Vienas iš esminių lyčių lygybės klausimų - požiūris į abortus. Jis gali būti absoliučiai neigiamas, kai reikalaujama besąlygiško uždraudimo ar labai griežto apribojimo, tačiau į abortą gali būti žiūrima ir kaip į tam tikrais atvejais neišvengiamą būtinybę ar kaip į moters teisę priimti sprendimus dėl savo kūno. Dabar, įteisinus medikamentinį abortą, visuomenėje padaugėjo diskusijų apie tai, kokie bus šio sprendimo padariniai. Labai dažnai tokių dalykų prognozės neišsipildo, ypač jei prognozuotojai remiasi tik savo nuomone, o ne moksliniais tyrimais.
Pavyzdžiui, buvo garsiai šaukiama, kad uždraudus abortus Lenkijoje padidės gimstamumas. O kas atsitiko? Gimstamumas sumažėjo ir negrįžta į ankstesnį lygį iki šiol.
Gyventojų Požiūris į Abortus Lietuvoje
2021 m. mes pradėjome tirti Lietuvos gyventojų požiūrį į abortus. Su nuostata, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę padaryti abortą, jeigu dėl kokios nors priežasties nutaria negimdyti, sutiko 60 proc. Lietuvos moterų ir 51 proc. vyrų. Tik 6 proc. moterų ir 4 proc. vyrų tam nepritarė, kiti buvo neapsisprendę.
1994 m. Vaisingo amžiaus respondentų klausėme, ką moterys darytų, jei nenumatytai pastotų, ar ką patartų vyrai, jei jų partnerės nenumatytai pastotų. Daugumos gyventojų - ir moterų, ir vyrų - nuomone, reikėtų gimdyti vaiką. Padaryti abortą siūlytų 12 proc. moterų ir 3 proc. vyrų. Apie ketvirtadalį gyventojų - 17 proc. moterų ir 24 proc. vyrų - nežinotų, kaip pasielgti.
Vis dėlto daugiau moterų (12 proc.) nei vyrų (3 proc.) siūlytų padaryti abortą, o šiek tiek daugiau vyrų - gimdyti. Abortai Lietuvoje legalūs, tačiau beveik visą nepriklausomybės laikotarpį buvo siūlymų juos uždrausti arba labai apriboti. Todėl Lietuvos moterų ir vyrų klausėme nuomonės apie abortų draudimą.
Šiuo klausimu nuomonės neišreiškė 13 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Didžiausia dalis moterų (42 proc.) ir vyrų (44 proc.) laikosi moters teisės į abortą (feministinės) pozicijos, nemaža dalis moterų (39 proc.) ir vyrų (31 proc.) galvoja, kad abortų uždrausti nereikia, bet reikia šviesti gyventojus, propaguojant įvairius šeimos planavimo būdus. Už besąlygišką abortų draudimą pasisako tik 3 proc. moterų ir 4 proc. vyrų, o už jų griežtą apribojimą - 11 proc. moterų ir 8 proc.
Ankstesniuose tyrimuose pastebėjome, kad požiūris į abortų draudimą priklauso nuo žmonių religingumo. Religingais laikėme tuos žmones, kurie bent kartą per mėnesį lanko bažnyčią ar religinius susirinkimus, išskyrus vestuves, laidotuves ar krikštynas. Kaip ir reikėjo tikėtis, tarp religingų žmonių daugiau palaikančių abortų draudimą ar apribojimą nei tarp nereligingų, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad religingi žmonės palaiko abortų draudimą, o nereligingi - ne. Absoliuti dauguma religingų Lietuvos gyventojų (73 proc.) taip pat nepalaiko abortų draudimo.
Pažvelkime, kaip nuo 1994 m. keitėsi Lietuvos gyventojų požiūris į abortų draudimą. 1994-aisiais už besąlygišką abortų uždraudimą ar labai smarkų apribojimą pasisakė 27 proc. gyventojų. 2000-aisiais tokiai nuomonei pritarė 20 proc. Lietuvos gyventojų. 2009 m. už abortų uždraudimą ar apribojimą pasisakė 19 proc. gyventojų, o 2022 m. - 13 proc. Nepritariančių abortų draudimui ar apribojimui dalis išliko beveik nepakitusi iki 2009 m.: 1994-aisiais taip manė 70 proc., 2000-aisiais - 71 proc., o 2009-aisiais - 72 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 2022 m. šios nuostatos laikėsi didesnė dalis - 78 proc. respondentų. Galime konstatuoti, kad požiūris į abortų draudimą labiau keitėsi laikotarpiu nuo 2009 iki 2022 m.
