Ar esate susidūrę su gerklės skausmais, kurie atrodo nepraeinantys? O gal pastebėjote bėrimą, kuris kelia nerimą? Tai gali būti streptokokas A, kurios nors ir dažnai yra nekenksmingas, kartais gali sukelti dideles komplikacijas. Šiuo atveju labai svarbu žinoti visas puses susijusias su Streptokoko infekcija, pradedant nuo simptomų ir užbaigiant tinkamu gydymu.
Kas yra streptokokas A?
Streptokokai yra bakterijų gentis, kuris apima įvairias bakterijų rūšis. Dauguma streptokokų - nekenksmingi ir yra natūrali žmogaus organizmo floros dalis. Tačiau kai kurie streptokokai gali sukelti ligas, įskaitant nuo nedidelių ir lengvai gydomų iki rimtų ir potencialiai pavojingų būklių. Streptokokai dažnai skirstomi į keletą grupių, priklausomai nuo jų savybių ir gebėjimo sudaryti tam tikras medžiagas. Vienas iš gerai žinomų streptokokų tipų yra Streptococcus pyogenes, kitais žodžiais Streptokokas A, kuris gali sukelti rimtesnes komplikacijas ir yra vienas iš dažniausių tipų.
Kaip užsikrečiama streptokoko A bakterija?
Streptokokas A, arba Streptococcus pyogenes, yra bakterija, kuri dažniausiai perduodama iš žmogaus į žmogų oro lašeliais. Tai gali įvykti kalbant, čiaudint, kosint arba tiesiog bendraujant bei kontaktuojant su sergančiu asmeniu. Lengviausia streptokoku A užsikrėsti patalpose, kuriose buriuojasi daug žmonių, ar jos yra pakankamai uždaros, pvz.: mokyklos, darbo vietos ir t.t. Kaip ir daugelis bakterijų, streptokokas A taip pat gali plisti, jei yra tam palankios sąlygos, tokios kaip nepakankama higiena arba susilpnėjęs imunitetas.
Ar streptokoko A infekcija pavojinga?
Streptokoko A infekcija gali būti potencialiai pavojinga. Ji gali sukelti įvairias ligas nuo lengvų iki sunkių. Dažnos infekcijos, kurių priežastis yra Streptokokas A, apima gerklės bei odos infekcijas. Tačiau gali atsirasti rimtesnių būklių, tokių kaip skarlatina, reumatinė širdies liga, plaučių uždegimas, sepsis, ir kitos komplikacijos.
Streptokoko simptomai
Streptokoko infekcijos gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kurioje kūno dalyje bakterija sukelia infekciją. Dažniausiai tai pasireiškia gerklės infekcijomis, todėl čia pateikiami streptokoko simptomai, susiję su gerklės uždegimu:
- Dažnas ir ūmus gerklės skausmas
- Sunkumai ryjant
- Gerklės paraudimas ir patinimas
- Padidėję limfmazgiai
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Raudonos dėmės ant gerklės
- Bėrimas
- Patinusios tonzilės (kartais su baltomis dėmelėmis)
- Vėmimas (dažniausiai pasitaiko vaikams)
Svarbu pažymėti, kad ne visi, kurie užsikrėtę streptokoku, patirs visus šiuos simptomus, ir kai kurie gali patirti tik dalį jų. Jei įtariate streptokokinę infekciją arba turite stiprius simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kuris gali atlikti atitinkamus tyrimus ir paskirti gydymą antibiotikais.
Kokias rimtas ligas (komplikacijas) sukelia streptokokas?
Streptokokas gali sukelti įvairias rimtas ligas ir komplikacijas. Štai keletas iš jų:
- Skarlatina - tai yra bakterinė infekcija, sukelianti charakteringą raudoną bėrimą, kuris dažniausiai pastebimas ant veido, kaklo ar krutinės, ir kitus simptomus.
- Reumatinė širdies liga - kai streptokokinė infekcija nėra tinkamai gydoma antibiotikais, gali atsirasti reumatinė širdies liga. Ši liga gali paveikti širdies vožtuvus, sukeliant uždegimą ir randų formavimąsi, ir sukelti įvairius širdies funkcijos sutrikimus.
- Pneumonija (plaučių uždegimas) - streptokokas gali sukelti plaučių uždegimą, vadinamą pneumonija. Tai yra rimta būklė, kuri pasižymi plaučių audinio uždegimu ir gali būti sukelta virusų, bakterijų bei grybelių. Plaučių uždegimas gali kelti pavojų gyvybei ypatingai žmonėms esantiems rizikos grupėse ar turintiems silpną imunitetą.
