Kūdikių Namai Lietuvoje: Istorija, Dabartis ir Perspektyvos

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „kūdikių namai“.

Kūdikių Namų Istorija ir Raida

Lietuvos TSR pamažu buvo įsteigti šešeri sutrikusio vystymosi kūdikių globos namai, išsidėstę skirtingų regionų centruose: Vilniuje, Kaune, Giruliuose, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje. Čia augo sovietinės valstybės valiai palikti fizinę, protinę negalią turintys ar sveiki, sutrikusio vystymosi kūdikiai iki 4-5 metų amžiaus. Panagrinėsime vieną iš šių globos įstaigų - Žolyno gatvėje stovėjusius Vilniaus kūdikių namus ir jų veiklą vėlyvuoju sovietmečiu.

Sovietiniam laikotarpiui Lietuvoje įpusėjus, globos įstaigoms atiduodami kūdikiai nebebuvo karo ar represijų politikos aukos, taip pat retai - našlaičiai. Nuolat perpildyti kūdikių namai - tai kitusių moralės normų, įpročių, socialinės valstybės politikos, šeimos struktūros padarinys. Dažniausiai kūdikių namų globotiniais dėl ribotos ir nepakankamos socialinės pagalbos, taip pat nepalankaus visuomenės ir pačių tėvų požiūrio tapdavo neįgalūs ir vienišų motinų vaikai. Tačiau kūdikių namai nebuvo vien paliktų, atimtų vaikų ar našlaičių globos vieta. Darželių sistema nebuvo pakankamai išplėtota ir patogi, institucijų funkcijos buvo išskydusios ir dėl to traktuojamos lanksčiai, vaikams prižiūrėti ir auklėti buvo sureikšmintas sovietinės tėvynės autoritetas, todėl kūdikių namai neretai tapdavo ir laikinos globos vieta. Jie galėdavo būti išeitis šeimai, kuriai vaikai laikinai pavirsdavo našta. Pavyzdžiui, maždaug trečdalis iš Vilniaus kūdikių namų išvykstančių vaikų grįždavo atgal į savo biologinę šeimą.

Sovietinėje sistemoje, kurios socialinė politika buvo stipriai orientuota į institucinę globą ir aktyvų valstybės vaidmenį, kūdikių globos įstaigų padėtis visu sovietiniu laikotarpiu esmingai nesikeitė. Įstaigose tvarkytasi kaip sugebėta, praktiškai atskaitomybė buvo formali ir tvarka čia dešimtmečiais išliko nepakitusi. Perestrojkos metais būta iniciatyvų steigti nedidelius šeimos tipo vaikų namus, tačiau kūdikių namų Lietuvoje (nors ir tikėtasi) pertvarkos nepasiekė.

Vilniaus Kūdikių Namai Žolyno Gatvėje

Į Žolyno gatvę Vilniaus kūdikių namai buvo perkelti 1966 m. Jie įsikūrė miškų apsuptyje, atokiau nuo miesto, izoliuotoje vietoje. Artimiausia viešojo transporto stotelė buvo už dviejų kilometrų. Dviejų aukštų ir dviejų korpusų kūdikių namų pastate taip pat veikė siuvykla, virtuvė ir skalbykla. Visos patalpos, taip pat ir pagalbinės, buvo ankštos, todėl vaikų grupių kambariai neatitiko net sovietinių gyvenamojo ploto reikalavimų. Įstaigoje stovėjo 180 lovų, o vaikų skaičius varijuodavo nuo 170 iki 230 vienu metu, todėl kūdikių namai buvo nuolat perpildyti.

1986 m. kūdikių namai buvo pertvarkyti į specialiuosius kūdikių namus vaikams su organiniais pakenkimais ir centrinės nervų sistemos sutrikimais. Lovų, kėdžių, stalų, rūbų, indų, žaislų, maisto stygius buvo šių namų kasdienybė, tačiau tai nereiškia, kad jie buvo menkai finansuojami. Finansavimo pakako, lėšų net likdavo - tą pastebėdavo patys vyriausieji gydytojai, tačiau trūkstamų daiktų nebūdavo galima nusipirkti dėl riboto leidžiamo įsigyti daiktų kiekio ir griežtų nurodymų, iš kokių parduotuvių kūdikių namai gali pirkti prekes. O šiose parduotuvėse dažnai reikiamų prekių nebuvo ar jų būdavo nepakankamai. Kita vertus, personalas labai dažnai ir ne mažais kiekiais vogdavo.