Aplinkybės, kuriomis Lietuvos Gyventojai Pateisina Abortus
Svarbu žinoti aplinkybes, kuriomis Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o kuriomis - ne. Remdamiesi respondentų atsakymais galime labai aiškiai atskirti priežastis, dėl kurių Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o dėl kurių - ne. Per visą nepriklausomybės laikotarpį absoliuti dauguma (visais atvejais daugiau nei 80 proc.) Lietuvos moterų ir vyrų pateisino abortus tais atvejais, kai motinos sveikatai gresia pavojus, kai moteris pastojo ne savo valia ar yra didelė tikimybė, kad vaikas gims nevisavertis.
Abortų Statistika Lietuvoje
O dabar pažiūrėkime, ar šios gyventojų nuostatos siejasi su abortų statistika. Ją išnagrinėję matome, kad nepriklausomybės pradžioje padidėjęs abortų skaičius vėliau nuosekliai mažėjo. Abortų mažėjo absoliučiais skaičiais: nuo 28 tūkst. 1990 m. iki 2,7 tūkst. 2021 m., t. y. daugiau kaip 10 kartų. Per nepriklausomybės laikotarpį abortų skaičius labai smarkiai sumažėjo, o požiūris į abortus - liberalėjo. Taigi matome priešingas tendencijas.
Remdamiesi tyrimų duomenimis, galime daryti išvadą, kad ne draudimai ar ribojimai mažina abortų skaičių, tačiau negalime daryti išvadų apie abortų skaičiaus mažėjimo priežastis.
Statistikos departamento duomenimis, atliktų abortų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. Kiek jų buvo atlikta praėjusiais metais, kol kas neaišku, tačiau praėjusiais metais jų buvo atlikta virš 1,5 tūkst. Tokia statistika nėra kuo džiaugtis, teigė „LNK Žinių“ kalbintas akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas.
„Lietuva priklauso prie tų šalių, kur abortų statistika yra itin nepatikima. Tą lemia keli faktoriai: pirmas dalykas, kad už abortą turi mokėti pati moteris, kitas dalykas, kad yra labai neigiamas požiūris į abortus tiek iš visuomenės, tiek iš gydytojų tarpo. Taigi, nemaža dalis abortų tiesiog nepapuola į statistiką, specialistui tai yra akivaizdu“, - komentavo medikas.
Jo nuomone, buvo teisinga įteisinti medikamentinį nėštumą Lietuvoje. „Lietuva viena iš paskutinių Europos šalių, kuri tą daro. Pavyzdžiui, pirmoji šalis, kuri įteisino medikamentinius abortus, buvo Prancūzija 1988 metais, pavyzdžiui, estai įteisino 2003 metais. Lietuva, kaip matot, beveik 20 metų vėliau negu Estija“, - pastebėjo V. Klimas.
Jis pabrėžė, kad kiekviena medicininė procedūra, tuo labiau chirurginė, yra susijusi su rizikomis. Pavyzdžiui, chirurginė - su narkoze, su kraujavimu ir kitomis. „Jis yra patikimesnis - tik vienai moteriai iš 200 nepavyksta medikamentiniu būdu nutraukti nėštumo ir tenka dar pridėti chirurginį būdą“, - pasakojo akušeris-ginekologas.
Medikas akcentavo, kad kvalifikuotai atliktas tiek chirurginis, tiek medikamentinis abortas neturi jokios įtakos tolesnei moters reprodukciniai sveikatai. Tačiau, jei įvyksta kokių nors komplikacijų, pavyzdžiui, praduria gimdą, uždegimas komplikuojasi, tada problemų yra.
„Bet tos komplikacijos yra ypatingai retos chirurgijoj, dar daug kartų retesnės atliekant medikamentinį abortą“, - dėstė V. Klimas. Medikamentinio aborto oponentai sako, kad tabletę išgėrusios moterys nukraujuos ir numirs. Ar tai įmanoma? „Maždaug pusei procento moterų būna toks kraujavimas, kad reikia perpilti kraują. Taip dažniausiai nutinka, kai ne pagal protokolą tuos vaistus naudoja“, - pažymėjo pašnekovas.
Atliekant medikamentinį abortą, pasak jo, dažniausiai nebūna jokių komplikacijų. „Problema yra tame, kad jeigu ne pagal protokolą naudoji, nėštumas gali nenutrūkti, gali toliau vystytis maždaug vienai iš 200 moterų. Retais atvejais gali būti ilgiau trunkantis kraujavimas. Yra tam tikros ligos ar tam tikrų vaistų vartojimas, kai šitie vaistai, kurie naudojami medikamentiniam nėštumo nutraukimui, netinka“, - pasakojo V. Klimas.