- Sepsis - kai streptokokinė infekcija plinta per kraują, gali išsivystyti sepsis - sunki patologinė viso organizmo būklė, kai organizmo reakcija į infekciją sukelia sisteminį uždegimą, galintį paveikti organus taip sukeliant jų nepakankamumą.
- Reumotoidinis artritas - autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja sąnarius, sukeliant sąnarių uždegimą, skausmą, patinimą, ir funkcijos praradimą.
- Angina (tonzilitas) - tai uždegiminė būklė, sukelianti tonzilių uždegimą. Bakterinės kilmės atveju gydytojas gali paskirti antibiotikus, o virusinės kilmės atvejais paprastai gydomi simptomai (karščiavimas, skausmas) ir suteikiama laiko organizmui atsigauti. Sunkesniais atvejais, kai tonzilitas tampa lėtinis arba dažnai kartojasi, gali būti apsvarstytas tonzilių šalinimas chirurginiu būdu.
Svarbu pabrėžti, kad šios komplikacijos yra retos, ypač jei streptokokas yra tinkamai ir laiku gydomas antibiotikais.
Kaip atliekamas streptokoko tyrimas?
Streptokoko tyrimas gali būti atliekamas keliais būdais, priklausomai nuo to, kokie simptomai pasireiškia ir kokį streptokoko tipą (A, B, C, G ir kt.) gydytojas nori patikrinti. Štai keletas būdų, kaip atliekamas streptokoko tyrimas:
- Greitas streptokoko testas - tai yra greitas ir paprastas būdas nustatyti streptokokų buvimą. Tepinėlis šiuo atveju imamas iš ryklės naudojant specialią juostelę su reagavimo medžiaga. Šį testą galima įsigyti vaistinėse ir atlikti namie, bet svarbu apie rezultatus pranešti gydytojui.
- Antistreptolizino-O tyrimas (ASO) - kraujo tyrimas, skirtas nustatyti antikūnus, vadinamus antistreptolizinais, kurie kyla dėl streptokokinės infekcijos organizme. Šie antikūnai padeda organizmui kovoti su bakterijomis, tačiau kartais jų kiekis gali pakilti per daug, jei streptokokinė infekcija yra ar buvo organizme.
- ADB tyrimas (DNRazės B) - yra kraujo tyrimas, kuris taip pat naudojamas vertinant streptokokų infekcijos buvimą arba buvusį buvimą organizme. Šis tyrimas nustato antikūnus, vadinamus antideoksiribonukleazės B antikūnais, kurie susidaro kaip organizmo atsakas į streptokokų bakterijų buvimą. Antideoksiribonukleazė B (ADB) yra fermentas, kuris aktyvuojamas streptokokų bakterijų buvimu ir sukelia antikūnų susidarymą. Panašiai kaip ASO tyrimas, ADB tyrimas taip pat gali rodyti ankstesnę streptokokinę infekciją.
Dažniausiai, siekiant išgauti tiksliausius rezultatus naudojami ASO ir ADB tyrimai kartu. Greitas nustatymas ir gydymas yra svarbus, ypač jei tai yra streptokoko A tipas, kuris gali sukelti įvairias ligas, įskaitant gerklės infekcijas ir kitas komplikacijas.
Streptokokas A - gydymas ir profilaktika
Streptokokų A bakterijų sukeltos infekcijos gydymas ir profilaktika priklauso nuo konkrečios ligos, kurią sukelia šios bakterijos. Dažniausiai naudojami antibiotikai, o profilaktikos priemonės gali apimti higienos taisyklių laikymąsi ir tinkamą imuninės sistemos palaikymą.
Gydymas
- Antibiotikai - dažniausiai streptokokų A bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti naudojami antibiotikai. Svarbu baigti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai jau išnyko, norint užtikrinti visišką bakterijų pašalinimą.
- Simptominis gydymas - gydant ligą taip pat gali būti taikomas simptominis gydymas, kuris palengvina paciento būklę. Tai gali apimti karščiavimą mažinančius vaistus, skausmą malšinančius vaistus ir kitus simptomus mažinančius preparatus.
Profilaktika
- Asmeninės higienos priemonės - siekiant užkirsti kelią streptokokų plitimui, svarbu laikytis geros asmeninės higienos. Įprastas rankų plovimas muilu ir vandeniu, ypač po kosulio ar čiaudėjimo, gali sumažinti infekcijos perdavimo riziką.