1989 m. patikrinimo akte surašyti trūkumai rodo siaubingą patalpų vaizdą: trupančios ir varvančios sienos, didelė nešvara - neplaunami tualetai, virtuvė, nešvarūs, apdužę indai, neskalbta, sena patalynė, tragiškas reikalingų daiktų trūkumas (nuo kėdžių ir stalų iki švirkštų ir šaukštų), maisto produktai sandėliuose suversti, vamzdžiai surūdiję, kanalizuojamas vanduo dažnai paplūsdavo ant grindų. Kita vertus, palaikyti švarą trukdydavo ir valymo priemonių stygius.

Personalo Problemos

Iki 1986 m. Vilniaus kūdikių namuose dirbęs ne ūkinės dalies personalas (sanitarės, medicinos seserys, gydytojos) privalėjo turėti nors kokį medicininį išsilavinimą (galėjo būti baigti tik kursai). Vėliau medicinos seserys pakeistos auklėtojomis, kurioms nebuvo taikomi jokie išsilavinimo reikalavimai. Iki pertvarkos pareigos personalui buvo paskirstytos taip: sanitarės daugiausia turėjo rūpintis švara, medicinos seserys - vaikus sverti, matuoti, prižiūrėti, slaugyti, rengti užsiėmimus, gydytojos - rūpintis vaikų sveikata, jei reikia, skirti gydymą. Po 1986 m. pertvarkos auklėtojoms teko auklėtojų, medicinos seserų ir sanitarių pareigos. Taip darbo krūvis joms, žinoma, buvo patrigubintas.

Personalo, ypač jaunesniojo (sanitarių ar medicinos seserų, auklėtojų), nuolat trūkdavo. Medicinos seserys ir auklėtojos dirbdavo po du ir daugiau etato naktimis ir dienomis. Nemažai dirbusiųjų pasižymėjo nerūpestingumu, grubumu, smurtavimu. Neretai vaikai būdavo smarkiai sumušami, pasitaikydavo itin žiaurių atvejų, kai kūdikiai buvo mušami lazda ar batu.

Skaitant archyvinę medžiagą nepalieka įspūdis, kad darbui pasišventę darbuotojai šioje įstaigoje sudarė mažumą. Kadangi personalo trūko, neretai buvo įdarbinamos vienišos motinos ir pensininkės. Dėl to kildavo problemų, nes tarp vienišų moterų dažniau pasitaikydavo ne itin moralių asmenybių, linkusių į girtuokliavimą ir abejingumą vaikams, o vyresnio amžiaus moterims būdavo sunku atlikti savo pareigas. Taip pat pasitaikydavo darbuotojų, kurios pačios buvo atidavusios savo vaikus į kūdikių namus ar čia juos augindavo. Tad akivaizdu, kad į šį darbą priimdavo bet ką, ir nenuostabu, kad budėjimų ir patikrų ataskaitose nuolat kartojosi tokie pastebėjimai: vaikai mušami, praleidžiamas vaikų maitinimas, užsiėmimai rengiami blogai, mankštos nevedamos, nuolat vagiami šaukštai, vystyk¬lai, kūdikių namuose darbuotojos skalbia savo rūbus, maudosi pačios, sergantys vaikai neslaugomi ir t. t.

Darbuotojos nuolat skųsdavosi per dideliu krūviu ir per mažu atlyginimu, reikšdavo nepasitenkinimą dėl darbo su kūdikiais, kuriam medicinos mokyklos neruošia. Vilniaus kūdikių namuose vešėjo ir kitas tipiškas to meto įprotis - vagystės. Darbuotojos vogdavo bendradarbiaudamos ir viena kitą dangstydamos.

Vaikų Priežiūra ir Sveikata

Vaikus nuo gimimo iki 4 metų amžiaus į kūdikių namus atveždavo poliklinikų ar ligoninių personalas, milicija ar tėvai iš Vilniaus ir jo apylinkių. Kaip minėta, šioje įstaigoje augo ir sveiki, ir fizinę ar protinę negalią turintys kūdikiai. Iki 1985 m. neįgalūs ir apsigimimų turintys kūdikiai sudarydavo maždaug ketvirtadalį visų vaikų. Vėliau ši proporcija stipriai pasikeitė: neįgaliųjų dalis smarkiai išaugo.

Per visą laikotarpį didžioji dalis į globos instituciją patenkančiųjų būdavo vienišų motinų vaikai (apie 70%). Sąlygiškai nedidelis skaičius patekdavo našlaičių ar pamestinukų (iki 10%). Bendras neįgalių kūdikių ir vienišų motinų atiduotų vaikų skaičius beveik visada sudarė didžiausią globotinių dalį. Iš neįgalius vaikus auginusių moterų atsiminimų žinome, kad šeimoje auginti tokį vaiką sovietmečiu buvo itin sudėtinga.