Jis įsitikinęs, kad įteisinus medikamentinį abortą nebus taip, kad abortų daugės. „Tokios baimės nepagrįstos. Abortas yra ne priežastis, abortas yra pasekmė neplanuoto pastojimo. Moteris nutraukia ne bet kokį, o tik nepageidaujamą, nenorimą, ne laiku įvykusį nėštumą. Pats nėštumas yra susijęs su nemaža rizika moterų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija priskaičiuoja, kad kasmet maždaug 300 tūkst. moterų miršta dėl su nėštumu susijusių priežasčių. Vadinasi, jeigu joms laiku ir kvalifikuotai nėštumas būtų nutrauktas, didžioji dalis visų moterų liktų sveikatos“, - pasakojo medikas.
Lietuvos ir Vengrijos Demografinės Tendencijos
Tuo tarpu Lietuvoje padėtis kardinaliai kitokia nei Vengrijoje. Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, kenčia nuo smarkiai susitraukusio gimstamumo, noro griebtis aborto ir vangaus noro tuoktis. Dėl itin prastų gimstamumo rodiklių Lietuva palaipsniui senėja.
Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, 2022 metais Lietuvoje gimė 22 068 kūdikiai. Tai yra pats žemiausias rodiklis per kelerius metus. Pati gimstamumo kreivė kasmet nuosekliai krenta žemyn: 2018 metais turėjome 28 149 naujagimius, 2019 metais sulaukėme 27 393 naujagimių, 2020 metais pasaulį išvydo 25 144 naujagimiai, o 2021 metais - 23 330. Jei 2018 metais 1000 Lietuvos gyventojų dar tekdavo 10,0 kūdikių, tai praėjusiais metais šis rodiklis susitraukė iki 7,8 kūdikio.
Kalbant procentais, 2021 metais gyvų gimusių kūdikių skaičius sumažėjo 7,2 procento, lyginant su 2020 metais. O 2022 metais naujagimių skaičius sumažėjo dar 5,41 procento.
Praėjusiais metais atsirado 16 016 porų, kurios nusprendė oficialiai susituokti. Tuo tarpu 2021 metais buvo registruotos 16 795 santuokos, o 2020 metais - vos 15 299.
Jei lygintume su ankstesniais laikotarpiais, santuokų mažėjimas atrodytų dar radikalesnis. Pavyzdžiui, 2015 metais buvo įregistruota 21 987 santuokos. Tad lyginant su 2015-aisiais, praėjusiais metais susituokė 5 971 pora mažiau.
Nors Lietuvoje abortų kiekis palaipsniui mažėja, lyginant su Vengrija taipogi negalime džiūgauti. Kol Vengrija mato kone per pus susitraukusį abortų mastą, Lietuva kiekvienais metais tik šiek tiek sumažina jų kiekį. O lyginant su gimstamumo kreive, abortai netgi pakilo aukštyn.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais buvo atlikti 2 705 dirbtiniai abortai. Tai yra kiek mažiau nei lyginant su keliais ankstesniais metais, nes 2021 metais buvo atlikti 2 735 abortai, o 2020 metais - 2 794 abortai.
Deja, lyginant su gimusiais kūdikiais, Lietuvoje gan aiškiai juntama savo noru daromų abortų problema. Nepaisant to, jog abortų kreivė mažėja, gimstamumas traukiasi daug sparčiau nei abortų dažnumas. Dėl šios priežasties 100 gyvų gimusiųjų praėjusiais metais teko 12,3 aborto atvejų. Tuo tarpu 2021 metais šis rodiklis siekė 11,7, o 2020 metais - 11,1.
Vengrija džiaugiasi šeimai palankios politikos vaisiais. Naujausia Vengrijos demografinė statistika verčia iš nuostabos aikčioti visas valstybes, stebinčias nuoseklų gimstamumo mažėjimą ir augantį skyrybų ar nenoro kurti šeimas mastą. Budapešto demografinio viršūnių susitikimo metu Vengrija atskleidė, jog 2011-2021 metais šalyje gimstamumas padidėjo 29 proc., abortų sumažėjo 46 proc., o santuokų kiekis išaugo net 101 proc. Tokie skaičiai visiškai sutriuškino daugumos politikų įsitikinimą, jog šeimai palanki politika neva negali ištraukti Europos valstybių iš visiško demografinio kritimo.
Per dešimtmetį vengrai taip pagerino savo demografiją, kad tapo reikšmingiausiai augančia valstybe iš visų ES narių. Nepaisant COVID-19 pandemijos, neramumų pasaulyje, ekonominės krizės ir kitų kone persidengiančių ar viena po kitos vykusių problemų, Vengrija yra žymiai geresnėje padėtyje nei 2011 metais. Be to, net ir 2022 metais vengrų gimstamumas tūkstančiui gyventojų akivaizdžiai viršijo ES vidurkį.
Vengrijos valdantieji tiesiog nusprendė nuosekliai dirbti šeimų labui. Į tai įeina ne tik būstą norinčios įsigyti šeimos ar sutuoktiniai, susilaukiantys pirmųjų atžalų. Vengrijos vyriausybė taip pat dosniai remia vienišus tėvus ar daugiavaikėmis nusprendusias tapti šeimas.