- Sergančių asmenų izoliacija - sergantys žmonės turėtų būti izoliuoti, kad būtų užkirstas kelias bakterijų perdavimui kitiems. Šis priemonė ypač svarbi per epidemijas ar daugialypėms šeimoms.
- Antibiotikų profilaktika - tam tikroms pacientų grupėms, kurios yra labiau linkusios į streptokokų sukeltas komplikacijas, gali būti skiriamos antibiotikų profilaktikos priemonės.
Svarbu pabrėžti, kad gydymą ir profilaktiką turi nustatyti gydytojas atsižvelgdamas į specifinius paciento poreikius ir ligos eigą. Visada svarbu laiku kreiptis į medicinos specialistą dėl tikslios diagnozės ir gydymo planavimo.
D.U.K.
Ar streptokoko infekcija gali užsikrėsti suaugusiesiems?
Taip, streptokoko infekcija gali paveikti žmones visų amžiaus grupių, įskaitant suaugusiuosius. Dažniausiai tai būna burnos ir gerklės infekcijos.
Ar yra skiepai nuo streptokoko?
Šiuo metu nėra plačiai naudojamų skiepų nuo streptokokų. Tačiau yra vakcinų, kurios gali apsaugoti nuo tam tikrų streptokokų tipų, pavyzdžiui, pneumokokinės vakcinos.
Kokios yra pagrindinės streptokokų sukeltos ligos ir kaip jos skiriasi?
Pagrindinės streptokokų sukeltos ligos apima gerklės uždegimą (anginą), tonzilitą, plaučių uždegimą, skarlatiną ir kitas infekcijas. Jos skiriasi simptomais, paveikta kūno vieta ir sunkumu.
Kaip streptokokai plinta ir kaip galima užkirsti kelią jų infekcijoms?
Streptokokai dažniausiai plinta oro lašeliais, taigi galima užkirsti kelią infekcijoms higienos priemonėmis: dažnai plaunant rankas, naudojant tik asmeninius daiktus, išvengiant vietų, kuriose buriuojasi daug žmonių ir besilaikant asmens higienos taisyklių.
Kokie yra pagrindiniai streptokokų tipai ir kaip jie veikia žmogaus organizmą?
Streptokokai yra bakterijos, kurios gali sukelti įvairias infekcijas. Pagal tipą jie skirstomi į grupes, tokias kaip A, B, C ir kitos. Kiekvienas tipas gali sukelti skirtingas ligas.
Kokia yra reumatinė širdies liga ir kaip ji susijusi su streptokokine infekcija?
Reumatinė širdies liga yra autoimuninė liga, kurios viena iš galimų priežasčių yra streptokokinė infekcija. Kai organizmas reaguoja į streptokoko infekciją, gali kilti uždegimas, kuris veikia širdies audinius.
Kokios yra gydymo galimybės streptokokų sukeltoms ligoms ir kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Gydymo galimybės priklauso nuo konkretaus streptokoko tipo ir sukeltos ligos. Antibiotikai dažnai naudojami streptokokų sukeltoms infekcijoms gydyti. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia stiprūs simptomai, tokiu atveju tinkamas gydymas gali užkirsti kelią komplikacijoms.
Impetiga (pūlinėlinė)
Užkrečiamoji impetiga (impetigo contagiosa) - tai dažna paviršinių odos sluoksnių dažniausia, vaikų infekcinė liga, sukeliama streptokokų arba stafilokokų ar abiejų kartu.
I. Streptokokinė impetiga (impetigo streptogenes)
Streptokokinė impetiga (impetigo streptogenes) - tai streptokokų sukelta pūlinėlinė-šašinė paviršinė odos sluoksnių liga.
Epidemiologija
Užkrečiama vaikų darželyje, mokykloje, šeimoje. Dažniausiai serga vaikai.
Etiologija
Sukėlėjas - A grupės ß hemolizinis streptokokas. Jo virulentiškumą lemia išskirti toksinai ir fermentai.
Klinika
Iš pradžių atsiranda raudona dėmėlė, vėliau - plokščia pūslelė, kuri virsta pūlinėliu, o per vieną dvi dienas - geltonu šašeliu. Pavieniai šašeliai per kelias dienas nukrenta ir lieka raudona dėmelė. Bėrimui plečiantis, susiliejant susidaro įvairaus dydžio ir formos židinių, pasidengusių geltonais šašais (medaus, gintaro spalvos). Truputį niežti. Gali padidėti artimiausi limfmazgiai. Tada vaikas gali karščiuoti, blogai jaustis, neturėti apetito.