Į įstaigą nuolat atvykdavo sunkiai įvairiomis užkrečiamomis ligomis sergantys vaikai, jie nebuvo tinkamai slaugomi (pavyzdžiui, neizoliuojami nuo sveikųjų, nesilaikyta elementarių medicinos taisyklių (pasitaikydavo, kad vaikus skiepydavo vienu švirkštu) ir higienos reikalavimų (nėra arba nenaudojamas tualetinis popierius ir rankšluosčiai, vaikai nemaudomi), todėl vaikų sergamumas įvairiomis ligomis (plaučių uždegimas, dizenterija, skarlatina, gripas, salmoneliozė ir t. t.) siekdavo nuo 100% iki 300%.

Apie blogėjančią padėtį liudija ir mirčių statistikos rodiklis, kuris nuo 1984 m. ėmė sparčiai augti. Iki tol per metus kūdikių namuose mirdavo nuo 1 iki 5 vaikų. Bet 1984 m. jau mirė 10 vaikų nuo plaučių uždegimo, laringito, salmoneliozės, encefalito, o 1988 m. - net 23. Kita vertus, ne vien ligos tapdavo vaikų mirčių priežastimis. Dėl aplaidžios priežiūros itin dažnai vaikai apsinuodydavo chloru, chloraminu, lizoliu, kalio permanganatu, vaistais, klijais, gyvsidabriu.

Dabartinė Situacija ir Reformos

Pastaruoju metu vis daugiau svarstoma, kaip reformuoti vaikų globos namų sistemą, taip pat egzistuoja įvairios savanoriavimo ir materialinės pagalbos iniciatyvos, tačiau akivaizdu, kad tūkstančiai vienišų vaikų Lietuvoje tebeauga ne itin nuo sovietmečio pasikeitusiomis sąlygomis. Kūdikių namai - bene pažeidžiamiausios, labiausiai rūpesčio ir dėmesio reikiamos visuomenės dalies globos įstaigos.

Iki 2020-ųjų Lietuvoje turėtų nelikti institucinių vaikų globos namų, o visi tėvų globos netekę vaikai turėtų būti apgyvendinti įtėvių, globėjų šeimose ar grąžinti biologiniams tėvams - toks pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas.

Tačiau, nepaisant reformų, išlieka nemažai problemų. Uostamiestyje Covid-19 atvejis nustatytas sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose - neramus metas. Pirmadienį Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose rasta mirusi mergaitė.

Pozityvūs Pavyzdžiai ir Iniciatyvos

Nepaisant iššūkių, yra ir teigiamų pavyzdžių bei iniciatyvų. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų-pagalbos centro vyr. Aleksandro Gridino labdaros fondas Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio sutrikusio vystymosi kūdikių namuose augančių vaikų sąlygų gerinimui ketina pritraukti 50 tūkst. eurų paramos. Kovo 18 dieną visame pasaulyje švenčiama tarptautinė Raudonos nosies diena. Šiais metais prie šventės minėjimo jungiasi ir Lietuvos kūdikių namai, padedami linksmųjų gydytojų klounų. Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus kūdikių namams gydytojai klounai padovanos klouno nosyčių, kurios daro stebuklus ir praskaidrina nuotaiką net ir tokiose situacijose, kai, atrodo, tikrai nėra vietos šypsenai.

Ypatingą vestuvių šventę atšokusi vilniečių pora Viktorija ir Marekas Vinskevičiai ryžosi ypatingam žvilgsniui. Jausdami beribę meilę vaikams, jiedu nusprendė per savo vestuves nudžiuginti mažuosius vaikučius, augančius Vilniaus sutrikusios vystymosi kūdikių namuose. tv3.lt kalbinta Viktorija pasakojo labai mylinti mažus vaikus, todėl juos džiuginti - vienas malonumas.

Klaipėdos savivaldybė skelbia, jog Giruliuose esančių Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyrius netrukus veiks naujose erdviose patalpose. Savivaldybė žada, kad netrukus bus pasirašyta laimėto konkurso sutartis dėl Europos Sąjungos finansuojamo projekto, kuriuo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bus siekiama užtikrinti vaikų raidos sutrikimų nustatymą įdiegiant Weschslerio intelekto skalės metodiką. Ši metodika leis atlikti intelekto ir raidos nustatymą 6-16 m. Kūdikių namams šis projektas leis pradėti labai reikšmingų paslaugų teikimą.

Korupcijos Prevencija ir Pranešėjų Apsauga

Deklaruojančio asmens statusą turintys Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų darbuotojai privalo deklaruoti privačius interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Privatūs interesai tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Artimi asmenys tai deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau - partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.

Privačių interesų deklaracijos: deklaracija pildoma ir teikiama Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - VTEK) patvirtintose Privačių interesų deklaracijos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklėse nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis per Privačių interesų registrą PINREG. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir kontrolės užtikrinimo tvarkos aprašas patvirtintas 2021 m. spalio 4 d. direktorės įsakymu Nr. V-83/1.

