1829 m. gegužės 6 d. Vienoje (Austrijoje) buvo užpatentuotas naujas instrumentas, pavadintas akordeonu. Šią dieną Tarptautinė akordeonistų konfederacija (CIA) patvirtino, kaip Pasaulinę akordeono dieną, kuri minima daugelyje pasaulio šalių.
Akordeono Šventė Lietuvoje
Džiugu, kad paminėti šią dieną jau daugelį metų susirenka Elektrėnų, Trakų ir Vievio meno mokyklų akordeonistai. Akordeono gimtadienio šventė kasmet vyksta vis kitoje meno mokykloje ir sudaro galimybes pasiklausyti nuostabios akordeono muzikos visiems norintiems.
Vievio Meno Mokyklos Akordeonistų Pasirodymas
Šiemet akordeono gimtadienio šventė vyko Vievio kultūros centre, o Vievio meno mokyklai atstovavo visas būrys jaunųjų akordeonistų: Agota Dzimidavičiūtė, Vytautė Vaitkevičiūtė, Liepa Jankauskaitė, Lauryna Pamarnackaitė, Adas Bertašius, Lukas Janavičius, Danielius Rusakovas, Gytis, Šviadas, Daumantas Kondratjevas, Eiva Pamarnackaitė, Kotryna Čižaitė, Mėja Klimantavičiūtė, Benas Grybauskas (mokytoja S. Minkevičė).
Klasikinės, džiazinės, pramoginės muzikos kūriniai džiugino klausytojus, o jaunieji akordeonistai drąsiai ir įtaigiai muzikavo scenoje. Solistus keitė ansambliai, o šventę vainikavo Elektrėnų meno mokyklos akordeonistų orkestro pasirodymas. Visi koncerto dalyviai buvo apdovanoti padėkomis bei atminimo ženkliukais.
Po koncerto visi dalinosi įspūdžiais prie bendro vaišių stalo, džiaugėsi bendryste ir kūrė naujus ateities planus.
Nuoširdžiai dėkojame Vievio kultūros centrui už galimybę muzikuoti nuostabioje salėje, dėkojame tėveliams už palaikymą ir visokeriopą pagalbą.
Akordeonas Šiuolaikinėje Muzikoje
Akordeonas šiuolaikinės muzikos instrumentu Europoje tapo apie 1950-1960 m., kai autoriai, įkvėpti profesionalių atlikėjų, pradėjo rašyti rimtus kūrinius, skirtus būtent šiam instrumentui. Šiuolaikinio, originalaus repertuaro atsiradimas akordeono mene prasidėjo Danijoje ir yra siejamas su to meto aktyviausiu akordeonistu Mogensu Ellegaardu.
Pats pirmasis instrumentas, pavadinimu „akordeonas“, užpatentuotas Vienoje, Austrijoje, 1829 m. Koncertiniai akordeonai, panašūs į dabartinius, atsirado apie 1950 m., instrumentas buvo tobulinamas įvairiais aspektais, o didžiausiu revoliuciniu žingsniu tapo chromatinės klaviatūros atsiradimas (vietoje paruoštų bosų akordų kairiajame instrumento korpuse), išsiplėtė diapazonas, tembrinės galimybės.
Kalbant apie garsą, akordeonu jį dėl išgavimo specifikos galima suformuoti nuo nulio ir lygiai taip pat nutildyti iki nulio, o to negalima padaryti kitais klavišiniais instrumentais. Be to, akordeono garsas gana lankstus - jis gali imituoti ir aštrų klavesino tembrą, ir švelnų fleitos skambesį.
Jaunieji talentai
Kėdainietis Povilas NELIUPŠIS (16) yra respublikinių ir tarptautinių akordeonininkų konkursų laureatas. Prieš dešimtmetį priimtas pasirinkimas nulėmė jauno kėdainiečio gyvenimą, apie kurį šįmet lipdosi nemenki išbandymai ir reikšmingi, bet malonūs pokyčiai.
Vasarį vaikiną apdovanojo Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, balandį jo rankas pasiekė naujas itališkas „Scandalli“ firmos mygtukinis akordeonas, rugpjūtį laukia konkursas Kinijoje, o jau rudenį P.
Pasak Povilo, visuomet mokiausi gerais pažymiais. Bet man abejones nuolat sėjo vienas dalykas: mokykloje mokausi dešimtukais, bet respublikinėse olimpiadose, tarkime, matematikos, niekuomet nieko nelaimiu. Tai greičiausiai reiškia, kad mokyklos kursą moku gerai, kontroliniams darbams pasiruošiu atsakingai, bet olimpiadoje sutinku daugybę geresnių už save.
Daug davė ir tai, kuomet prieš trejus metus, baigęs Kėdainių muzikos mokyklą pradėjau mokytis pirmojoje Kauno muzikos mokykloje pas kėdainietį Laimoną Salijų, neabejotinai geriausią konservatorijos lygio dėstytoją mano amžiaus muzikantams Lietuvoje.
Darbo dieną naujų kūrinių mokymuisi, senų kartojimui ir apskritai formos palaikymui stengiuosi paskirti daugmaž penkias valandas. Priešingai: jeigu diena laisva, groju nuo ryto iki vakaro.
