiskirianti nuo mūsų dienų. Tiesa, dabar manoma, jog tuomet „gimimo diena“ buvo vadinama ne faraono gimimo, bet karūnavimo diena: egiptiečių kultūroje ši diena buvo žymiai svarbesnė ir reiškė, jog faraonas tampa dievu.
Kalbant apie dievybes, gimtadienio šventės atsiradimo kontekste verta prisiminti ir graikų bei romėnų tradicijas. Kaip ir daugelis mūsų šiuolaikinių tradicijų, gimtadienio šventė turi tvirtas šaknis senosiose graikų ir romėnų apeigose. Ne paslaptis, jog graikai ir romėnai laikėsi pagoniškų tradicijų, susijusių su Dievų ir deivių panteonu. Jų tikėjime daug dėmesio buvo skiriama aukų ciklui ir šventėms, kuriomis buvo žymimos dienos, sutampančios su tam tikru gamtos ar dangaus įvykiu. Dažnai būtent tokie įvykiai buvo laikomi dievybių gimimo dienomis. Per tokias šventes į gatves plūsdavo minios linksmintojų, kurie dovanodavo maistą, vyną, rankų darbo gaminius.
Bet romėnai ir graikai šventė ne tik dievybių gimimo dienas: jie pirmieji pradėjo švęsti ir nereliginių figūrų gimtadienius. Romėnai švęsdavo draugų ir šeimos narių gimimo dienas, o valdžia inicijuodavo valstybines šventes žymesnių piliečių gimtadieniams paminėti. Pavyzdžiui, švenčiantys 50-ąjį gimtadienį buvo apdovanojami specialiu kvietinių miltų, alyvuogių aliejaus, medaus ir tarkuoto sūrio pyragu. Tokius skanėstus, be abejo, gaudavo tik vyrai, nes moterų gimtadieniai nebuvo švenčiami iki pat XII a.
Krikščioniškas Požiūris
Dėl gimtadienių sąsajų su pagonybe ankstyvosios krikščionybės šalininkai gimtadienius ir šventes laikė pagoniška tradicija, kurios bet kokia kaina reikia vengti. Senovės krikščionių teologas Origenas rašė, kad geri krikščionys gimtadienius turėtų matyti pasibjaurėjimo akimis. Šis požiūris smarkiai pasikeitė ketvirtame amžiuje, kai į dvasinį gyvenimą atėjo Kalėdos.
Matydama romėnų švenčių populiarumą, bažnyčia užsimojo sukurti savo šventę tuo pačiu metu, kai vyksta didžiulė romėnų Saturnalijų šventė. Taip gimė Kalėdos, kurios buvo paskelbtos Jėzaus gimimo diena. Pirmosios Kalėdos Romos imperijoje paminėtos 336 m. po Kristaus. Tai reiškė ryškų krikščionių požiūrio į gimtadienį pasikeitimą.
Nepaisant to, kad iš pradžių krikščionybė prieštaravo gimtadienio idėjai, būtent ji paskatino didžiulį šios praktikos plitimą visoje Europoje. Vėlyvosios Antikos laikotarpiu krikščionys pradėjo švęsti Jėzaus gimimą gruodžio mėnesį, o vėliau pradėjo švęsti įvairių šventųjų gimimo ir mirties dienas.
Taip nuo Antikos iki pat industrializacijos laikotarpio skirtingose kultūrose, atsižvelgiant į jų religinius išpažinimus, gyvenamas vietoves ir kultūrines diferenciacijas vystėsi ir vingiavo įvairiausias posūkiais besiformuojančios gimtadienių tradicijos: vienur apipintos griežtais papročiais, kitur leidžiančios gimimo dieną švęsti gyvenimą.
Bendra gimtadienių šventimo idėja po truputį ėmė plisti ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Pavyzdžiui, vėlyvojo XVIII amžiaus Kinijoje buvo ypatingai pagerbiamas pirmasis vaiko gimtadienis. Ten egzistavo jau gana panašus į šiuolaikinį vakarėlio variantą gimtadienio modelis.
XIX Amžiaus Pokyčiai
Įžengiant į XIX a., švenčių metu jau buvo užpučiamos žvakės ir mintyse kuriami norai. Vokiečių vaikai - laimingieji - tuomet bene pirmieji sulaukė gimtadienio torto ir žvakučių: po vieną žvakutę už kiekvienus jau nugyventus metus, ir dar vieną, simbolizuojančią viltį sulaukti kito gimtadienio. Visgi tokia prabanga laukė tik labai pasiturinčių šeimų.
Bet prasidėjęs pramonės perversmas leido paplisti gimimo dienos tradicijai ir kitose kultūrose. XIX a. vyko net keli skirtingi procesai, kurie visi drauge lėmė gimtadienių minėjimo populiarėjimą. Vienas paprastas argumentas - ekonominis. Žmonės galėjo vis daugiau sau leisti. Tarkim, kalbant apie gimtadienio tortus, ne tik reikiamų gamybai ingredientų atsirado daugiau, bet ir kepyklos dėl masinės gamybos pažangos pradėjo siūlyti iš anksto paruoštus tortus mažesnėmis kainomis.
