Pastaruoju metu tėvai ir specialistai daug kalba apie ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų protrūkius, pykčio priepuolius, „krizes“ ir ieško būdų, kaip užtikrinti, kad vaikai būtų „geri“. Tačiau mums, suaugusiems, kartais sunku suprasti mažo vaiko pasaulį.
Mažo Vaiko Emocinis Pasaulis
„Aš Pats!“ Etapas
Maždaug nuo 1,5-2 metų vaikas pradeda suvokti save kaip atskirą individą su savais norais. Įsivaizduokite mažą žmogų, kuris staiga suvokė turįs savo „Aš“, bet dar neturi įrankių tam „Aš“ valdyti. Jis nori to saldainio dabar, nori statyti bokštą būtent čia, nenori rengtis tų kelnių. Kai jo norai susiduria su kliūtimi („negalima“, „neturiu“, „reikia palaukti“), kyla didžiulis nusivylimas ir pyktis.
Emocijų Cunamis
Mažo vaiko emocijos yra labai stiprios ir dažnai jį tiesiog „užtvindo“. Kadangi jis dar nemoka pasakyti „Aš labai nusivyliau ir pykstu, nes…“, jis reaguoja jam įprasčiausiu būdu - rėkia, verkia, krinta ant žemės. Jis dar tik mokosi jas atpažinti, suprasti ir valdyti.
Poreikių Išraiška
Kol kalbos įgūdžiai nėra gerai išlavėję, vaikui sunku žodžiais pasakyti, ko jis nori, kaip jaučiasi ar kas jam nepatinka.
Neskaidomi Pojūčiai
Įdomu tai, kad ikimokyklinukai dažnai dar sunkiai atskiria skirtingus nemalonius pojūčius.
Kaip Padėti Vaikui Mokytis Valdyti Emocijas?
Mūsų tikslas - ne „kovoti“ su vaiko emocijų protrūkiais, o padėti jam pereiti nuo infantilių reakcijų prie brandesnio jausmų ir poreikių reiškimo.
Atpažinkite Tikrąjį Poreikį
Kai vaikas tampa irzlus ar piktas „be priežasties“, pagalvokite - gal jis alkanas? Ištroškęs? Pavargęs? O gal jam tiesiog trūksta jūsų dėmesio? Pabandykite ramiai pasiūlyti atsigerti, užkąsti, pailsėti ar tiesiog pabūti kartu.
Mokykite Tinkamų Išraiškos Būdų
Fizinė agresija (kandžiojimasis, mušimasis) kartais būna nemokšiškas bandymas parodyti prielankumą, susidomėjimą ar tiesiog išlieti susikaupusią energiją. Frazė „nemušk vaikų“ dažnai neveiksminga, nes nesiūlo alternatyvos. Mokykite, ką daryti vietoj to: „Jei nori pažaisti su berniuku, gali jam nusišypsoti ir paklausti, ar galima“, „Jei pyksti, kad paėmė tavo mašiną, sakyk: „Stop! Aš pykstu!“
Venkite „Manipuliacijos“ Etiketės
Rėkimas parduotuvėje dėl saldainio dažniausiai nėra sąmoninga manipuliacija.
Mokykite Laipsniškai ir Nuosekliai
Kaip minėtame saldainio pavyzdyje - negalima iškart tikėtis, kad vaikas nustos norėti ir prašyti. Bet galima mokyti kaip prašyti. Pirmas žingsnis - pagirti ir duoti saldainį (jei nusprendėte pirkti) tik tada, kai paprašo ramiai, be rėkimo. Vėliau galima tartis dėl dažnumo („Saldainį perkam kas antrą kartą užėję į parduotuvę“) ir šio susitarimo griežtai laikytis, nepaisant galimų protestų. Tai ilgas procesas, reikalaujantis šimtų ir tūkstančių pakartojimų, didžiulės kantrybės ir nuoseklumo iš tėvų pusės.
Vaikų emocijų protrūkiai yra normali raidos dalis, rodanti augančią asmenybę ir savarankiškumo paieškas. Mūsų, tėvų, užduotis - ne užgniaužti šias emocijas, o su meile, kantrybe ir nuoseklumu padėti vaikui išmokti jas suprasti, įvardinti ir išreikšti tinkamais būdais.