Mygtukinis akordeonas pasaulyje dabar yra populiaresnis negu klavišinis, galima sakyti, kad jų santykis yra „šeši su keturiais“.
Pasak Povilo Neliupšio, norisi pamažu kartu kelti kultūros lygį, kad žmonės ne vien popgrupių klausytųsi, bet ir intelektualinį muzikinį peną priimtų.
Šiaulių Sauliaus Sondeckio Menų Gimnazijos Akordeonistai
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeonistai savo mamoms dovanojo ir muzikinę puokštę, į kurią sutalpino daug kitų pačių gražiausių žodžių ir jausmų - tai meilė, mokykla ir mokytojas, muzika - šį kartą akordeono, kadangi visas pasaulis gegužės 6-ąją švenčia Pasaulinę akordeono dieną.
Koncerte dalyvavo visi gimnazijos akordeonistai - nuo mažiausio iki vyriausio, visi jie savo emocijas per muziką dovanojo gausiai susirinkusioms savo mamoms ir močiutėms.
Koncerto pabaigoje skambėjo akordeonistų orkestro ir mišraus choro atliekami kūriniai: A. L. Weberio „Šventinis koncertas“ ir J. Boca „Saulė teka, saulė leidžias“ iš miuziklo „Smuikininkas ant stogo“.
V. Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“ sujungė į vieną šeimą ir klausytojus ir atlikėjus.
Kompozitorė Diana Čemerytė ir Akordeonas
Vokietijoje, Frankfurte prie Maino gyvenanti kompozitorė Diana Čemerytė Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausių 2019 metų muzikos kūrinių rinkimuose pelnė premiją Kamerinių instrumentinių kūrinių kategorijoje. Jos kūrinys „Mondgesang“ 2019 metais buvo išleistas pirmojoje autorinėje kompaktinėje plokštelėje „Mondgesänge für Blockflöte und Akkordeon“.
Anot Dianos, paskutinius penkis metus, atlikėjų paprašyta, nemažai rašiau išilginėms fleitoms ir akordeonui. Taip susikaupė repertuaras šiems instrumentams ir kartą važiuojant po vieno koncerto namo, kuriame buvo atliktas „Mondgeflüster“ („Mėnulio šnabždesiai“) išilginėms fleitoms, gimė idėja būtent šiuos kūrinius sudėti į kompaktinę plokštelę.
Dianos kūryboje gausu religinį pagrindą turinčių kūrinių, juose ypač ryški grigališkojo choralo dvasia. Anot jos, grigališkasis choralas yra ne muzikos, o ypatingai aukštai išvystytas kalbos menas. Ir kokia laimė, kad keletą metų teko giedoti jo suburtoje Frankfurto grigališko choralo studijoje.
Daugiausiai rašau kamerinę muziką. O į instrumentus kas sykį iš naujo įsimyliu jiems rašydama. Taip atsitiko su akordeonu, su išilginėmis fleitomis, nemažai esu rašiusi styginiams instrumentams.
Muzika ir Šeima
Pasak kompozitorės Dianos Čemerytės, augau muzikalioje šeimoje, kur namų muzikavimas buvo labai svarbus. Tėvai nebuvo profesionalūs muzikai, bet įskiepijo meilę šiam menui. Tėtis pats jaunystėje išmoko groti akordeonu, dažnai paimdavo jį į rankas. Tėčio noras buvo, kad ir mes, vaikai, grotume šiuo instrumentu.
Kaip matai, akordeonas mano kūryboje nėra atsitiktinis instrumentas. Kai 2015 m. rašiau šiam instrumentui „TePra I“ ir „TePra II“, pavadinime paslėpiau žodžius - tėtis Pranas.
Balio Dvariono Dešimtmetės Muzikos Mokyklos Akordeono Skyrius
Mūsų mokykloje akordeonu pradėta mokyti 1949 metais. Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos akordeono skyriaus moksleiviai aktyviai koncertuoja renginiuose mokykloje ir visuomeninėse erdvėse.
Per visus orkestro gyvavimo metus - tęsiama nuostabi tradicija - koncertinės kelionės po svečias šalis. Orkestras jau yra pabuvojęs daugelyje Europos valstybių.
Mūsų skyriaus pasididžiavimas - didžiausias ir gražiausias renginys, sumanytas įprasminti ilgamečio mokytojo, kompozitoriaus Miko Vaitkevičiaus atmintį ir kūrybą - respublikinis akordeonų orkestrų festivalis ,,Senieji Vilniaus stogai“.
2019 metų gegužės mėnesio 25 dieną festivalis nuskambėjo ketvirtą kartą ir buvo skirtas Akordeono skyriaus 70 -mečiui.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Sužinokite savo Mėnulio ženklą – paprastas žingsnis po žingsnio vadovas!
- Atskleista: Pagrindinės Ančių Kiaušinių Skilimo Priežastys, Kurias Turite Žinoti!
- Neįtikėtina Antazavės Vaikų Namų Istorija: Atraskite Paslaptis ir Įkvėpimą