Lokalizacija
Dažniausiai beria aplink nosį, burną, lūpų kampus, rečiau išplinta per visą veidą, ant galvos, kaklo, rankų.
Komplikacijos
4 proc. vaikų išsivysto glomerulonefritas.
Eiga
Nediagnozuota arba neracionaliai gydoma, liga gali trukti savaites ir ilgiau.
Laboratoriniai tyrimai
- Kraujas: Galimi leukocitozė, branduolių poslinkis į kairę.
- Tepinėlis: Erozijų dugno nuograndos, nudažytos Gramo būdu, rodo esant gramteigiamų kokų, išsidėsčiusių grandinėlėmis.
- Bakteriologija: Pasėliuose iš židinių išauga ß hemolizinis streptokokas. Pravartu nustatyti jautrumą antibiotikams.
- Histopatologija: Pūslelė- po raginiu sluoksniu, jos turinyje yra bakterijų, fibrino, neutrofilų. Epidermyje po pūslele - spongiozė.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika
Diagnozuojama iš klinikos ir remiantis bakteriologinio tyrimo duomenimis. Reikia skirti nuo stafilokokinės impetigos, paprastosios pūslelinės, kontaktinio dermatito, perioralinio dermatito, seborėjinio dermatito.
Gydymas
Vidinis
- Phenoxymethylpenicillin
- Oxacillin
- Erythromycin
- Azithromycin (Sumamed)
Vietinis
Fucidino, klindamicino fosfato (Dalacin 7) preparatai ir kiti antibiotikai.
II. Plaukų maišelių impetiga (impetigo follicularis)
Plaukų maišelių impetiga (impetigo follicularis) - tai plauko maišelio žiočių bakterinis uždegimas, apimantis ir plauko maišelį. Esti ūminis ir lėtinis.
Epidemiologija
Dažniausiai serga suaugusieji.
Etiologija
Dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus, rečiau - Pityrosporum ovale, Candida albicans, Pseudomonas aeruginosa ir kiti.
Predisponuojantys veiksniai
Gliukokortikoidų vartojimas, imuniteto nepakankamumas, cukrinis diabetas, plaukų ekstrakcija, okliuzinis tvarstis, barzdos ir pažastų skutimas, vietinis deguto taikymas ir kita.
Klinika
Plauko maišelio žiotyse atsiranda papulė-pūlinėlis, apsuptas paraudusios odos lankeliu, vėliau susidaro erozija ar šašelis. Gali niežėti. Sugijus lieka dėmelė. Kai infekcija prasiskverbia giliau, išsivysto folikulitas, šunvotė ar piktvotė. Kartais padidėja artimiausi limfmazgiai.
Lokalizacija
Dažniausiai beria veidą, ypač smakrą, kaklą, galvą, sprandą, rečiau - blauzdas ir liemenį.
Eiga
Liga gali trukti savaites, mėnesius ir net metus.
Laboratoriniai tyrimai
- Tepinėlis: Pūlinėlio nuograndos, nudažytos Gramo būdu, rodo esant gramteigiamų kokų.
- Grybeliui identifikuoti: Atliekamas tyrimas veikiant kalio šarmu.
- Bakteriologija: Sėjama medžiaga į specialias terpes sukėlėjui nustatyti.
- Histopatologija: Uždegiminis infiltratas esti plauko maišelio žiotyse, plauko maišelyje ir aplink jį.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika
Diagnozuojama iš klinikos, prireikus atliekami laboratoriniai tyrimai. Reikia skirti nuo acne vulgaris, acne necrotica, rosacea, dermatitis perioralis, demodicosis.
Gydymas
Vietinis
Plaukų maišelių impetiga gydoma fucidino, klindamicino fosfato (Dafadn T), gentamicino, micitracino ir kitais preparatais. Kai išsivysto folikulitas, skiriamas ir vidinis gydymas.
Vidinis
- Dicloxacillin
- Fucidin (Fusidic acid)
- Cephalexin
- Amoxicillin/clavulanic acid (Curam)
- Amoxicillin/clavulanic acid (Amoksiklav)
- Erythromycin
- Azithromycin (Sumamed)
- Clindamycin (Dalacin C)
Kai Staphylococcus aureus atsparus meticilinui, skiriama:
- Minocycline
- Vancomycin
Kai folikulitas sukeltas Pseudomonas Aeruginosa, skiriama: Ciprofloxacm (Ciprinol)
Kai folikulitas sukeltas grybelių, skiriama:
- Itraconazole
- Fluconazole
III. Stafilokokinė impetiga (impetigo staphylogenes) ir pūslinė impetiga (impetigo bullosa)
Stafilokokinė impetiga (impetigo staphylogenes} ir pūslinė impetiga (impetigo bullosa)-tai stafilokokų sukelta pūslinė-šašinė odos liga.
