Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tiek prieš tūkstančius metų, tiek dabar kiekviena vaikelio besilaukianti moteris dėl ko nors baiminasi. Jai ramybės neduoda mintis, ar kūdikis vystosi normaliai, ar jis gims sveikas. O jei dar koks nors virusas netikėtai prikimba, būsimosios mamytės nerimas tik sustiprėja. Anokia čia liga peršalimas? Visi juo serga bent kartą per metus.

Tačiau besilaukiant peršalimas gali tapti pavojingu tiek mamytei, tiek ir vaikiukui. Jeigu peršala paprasti mirtingieji - liga vystosi įprastai, jos eigą galima prognozuoti. Susirgus nėščiajai, ligos eiga gali būti kitokia. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad peršalimas būsimajai mamytei gali sukelti mažakraujystę.

Kodėl nėščiosioms derėtų baimintis dėl peršalimo?

Dažniausios šaltojo periodo ligos - peršalimas ir ypač gripas gali stipriai pakenti vaisiaus vystimuisi, kaip teigia medicinos mokslų daktarė, gydytoja ginekologė Žaneta Kasilovskienė. Anot Ž.Kasilovskienės, nėštumo pradžioje peršalimas ir gripas gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimus, kūdikio nervų sistemos pažeidimus.

Nėštumo viduryje šios dvi ligos grasina priešlaikiniu gimdymu, nedideliais vaisiaus vystimosi sutrikimais, tuo tarpu nėštumui baigiantis virusinės infekcijos gali išprovokuoti vaisiaus vandenų pokyčius (jų padaugėjimą ar sumažėjimą), kurie gali stipriai pakenkti vaisiaus vystimuisi.

Peršalimas - tai užkrečiama virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Gydytojas dažnai peršalimą užkoduoja keturiomis raidėmis - ŪVRI, kurios reiškia ūmi virusinė respiratorinė infekcija. Šią ligą sukelia virusai, kurių žinoma daugiau kaip 100. Peršalimą sukeliančiais virusais arba bakterijomis galite užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, jam kosint, čiaudint ar kalbant. Ligonis pavojingas aplinkiniams 5- 7 dienas nuo ligos pradžios. Virusai gali nulėkti labai toli - net 3-5 metrus.

ŪVRI pažeidžia nosį, gerklę, ryklę, trachėją, gerklas, bronchus ir kt. Dažniausiai pasveikstama antrą ligos savaitę. Peršalus karščiavimas dažniausiai trunka 3-7 dienas. Temperatūra - tai tarsi apsauginė organizmo reakcija: dauguma virusų nebegali daugintis, kai ji pakyla aukščiau 38°C. Taip pat tokioje temperatūroje organizme gaminasi medžiagos, kurios kovoja su įsibrovėliais virusais. Vienas jų - interferonas - tai baltymas, kuris sugeba neutralizuoti virusus, o jo kiekis labai susijęs su kūno temperatūra: kuo ji aukštesnė, tuo daugiau interferono.

Didžiausias jo pikas - antrą - trečią ligos dieną. Ir būtent dėl jo dauguma ūmių virusinių respiratorinių susirgimų sėkmingai baigiasi trečią dieną. Todėl svarbu neišsigąsti, nepasiduoti panikai, o apsiginkluoti kantrybe ir temperatūros, mažesnės nei 38,5°C - nemažinti. Jei dėl kažkokių priežasčių interferono pasigamino mažai arba buvo nelaiku „numušta” temperatūra, peršalimas po trijų dienų greičiausiai nesibaigs… Šiuo atveju visa viltis - imuninės sistemos gaminami antikūnai. Tačiau tempai jau visai ne tokie.

Peršalimo simptomai nėštumo metu

Peršalimo simptomai nėštumo metu yra panašūs į įprastus peršalimo požymius, tačiau gali jaustis intensyviau. Šie simptomai paprastai trunka apie 7-10 dienų. Nors peršalimas nėštumo metu retai sukelia rimtų komplikacijų, svarbu stebėti sveikatą, kad būtų galima laiku pastebėti būklės pasikeitimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Peršalimas nėštumo metu dažniausiai nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais būtina pasitarti su gydytoju. Simptomai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, kurios reikalauja medicininės priežiūros. Šie simptomai gali rodyti ne tik peršalimą, bet ir rimtesnes infekcijas, tokias kaip bronchitas ar plaučių uždegimas.

Laiku kreipkitės pagalbos į gydytoją - taip galima bus nustatyti tikslią diagnozę ir pasirinkti tinkamą gydymą. Esant aukštai temperatūrai, svarbu nedelsiant imtis veiksmų, nes aukštas karščiavimas gali paveikti vaisiaus vystymąsi, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Jei simptomai nepraeina ilgiau nei 10 dienų arba tik stiprėja, tai gali reikšti, kad organizmui reikia papildomos pagalbos kovojant su infekcija.

  • Karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti.
  • Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C.
  • Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu.