Lyčių Stereotipai ir Jų Įtaka
Nors lyčių stereotipai gali pasirodyti nereikšminga problema, mokslininkai teigia, kad jei vaikams primetame griežtas moteriškumo ar vyriškumo sampratas, apribojame jų galimybes darome realią žalą jų vystymuisi. Džordžijos valstijos universiteto mokslininkai savo paskelbtame tyrime teigia, kad lyčių stereotipai gali palikti pėdsaką žmogaus smegenyse. Anot jų, visuomenės lūkesčiai dėl lyčių vaidmenų keičia žmogaus smegenis ląstelių lygmeniu.
BBC dalijosi mokslininkų atliktu eksperimentu, kai šešias savaites vienoje mokykloje buvo kuriama „lyčiai neutrali“ erdvė vaikams. Eksperimento pradžioje buvo įvertintas vaikų elgesys ir psichologinės savybės - nuo pasitikėjimo savimi iki empatijos ir socialinių įgūdžių, taip pat jų nuomonė apie tai, kaip įvairiose srityse ir situacijose turėtų elgtis moterys ir vyrai. Mergaitės nepakankamai vertino savo intelektą ir turėjo žemesnę savivertę, o berniukai buvo linkę pervertinti savo pasiekimus ir gebėjimus. Be to, mergaitės geriau įvardino ir apibūdino savo emocijas, o berniukai pasižymėjo žemu empatijos lygiu.
Pasirodo, kad šių vaikų mokytoja skirtingai vertino mergaičių ir berniukų elgesį bei skirstė vaikus pagal lytį. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl vaikai taip jautėsi.
Interviu su Psichologe Alina Martinkute-Vorobej
Apie tai, kaip susiformavo seksistinis požiūris, kokie yra populiariausi lyčių stereotipai Lietuvoje ir kuo jie pavojingi, LOGIN.LT pakalbino psichologę, Lietuvos psichologų sąjungos narę Aliną Martinkutę-Vorobej.
Iš Kur Kilo Seksistinis Požiūris?
Alina Martinkutė-Vorobej teigia, kad „seksizmas“ kaip sąvoka buvo pradėta plačiau naudoti XX a. antroje pusėje, žmogaus teisių judėjimų laikmetyje. Tačiau polinkis mąstyti lyčių kategorijomis ir manyti, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą, yra būdingas jau seniai. Seksizmas gali būti suprantamas kaip nuostata, kad žmogaus elgesį ar asmenybę apibrėžia jo lytis, ir ji apsprendžia, ką gali žmogus ar kas jam yra leidžiama konkrečioje visuomenėje.
Populiariausi Lyčių Stereotipai Lietuvoje
Psichologė išskiria kelis bazinius stereotipus, kurie yra universalūs, tik jų raiška priklauso nuo visuomenės. Pirmasis - vyras yra pranašesnis už moterį. Antrasis - moters pareiga rūpintis buitimi ir šeima, o vyrams priskiriama karjera, statusas, politinė galia.
Ar Lyčių Stereotipai Formuojasi Jau Nuo Vaikystės?
Alina Martinkutė-Vorobej patvirtina, kad gimęs vaikas iš karto atsiduria stereotipų pasaulyje. Vaikai yra labai jautrūs mūsų lūkesčiams ir bando „įtikti“ tėvams bei pelnyti suaugusiųjų prielankumą. Dėl to vaikas savo elgesiu ir pasirinkimais gali „atkartoti“ tai, ko tėvai ir kiti suaugę iš jų tikisi.
Kaip Lyčių Stereotipai Pasireiškia? Kaip Juos Atpažinti?
Akivaizdžius lyčių stereotipus atpažinti nėra sudėtinga, pavyzdžiui, parduotuvėse matome drabužių ar žaislų skyrius pagal lytis. Taip pat viešumoje matome į tam tikrą lytį nukreiptas reklamas, kurios atspindi ir įtvirtina tradicinius stereotipus.
Ar Lyčių Stereotipai Yra Pavojingi?
Ne tik pavojingi, bet ir žalingi. Sudėtinga išmatuoti, kiek stereotipai paveikia konkretaus suaugusiojo gerovę, tačiau stereotipai savaime apriboja asmens pasirinkimų ir veikimo laisvę. Pavyzdžiui, teiginys „tikri vyrai neverkia“ skatina berniuką slėpti savo emocijas ir gali sutraumuoti jį visam likusiam gyvenimui.
Yra ir kitas stereotipas, kuris yra labai žalingas mergaitėms ir apie kurį mes kalbame mažiau nei apie stereotipą „tikri vyrai neverkia“. Tai stereotipas, kad mergaitė turi paaukoti savo poreikius vardan kito žmogaus. Jis taip pat susijęs su tuo, kad mes „draudžiame“ mergaitėms agresyvumą ir pyktį kaip priemonę, kuri padeda apginti savo interesus ir poreikius.