Epidemiologija
Užsikrečiama vaikų darželyje, mokykloje, šeimoje. Dažniausiai serga vaikai.
Etiologija
Sukėlėjas - auksinis stafilokokas, 60 proc. sukelia Staphylococcus aureus, II grupės, fagotipas 71. Jis gamina ir išskiria epidermolizinį arba eksfoliacinį A ir B toksinus.
Klinika
Iš pradžių ant neparaudusios odos atsiranda plokščių, apvalių arba ovalių 5-20 mm skersmens pūslių, pilnų skaidraus skysčio. Per vieną dvi paras jos plyšta ir susidaro erozijų, pasidengusių gelsvu šašu. Aplink šašą išlieka erozinės odos lankas, o aplink jį - paraudusios odos lankas. Kartais židinio centras sugyja, tada atsiranda žiedinis bėrimas. Bėrimai dažniausiai esti pavieniai, rečiau - išplitę visur. Kai bėrimai išplitę, liga vadinama Impetigo bullosa.
Lokalizacija
Dažniausiai atsiranda aplink nosį, burną, rečiau - ant liemens ir galūnių. Dažnai kartu sergama pūliniu rinitu, konjunktyvitu, otitu. Labai dažnai stafilokokinė infekcija prisideda sergant atopiniu dermatitu, niežais, kontaktiniu dermatitu, grybelinėmis odos ligomis, vėjaraupiais ir kita.
Eiga
Negydoma, trunka kelias ar keliolika savaičių.
Laboratoriniai tyrimai
- Kraujas: Galimi leukocitozė ir branduolių poslinkis į kairę.
- Tepinėlis: Erozijų dugno nuograndos, nudažytos Gramo būdu, rodo esant gramteigiamų kokų, išsidėsčiusių kaip vynuogių kekės.
- Bakteriologija: Pasėliuose iš židinių išauga koaguliazei pozityvus auksinis stafilokokas. Pravartu nustatyti jautrumą antibiotikams.
- Histopatologija: Pūslės - po raginiu sluoksniu arba grūdėtame sluoksnyje. Jos turinyje esti neutrofilų, akantolizinių ląstelių, bakterijų.
Skarlatina
Skarlatina - tai A grupės beta hemolizinio streptokoko sukeliama infekcinė liga, kuriai yra būdinga karščiavimas, angina ir tipiški bėrimai odoje. Dažnai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik apie 10proc. pacientų (vaikų) su streptokokų sukelta angina išsivysto skarlatininis bėrimas (skarlatina).
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Dažniausiai užsikrečiama per nosiaryklę, tačiau kartais galima užsikrėsti per žaizdas bei lytinių organų gleivinę. Patekusios į nosiaryklę, bakterijos dauginasi ant tonzilių ir ryklėje, sukeldamos anginą. Jos išskiria toksinus, tarp jų ir eritrogeninį egzotoksiną, kuris sukelia skarlatinai būdingą bėrimą. Retai, negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Mergaitės ir berniukai skarlatina serga vienodai dažnai. Dažniausiai serga 2-8 metų amžiaus vaikai, sergamumo pikas 4-8 metai. Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus antikūnius prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus, o didžioji dalis (apie 80 proc.) vaikų iki 10 metų jau turi susidariusius antikūnius prieš streptokokų egzotoksinus. Vadinasi, kad susirgtų skarlatina, asmuo turi būti imlus streptokokų gaminamiems toksinams. Todėl gali būti, kad toje pačioje šeimoje du vaikai turi streptokokinę infekciją, tačiau tik vienas iš jų (kuris vis dar imlus toksinui) susirgs skarlatina. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir kartotinai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Skarlatiną sukelia bakterijos, priklausonačios Streptococcaceae šeimai, vadinamos A grupės beta hemoliziniais streptokokais. Jais užsikrečiama lašiniu būdu per orą nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus. Galima užsikrėsti liečiantis prie žmogaus, kuris turi odos streptokokinę infekciją, arba sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus nuo sergančios asmens (per rankšluosčius, rūbus, patalynę, žaislus ir kt.). Taip pat galima užsikrėsti ir nuo sveiko žmogaus, kuris yra streptokoko nešiotojas. Nors retai, tačiau galima užsikrėsti liečiant ar vartojant užkrėstą maistą, ypač pieną.