2011 metais Vengrija priėmė naują Konstituciją. Ji apėmė tokius teiginius kaip:
- „Mes pasitikime bendrai formuojama ateitimi ir jaunesnių kartų įsipareigojimu. Tikime, kad mūsų vaikai ir anūkai vėl padarys Vengriją didingą.“
- „Manome, kad šeima ir tauta yra esminis mūsų koegzistencijos pagrindas.“
- „Mes esame atsakingi už savo palikuonis.“
Vengrijos konstitucija taip pat apima įsipareigojimą išsaugoti tvirtą kalbą, istorinį nacionalinį paveldą, krikščionišką tapatybę ir bendruomenės vertybes. Be to, konstitucijoje buvo aiškiai įrašytas požiūris į šeimas, nepaliekant vietos jokioms LGBT ideologijai būdingoms mintims:
„Vengrija saugo santuokos institutą kaip vyro ir moters sąjungą <...> ir šeimą kaip tautos išlikimo pagrindą. Vengrija skatina įsipareigoti turėti vaikų. Šeimos apsaugą reglamentuoja pagrindinis įstatymas.“
Žinoma, vien Konstitucijos pakeitimas nebuvo vienintelis žingsnis didelį dėmesį skiriant gimstamumui ir šeimų puoselėjimui. 2011 ir 2012 metais Vengrija pakeitė surenkamų mokesčių struktūrą, atleisdama vaikų turinčias šeimas nuo tam tikrų mokesčių. Tokiu būdu šeimos sutaupė ~400-1 400 Eur, priklausomai nuo to, kiek vaikų jos augina. Be to, darželiai tapo nemokami, o studentų paskoloms irgi pradėtos taikyti lengvatos.
2015 metais Vengrijos vyriausybė paskelbė apie naują svarbią politiką: šeimoms bus skiriamos dosnios subsidijos naujiems namams pirkti ar statyti, o subsidijos bus didinamos atsižvelgiant į jų šeimyninę padėtį ir vaikų skaičių.
Ši „Šeimos būsto pašalpos programa“ (CSOK) suteikia maksimalią naudą susituokusioms poroms, turinčioms tris ar daugiau vaikų. Tokiai šeimai suteikiama ~34 000 Eur dotacija naujam namui įsigyti, kartu su didelėmis palūkanų ir mokesčių lengvatomis. Iš tiesų minėtos lengvatos tokio gausios, jog yra vertos maždaug 14 000-47 000 Eur, priklausomai nuo įsigyto būsto ir paskolos sąlygų. Tad bendra gautos paramos suma gali siekti nuo 48 000 iki 81 000 Eur.
O pora, kuri turi du vaikus, gali tikėtis maždaug 17 000-33 000 Eur. Taigi, kiekvienas vaikas porai tampa itin reikšmingu pliusu, bandant kuo pigiau įsikurti savo svajonių namuose. Be to, per pastarąjį dešimtmetį Vengrija nuosekliai didino išmokas šeimoms, motinoms bei vaikams.
Naujausi duomenys rodo, jog šeimų paramai skirtų schemų įgyvendinimui Vengrijos vyriausybė dabar skyrė 6% BVP. Tai yra didžiausias santykis ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Pati Vengrijos prezidentė Katalin Novák sakė, kad Europos ateičiai gali kilti pavojus, „nebent bus pateiktas šeimai palankus atsakymas į demografinę krizę“.
Abortų Statistika ir Gimstamumas Lietuvoje
Apibendrinant, pateikiama lentelė su pagrindiniais statistiniais duomenimis apie gimstamumą ir abortus Lietuvoje:
| Metai | Gimusių Kūdikių Skaičius | Dirbtinių Abortų Skaičius | Abortų Skaičius 100 Gimusių Kūdikių |
|---|---|---|---|
| 2020 | 25 144 | 2 794 | 11.1 |
| 2021 | 23 330 | 2 735 | 11.7 |
| 2022 | 22 068 | 2 705 | 12.3 |
žymės:
Panašus:
- Šiaulių Neįgaliųjų Departamento Socialinės Globos Namų Kontaktai ir Svarbi Informacija – Lengvas Susisiekimas!
- Sužinokite viską apie nėštumo nutraukimo metodus: chirurginis ir medikamentinis abortas
- Šokiruojanti Abortų Statistika Lietuvoje: Kodėl Moterų Pagalba Yra Gyvybiškai Svarbi?
- Saulės Energijos Grandinė: Lengvas Paaiškinimas Vaikams, Kuris Patiks Kiekvienam!
- Vaikiškų lovų skelbimai: Patarimai, kaip išsirinkti idealų miegamojo draugą jūsų vaikui!