Teisės Aktai ir Įsakymai

• Įsakymas dėl pareigybių, kurioms privaloma deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, sąrašo tvirtinimo
• Įsakymas dėl Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų pareigybių sąrašo patvirtinimo

Teisės aktai reglamentuojantys privačių interesų deklaracijų teikimo ir pildymo tvarką:

• Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas
• Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklės

Privačių interesų deklaracijas rasite ČIA.

Gerbiamieji mūsų klientai, jeigu Jums kyla įtarimų dėl galimos korupcijos atvejų mūsų įstaigoje, kviečiame kreiptis į darbuotoją, atsakingą už korupcijos prevenciją įstaigoje (El. Korupcijos rizikos analizę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau vadinama - STT). STT nėra atlikusi įstaigoje korupcijos rizikos analizės.

Korupcinio Pobūdžio Nusikalstamos Veikos

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos - kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Atsakomybė Už Korupcinio Pobūdžio Nusikalstamas Veikas

Lietuvos Respublikos baužiamojo kodekso straipsniai numato atsakomybę už:

• Kyšininkavimą (225 straipsnis)
• Prekybą poveikiu (226 straipsnis)
• Papirkimą (227 straipsnis)
• Piktnaudžiavimą (228 straipsnis)
• Neteisėtą teisių į daiktą įregistravimą (228 1 straipsnis)
• Tarnybos pareigų neatlikimą (229 straipsnis)

Pranešėjų Apsauga

Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnis numato, kad pranešėjas yra asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

Pranešėjų apsaugos įstatymas nustato, kad pažeidimas yra įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1. Pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2. Pavojaus aplinkai;
3. Kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4. Neteisėtos veiklos finansavimo;
5. Neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6. Neteisėtu būdu įgyto turto;
7. Padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8. Kitų pažeidimų.

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

1. Įstaigoje, kurioje dirba, per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;
2. Kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai, toliau - prokuratūrai) tiesiogiai;
3. Viešai.

Kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai pranešimas pateikiamas tiesiogiai prokuratūrai.

Informacija apie pažeidimus pateikiama raštu. Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, turi užpildyti patvirtintos formos pranešimą.

Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nori pateikti laisvos formos pranešimą, o ne užpildyti nustatytą forma, tokiame pranešime jis privalo nurodyti, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Pranešime turi būti nurodomos konkrečios faktinės pažeidimo aplinkybės, asmuo, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą, informacija, ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė, jeigu pranešė, kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas, pareiškimą teikiančio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji (korespondencijos gavimo) vieta ar elektroninio pašto adresas ir kiti duomenys ryšiui palaikyti, jei įmanoma, prie pranešimo pridedami rašytiniai ar kitokie turimi duomenys apie pažeidimą.

Ne. Pranešime asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.

Taip. Pasibaigus pranešėjo pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimui ir priėmus su tuo susijusius sprendimus apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus, apie tai bus praneša pranešėjui. Taip pat nurodoma priimto sprendimo apskundimo tvarka.

Pranešėjo duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą. Informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims neteikiama.

Gavus pranešimą, kuris atitinka Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, nuo pranešimo gavimo momento užtikrinamas jį pateikusio asmens konfidencialumas.

Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Statistika

2021, 2022, 2023 ir 2024 metais pranešimų apie pažeidimus negauta ir teisėsaugos institucijoms neperduota.

Išvados

Child’s normal development is possible in full value family only. People, who can’t bring up their children, are the problematic part of the society. At present time solving the questions of social rehabilitation in the care institutions, the main attention is paid to the child’s problems of socialization. But parents of the child are a compound part of the process. Demographic characteristic of the parents, who refused their children and the possibilities of social rehabilitation of them are presented in this article. New aspects of social work in the care institutions are discussed as well. Research that was done in the infant homes of Lithuania is a pilot research, that’s why we can’t do exact conclusions; but we clarify some tendencies, that are common to all infant homes of Lithuania. 50 children from infant homes and 42 parents (35 mothers and 7 fathers) took part in the research.

žymės: #Namai #Kudiki #Kudikiu

Panašus:

• Neįtikėtina tiesa apie nėštumą, kurią turi žinoti kiekviena moteris!
• Neįtikėtini socialinio darbo iššūkiai globos namuose, kuriuos privalote žinoti!
• Cezario Pjūvio Operacija: Svarbiausi Privalumai, Rizikos Faktoriai ir Pasekmės, Kurias Privalote Žinoti!
• Atraskite pripučiamą batutą su baseinu "Piratai" – vaikų pramogų sensacija!
• Vidurius Laisvinanti Arbata Vaikams: Geriausi Receptai ir Nepakeičiami Patarimai