Be to, XIX a. viduryje atsiradusius požiūrio į gimtadienį pokyčius lėmė ir pasikeitęs požiūris į vaikus. Kai kurie socialiniai tyrimai rodo, jog, mažėjant vaikų skaičiui šeimoje, atžaloms tėvai ėmė skirti daugiau dėmesio.
Vaikų gimtadienių svarba galėjo būti ankstyva užuomina apie tai, kad žmonės į vaikus pradeda žiūrėti kaip į vertingus emociškai, o ne tik ekonomiškai šeimos narius. Gimtadienio šventimas siejosi ir su tuo, kad žmonės vis labiau suvokė bėgantį laiką.
Pasak istoriko Howardo Chudacoffo, XIX amžiuje paplitus buitinių ir kišeninių laikrodžių gamybai, žmonės ėmė geriau pažinti ir suvokti laiką savo pačių gyvenime. Atsirado ir dėmesys žmogaus amžiui: mokyklose jis pradėtas naudoti skirstant mokinius į klases, gydytojams amžiaus rodyklė pasitarnavo sveikatos ir raidos vertinimui. Tad tuo pačiu laikotarpiu žmonės pradėjo kasmet žymėti, prisiminti ir švęsti savo bei artimųjų gimtadienius.
Atrodo, kad būtent laiko tikslumas ir dėmesys laikui susiejo industrializacijos procesą ir gimtadienių minėjimą. Tad XIX a., industrializacijos laikotarpiu, gimtadienių vakarėlių ritualai ir atributika tapo įprasti.
Šiandien išgirsti, jog kažkas mini savo gimimo dieną, yra įprasta. O tai, kad nekantraujamai laukiama dovanų, yra vartotojiškos kultūros padarinys. Beje, prieš du šimtus metų būta nuomonės, jog gimtadienis nėra vien tik šventė: jame liaudis matydavo ir tamsiąją pusę. Toks pareiškimas vėlgi grindžiamas laiko samprata ir pasaulėvokos pokyčiais jame.
Gimtadienis gali kelti nerimą, juk jis suprantamas kaip „<...>svarbus etapas, per kurį žmonės gali palyginti savo statusą bei pasiekimus su kitais to paties amžiaus žmonėmis“, - rašė H. Chudacoffas. Neretai iškyla klausimas, ar apskritai žmogus turi švęsti savo gimtadienį, kokia to prasmė ir ar toks vienos dienos sureikšminimas nepanašus į veltui švaistomus pinigus?
Psichologai teigia, kad švenčiant šią dieną individui lengviau priimti taip neigiamai vertinamą amžėjimo faktą. Bet jeigu jaučiate, kad jus norintys pasveikinti žmonės jūsų gimimo dieną kelia daugiau neigiamų, nei teigiamų emocijų, prisiminkite, kad maždaug 78 proc. pasaulio jau virš 2000 metų švenčia Jėzaus gimtadienį, kurio pats jis niekada nešventė ir nežinia, ar norėtų, kad švęstume mes.
Gimtadienis - Dovana Pačiam Sau
Nors daug kalbama apie sveikinimus, dovanas ir kitų dėmesį, gimtadienis pirmiausia - diena, kuri priklauso žmogui. Diena, kai galima sakyti: „Ačiū sau už tai, kad išgyvenau. Kad atlaikiau.
Gyvenimo Metai - Ne Skaičiai, o Gylis
Gimtadienis - tai ne tik data kalendoriuje. Tai žmogaus kelio žymeklis. Todėl gimtadienio proga verta ne tik švęsti, bet ir… sustoti. Ir paklausti savęs:„Kas man svarbiausia šiandien?
D.U.K. - Gimtadienio Proga
- Ką simbolizuoja gimtadienis?
Gimtadienis - tai asmens gimimo metinių minėjimas. Jis simbolizuoja gyvenimo tęstinumą, asmeninį augimą ir galimybę sustoti, įvertinti nueitą kelią.
- Ar būtina švęsti gimtadienį?
Ne, švęsti nėra būtina. Kai kuriems žmonėms tai džiugi proga, kitiems - diena, kurią norisi praleisti ramiai ar net išvis ignoruoti.
- Kaip diplomatiškai atsisakyti dalyvauti kieno nors gimtadienyje?
„Labai vertinu kvietimą, tačiau šį kartą negalėsiu prisijungti. „Labai gaila, bet turiu įsipareigojimų.
- Kaip parašyti asmeninį sveikinimą?
„Miela Agne, linkiu, kad šie metai būtų tokie pat spalvingi, kaip Tavo šypsena.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Sužinokite savo Mėnulio ženklą – paprastas žingsnis po žingsnio vadovas!
- Liepa Norkevičienė: Įdomiausia Biografija, Sėkminga Karjera ir Privatus Gyvenimas Atskleistas!
- Neįtikėtinas vadovas: Kaip greitai ir lengvai užregistruoti vaiką į darželį Lietuvoje!