Net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga. Jei nėštumo metu susiduriate su peršalimu ar kitais sveikatos sutrikimais, neabejokite kreiptis į šeimos gydytoją.

Į gydytoją reiktų kreiptis, jeigu paprasto peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, jeigu blogėja savijauta, tampa sunku kvėpuoti, stiprėja galvos skausmai, laikosi aukšta kūno temperatūra, kurios nenumuša vaistai arba jeigu įtariate kad sergate gripu.

Kaip sau padėti peršalimo metu?

Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia" vaistininkė Virgilija Bečelytė nėščiosioms pirmuosius peršalimo simptomus - nedidelį karščiavimą, bendrą organizmo silpnumą patarė gydyti įvairiomis arbatomis: liepžiedžių, aviečių, čiobrelių. Anot jos, sergant labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, daugiau ilsėtis, vėdinti ir drėkinti patalpas.

„Jei simptomai stiprėja, užgula nosį, prasideda sloga, itin efektyvu paburkusią nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu druskos tirpalu. Slogai nepraeinant, tinka vartoti vietinio poveikio purškalus, lašus į nosį - tačiau juos vartoti reikėtų ne ilgiau nei 3-5 dienas. Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui čiobrelių, svilarožių", - pasakojo vaistininkė.

V.Bečelytės teigimu, visi peršalimo simptomai nėštumo metu gana efektyviai gydomi homeopatiniais preparatais, bet juos ligonei būtinai turėtų paskirti gydytojas.

Idealiausia būtų, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, neitų į darbą, pagulėtų lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas, vartotų daugiau skysčių: šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio. Jei ji mato, kad simptomai neišnyksta, būklė sunkėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad įvertintų, ar nėra gripo, ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.

  • Pakilus temperatūrai, reikia stengtis organizmui sudaryti sąlygas numušti ją pačiam. Vienas iš natūralių būdų - prakaitavimas. Tad svarbu daug gerti - maždaug 1,5 - 2 litrus, žinoma, jei būsimai mamytei nebuvo didesnių patinimų ir gydytojas neliepė kitaip. Labiausiai tiktų džiovintų vaisių kompotas, žalia, liepžiedžių, aviečių lapų arba džiovintų mėlynių arbatos. Jei nėra alergijos, nepakenks ir šaukštelis medaus.
  • Gerai temperatūrą mažina šviežios morkų ir kopūstų sultys (3/4 morkų ir ¼ kopūstų). Šviežiose sultyse yra biologiškai aktyvių medžiagų - fitoncidų. Karščiui pakilus smarkiau, temperatūrą teks mažinti vaistais, prieš tai būtinai pasitarus su gydytoju. Atsargumas reikalingas todėl, kad dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą ir gali pakenkti vaikeliui.
  • Kosulys - ne tik daugelio ligų simptomas, bet ir apsauginė reakcija, mat kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai ir uždegiminės reakcijos metu susiformavę karkalai. Kosulys gali būti drėgnas ir sausas. Drėgno kosulio nereikia gerti kosulio slopinančių vaistų! Priešingai, reikia vartoti atsikosėti padedančius vaistus, kurie padeda pasišalinti karkalams. Geriausiai tam tiks šilti skysčiai, vaistažolių arbatos.
  • Sausas kosulys atsiranda dėl nosiaryklės uždegimo ir lydi gerklės „kutenimą” ar skausmą. Šį nemalonų pojūtį sumažinti padės skalavimai (ramunėlių, medetkų ar kt.). Jie ne tik slopina uždegimą, bet ir veikia antiseptiškai, sumažina dirginimą. Kartais peršalus kamuoja labai įkyrus naktinis sausas kosulys, kuris atsiranda dėl gleivių tekėjimo užpakaline ryklės sienele. Išeitis iš šios nemalonios padėties taip pat yra - reikia, kad nėščioji pakeltų galvą aukščiau, t.y. miegotų ant kelių pagalvių.
  • Jeigu būsimoji mamytė suslogavo, tai vėlgi pirmas vaistas - jūros vandens tirpalo purškalai. Purkšti reikia po du-tris įpurškimus 3-4 kartus per dieną. Tai padės iš nosies pašalinti virusus, alergenus ir dulkes bei atstatyti gleivinės funkciją. Jeigu nosis užgulta, galima įpukšti homeopatinų preparatų. Kartais jie plūsta visai ne dėl graudulio, o dėl nosies užburkimo. Pasirodo, tuomet ašaros negali nutekėti kanalu į nosiaryklę ir paplūsta iš akių. Kad taip neįvyktų, reikia nuolat valyti nosį, papildomai sulašinti ar įpurkšti gleivinės funkciją gerinančių vaistų, geriausiai tiktų homeopatiniai. Tam tikrais atvejais gydytojas paskiria stipriau veikiančių uždegimą mažinančių vaistų į nosį. O esant sunkiai būklei - net hormoninių.