Kaip Lyčių Stereotipai Veikia Žmogaus Ateities Pasirinkimus, Sprendimus, Galimybes?
Jei žmogaus auga stereotipų persmelktoje aplinkoje, jie veikia labai stipriai. Anot Akvilės Giniotaitės, nuo mažumės galime arba motyvuoti vaiką rinktis tam tikrus kelius, arba apriboti jo galimybes.
Akvilė Giniotaitė apie Žaislų ir Spalvų Stereotipus
Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė, lytiškumo ugdymo specialistė ir lytiškumo ugdymo bendruomenės įkūrėja Akvilė Giniotaitė sako, kad vaikų pasaulio skirstymas rinkoje atsirado sąlyginai neseniai, prieš keletą dešimtmečių, kad būtų parduodama daugiau daiktų. Skirstymas pagal lytį, spalvų priskyrimas vienai ar kitai lyčiai atsirado tam, kad paveldėjimo būtų mažiau, žaislų būtų perkama daugiau.
Anot A. Giniotaitės, mergaitės ugdomos būti rūpestingomis, mokomos rūpintis kūdikiais, kitais žmonėmis, o berniukai savo ruožtu šiose srityse prasminio ugdomojo kirčio negauna. Berniukų atveju prasminis kirtis dedamas ant „berniukiškų“ savybių, tokių kaip erdvinis, inžinerinis mąstymas, kautynės.
Specialistė sako, kad nepaisant to, jog žmonės dažnai į tokius dalykus numoja ranka pasakę, kad jau 21 amžius ir taip nebėra, vis dėlto… taip dar labai dažnai yra.
Kaip Bendrauti su Vaikais?
Anot dr. Margot Sunderland, geriausi santykiai užsimezga, kai ryšys kuriamas ir bendraujama nuo pačių pradžių. Tinkamas bendravimas yra labai svarbus ne tik tam, kad užmegztume ryšį, bet ir padėtume vystytis vaiko smegenims. Net ir visai mažas vaisius turi socialinių poreikių ir interesų. Motinos balsas ir prisilietimas (trinant pilvą) yra stiprus stimulas, sukeliantis tam tikras vaisiaus reakcijas: rankų, galvos ir burnos judesius.
Tyrimai rodo, kad motinos ir kūdikio kontaktas „oda prie odos“ iškart po gimimo yra geriausias galimas pirmasis naujagimio susitikimas su žmonėmis. Kūdikiai, kuriuos per dvi valandas po gimimo priglaudė prie kūno, buvo daug ramesni, emociškai stabilesni, o sulaukę vienų metų pasižymėjo geresniais socialiniais įgūdžiais nei tie, kurie tokio kontakto nepatyrė.
Vos gimę kūdikiai mato tik 20-30 centimetrų atstumu - tai yra tarpas nuo krūties iki veido. Maždaug nuo trijų mėnesių su jais galima palaikyti įspūdingus pokalbius, pasitelkiant garsus, žodžius, įvairiausias veido išraiškas ir judesius.
Yra kelios strategijos, kaip rasti ryšį su mažais vaikais arba prireikus užmegzti jį iš naujo. Kiekviena iš jų skirta tam, kad užtikrintume geriausią bendravimą su jaunesniais nei penkerių metų vaikais ir kuo jautriau prie jų prisitaikytume. Pagrindinis metodas - stebėti, laukti ir klausytis. Jis dar vadinamas „Pelėda“.
Žaisdami su vaiku:
- Komentuokite tai, ką daro jūsų vaikas, ir neklausinėkite.
- Padėkite vystytis kalbai. Jei vaikas kalba pavieniais žodžiais, atsakykite dviejų ar trijų žodžių frazėmis.
- Visada girkite: „Oho, koks gražus piešinys.
Panašus:
- Stiprus skausmas pilvo apačioje nėštumo metu: kada kreiptis į gydytoją?
- Stiprus maudimas pilvo nėštumo pradžioje: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Stiprūs pilvo skausmai nėštumo pradžioje: sužinokite priežastis ir veiksmingiausius sprendimus
- Ar Korsetai Nėštumo Metu Iš Tikrųjų Yra Saugūs ir Naudingi? Sužinokite Visa Tiesą!
- Stilingi ir Patogūs Vaikiški Drabužiai Kiekvienai Dienai – Atrask Naujausias Mada!