Ligos simptomai ir požymiai
Laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pradžios yra 1-4 dienos. Liga prasideda staiga, pakyla temperatūra, skauda gerklę, galvą, pykina, kartais vemiama, netenkama apetito, skauda pilvą, jaučiamas bendras negalavimas. Kartu būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai, o ant kietojos, minkštojo gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Pirmą ar antrą dieną liežuvis apsitraukia pilkai baltos spalvos apnašu, pro kurį matosi raudoni liežuvio speneliai. Ketvirtą-penktą dieną liežuvio apnašas nusivalo, ir liežuvis tampa panašus į avietę. Po 12-48 valandų nuo karščiavimo pradžios atsiranda būdingas skarlatinai bėrimas. Pirmiausia atsiranda raudonos dėmelės apie ausis, kakle, krūtinėje, pažastyse, kirkšnyse ir per 24 val. bėrimas išplinta po visą kūną. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik nosies- smakro trikampis. Išplitus bėrimui oda atrodo kaip nudegusi saulėje, o dėl iškilusių bėrimo elementų ji būna panaši į žasies odą. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse . Dėl trapių kapiliarų trūkinėjimo šiose srityse gali atsirasti raudoni dryželiai, kurie išlieka dar 1-2 dienas išnykus viso kūno bėrimui. Negydant, aukščiausiai temperatūra pakylą antrą dieną (38,4◦C ir daugiau) ir palaipsniui per 5-7 dienas sugrįžta į normą. Tinkamai gydant temperatūra nukrenta per 12-24 valandas. Maždaug po 6 dienų bėrimai pradeda blankti ir luptis. Odos lupimasis ryškiausias būna pažastų, kirkšnių srityje, kojų ir rankų pirštų galuose ir gali tęstis iki 6 savaičių.
Šiais laikais retai pasitaiko skarlatinos komplikacijų, tačiau negydant ar esant nesėkmingam gydymui, 3-5-ą dieną gali išsivystyti šios ankstyvos komplikacijos: plaučių uždegimas, otitas, paratonzilinis pūlinys, septicemija, meningitas, osteomielitas. 2-3-ą ligos savaitę gali pasireikšti vėlyvos ligos komplikacijos: reumatinė karštinė, postreptokokinis glomerulonefritas, sinovitas.
Ligos diagnostika
Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Pirmomis dienomis bendrame kraujo tyrime būna padidėjęs leukocitų skaičius, per antrą savaitę gali padidėti eozinofilų kiekis kraujyje, būna padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis(ENG). Kad nustatyti, ar sukėlėjas yra streptokokas, gali būti atliekamas greitas streptokokų nustatymo testas. Jo metu paimamas mėginys nuo tonzilių ir ryklės, ir per kelias minutes naudojant specialias diagnostines juosteles nustatoma, ar paimtame mėginyje yra streptokokų antigenų. Jei šis testas neigiamas, streptokokinei infekcijai patvirtinti turėtų būti atliekamas ryklės nuogramdų pasėlis.
Ligos gydymas
Pirmo pasirinkimo vaistas skarlatinai gydyti yra Penicilinas. Jei vaikas alergiškas Penicilinui, skiriamas Eritromicinas. Antibiotikas turi būti skiriamas bent 10 dienų. Sunki skarlatinos forma gydoma ligoninėje, leidžiant antibiotikus į veną. Karščiuojant skiriamas paracetamolis ar ibuprofenas. Gerklė skalaujama dezinfekuojančiais tirpalais. Svarbu vartoti daug skysčių, arbatų.
Profilaktika
Vengti kontakto su sergančiu asmeniu. Sergantis vaikas turėtų būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių, ypač jaunesnių brolių, seserų. Sergančio vaiko indus, virtuvės įrankius laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Vaiko bėrimas dėmėmis: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Vaiko berimas nuo prakaito: priežastys, gydymas, prevencija
- Bėrimas kūdikiui ant veido: priežastys, gydymas ir prevencija
- Kur ir Kaip Greitai Gauti Naują Gimimo Liudijimą Lietuvoje – Visas Vadovas
- Sužinokite Viską Apie Valstybės Nustatytą Mokestį Už Vaiko Išlaikymą Darželyje Lietuvoje – Ką Reikia Žinoti?