Saugūs vaistai nėštumo metu

Tyrimų su vaistais nėštumo metu nėra atliekama, tad potencialiai kiekvienas vaistas gali sukelti apsigimimų ar kitų problemų nėštumo metu. Visgi nėščiąsias taip pat reikia gydyti, tad apie vaistų saugumą dažniausiai sužinome iš praktikos. Vieni vaistai laikomi saugiais, kitus rekomenduojama vartoti atsargiai, o treti įrodyti kaip potencialūs apsigimimų sukėlėjai-teratogenai.

Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų mušti, saugiausia su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą. Vienoje tabletėje dažniausiai yra 500 mg vaisto, tad nerekomenduojama suvartoti daugiau 4 tablečių per parą. Žinoma, maksimalių dozių reikėtų vengti nėštumo metu. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos, gerklės skausmo.

Dėl visų kitų preparatų vartojimo reiktų pasitarti su vaistininku arba gydytoju. Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka. Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.

Žolinės arbatos nėštumo metu

Kiek teko domėtis, rimtų mokslinių įrodymų nėra nei apie jų gydomąjį poveikį, nei apie neigiamas reakcijas nėštumo metu. Vaistinių žolelių arbatų vartojimas nėštumo metu yra pakankamai saugus, tol kol jos vartojamos saikingai. Vien tai, kad vaistinės žolelės yra natūralios, nereiškia, kad jų galime vartoti kiek norime. Užrašas ant pakuotės „natūralu“, nereiškia, kad „saugu“.

Aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių ir kai kurios kitos arbatos yra mažiau rekomenduojamos, nes gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą. Dar kartą noriu pabrėžti, kad saikingai vartojant, visos arbatos yra gerai ir padeda organizmą papildyti šiltais skysčiais, vitaminais ir kitomis maistinėmis medžiagomis.

Sunku pasakyti, kas yra saikingas vartojimas. Nes ne nuo puodelio dydžio priklauso, o nuo arbatos koncentracijos. O ją sunku pamatuoti. Bet 2-3 puodeliai ne stiprios arbatos per dieną yra optimalus kiekis. Žalioji arba juodoji arbata taip pat yra tinkamos, bet jose yra kofeino, tad nereikėtų išgerti daugiau kaip dviejų puodelių per dieną.

Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus. Kai kurių arbatų sudėtyje gali būti medžiagų, turinčių neigiamą poveikį nėštumui. Be to, svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino, pavyzdžiui, juodos ir žalios arbatų. Per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir vaikeliui.

Kaip apsisaugoti nuo peršalimo nėštumo metu?

Nors visiškai išvengti peršalimo nėštumo metu gali būti sunku, tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti riziką. Stiprinant imunitetą ir laikantis sveikų įpročių, galima apsisaugoti nuo dažniausiai pasitaikančių virusų.

  • Rankų plovimas yra viena paprasčiausių, bet efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo virusų. Rankas reikėtų plauti ne tik prieš valgį, bet ir po viešnagių viešose vietose ar kontakto su kitais žmonėmis.
  • Imuniteto stiprinimas sveika mityba ir vitaminais taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Vaisiai ir daržovės, ypač tie, kuriuose gausu vitamino C, padeda organizmui natūraliai kovoti su ligomis.
  • Be to, poilsis ir kokybiškas miegas yra itin svarbūs nėštumo metu, nes padeda organizmui atkurti jėgas ir sumažina streso lygį, kuris gali silpninti imuninę sistemą.

Stiprus imunitetas nėštumo metu yra itin svarbus siekiant išvengti peršalimo ir kitų infekcijų. Natūralūs būdai stiprinti imuninę sistemą yra saugūs ir veiksmingi tiek motinai, tiek kūdikiui. Pirmiausia, subalansuota mityba suteikia organizmui visas būtinąsias maistines medžiagas, padedančias imuninei sistemai veikti optimaliai. Vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir sveikieji riebalai teikia organizmui vitaminų ir mineralų, kurie prisideda prie atsparumo virusams. Pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai aprūpina vitaminu C, o riešutai - vitaminu E.

Be to, fizinis aktyvumas, net ir lengvas, skatina kraujotaką ir padeda organizmui atsipalaiduoti. Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti.

  • Pakankamai ilsėkitės.
  • Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą.
  • Laikykitės subalansuotos mitybos.
  • Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai.
  • Dažniau būkite namuose. Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
  • Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.
  • Gerkite daug skysčių. Tinka vanduo, arbatos, sultys.

Medikė besilaukiančioms moterims rekomendavo vengti didelių žmonių sambūrių, nes viešose erdvėse labai lengva „pagauti" kokį nors virusą, o susirgus vaistų į vaistinę siųsti artimuosius. „Darganos, lietūs, stiprūs vėjai, šlapdriba - tikrai ne į naudą organizme jau tūnantiems peršalimo virusams.

žymės: #Nestumo

Panašus: