Kitą savaitę po ilgos pertraukos S. Buzas surengs personalinę parodą. Nuo rugsėjo 11 d. galerija „Akis“ lankytojus pasitiks S. Buzo akvarelės darbais. Nors paskutinę personalinę parodą dailininkas ruošė prieš daugiau nei dešimt metų, pompastiško atidarymo neplanuoja.
„Nemėgstu atidarymų. Visi tie šampaniukai, kalbos... Verčiau tegu paveikslai patys su žiūrovais pasikalba“, - sako jis. Paroda vyks nedidelėje kamerinėje aplinkoje, tad „dalyvių“ bus nedaug. Dalyviais S. Buzas vadina savo akvarelės darbus. Dažniausi juose - gamtos, architektūros motyvai, būna, plaukioja žuvys.
„Dėl žuvų nesistebėkite - žvejyba yra antroji mano religija. Trečioji - krepšinis. Nors akvarele galima sukurti ne tik romantišką peizažą, bet ir įspūdingą portretą, S. Buzas jų netapo. „Nesu portretistas. Kito žmogaus tapymas - labai intymus dalykas. Turi arba labai gerai perprasti žmogų, arba suprasti jį savaip ir sugebėti tai perteikti“, - sako dailininkas.
Akvarelės technika ir unikalumas
Akvarelės technika S. Buzas domėjosi nuo jaunų dienų: iš pradžių, besimokydamas dailės mokykloje, vėliau - tuometiniame Šiaulių institute, kuriame studijavo dailę. „Mano tėvas, irgi dailininkas, yra pasakęs: „Akvarelės dažai neturi baltos spalvos. Kiek sugebėsi išlaikyti baltą spalvą, tiek pavyks piešinys.“ Mane tai sužavėjo“, - prisimena S. Buzas. Jo paveiksluose balti ruožai sukuriami ne teptuko potėpiais, o priešingai - paliekant neuždažytų plotų ant balto popieriaus lapo. Tiesa, dailininkas pažymi, kad dabar į baltą pigmentą akvarelėje žiūrima laisviau.
Sudėtinga ne tik išlaikyti baltą spalvą, bet ir išlieti akvarelę. „Viskas daroma ant šlapio popieriaus lapo. Jį įmerkiu į vonią arba kaip nors kitaip sudrėkinu. Paveikslui turiu pusvalandį, geriausiu atveju - valandą. Kol nudžius popierius. Kai žmonės sužino, kiek laiko užtrunku, dažnai stebisi. Daugelis galvoja, kad kuo ilgiau pieši paveikslą, kuo ilgiau su juo dirbi, tuo jis vertingesnis. Su akvarele kitaip“, - pasakoja S. Buzas, taip pat dirbantis su aliejiniais dažais, retkarčiais - guašu.
Įkvėpimas ir nuotaika kūryboje
Ant drėgno lapo ne taip pakreipus teptuką, darbą paprastai tenka išmesti - akvarelės praktiškai neįmanoma pataisyti. Eskizo taip pat nepasidarysi, todėl piešinyje itin justi dailininko profesionalumas, nuotaikos ir mūzos. „Būna, išvažiuojame sekmadienį su draugu į žvejybą. Diena darganota, bet žuvys kimba. Pasikraunu geros nuotaikos, gamtos vaizdų ir sugrįžęs galiu lieti. Kol iš gamtos gauti pojūčiai dar neišnykę. Kadangi esu užkietėjęs miestietis, galbūt labiau moku vertinti gamtą. Juk mes, rytą išėję iš savo „kaladėlių“ daugiabutyje, nedažnai pamatome rūką pievoje. Kaime gyvenantiems žmonėms tai natūralu, miestiečiams - ypatinga. Aišku, ne visiems“, - sako S. Buzas.
Dailininkas niekuomet netapo, būdamas blogos nuotaikos. „O kam kitam žmogui reikia mano blogų emocijų? Jeigu tapyčiau, kai man negerai, baltos spalvos tikrai neliktų - viskas būtų tamsu“, - teigia jis.
Prisiminimai apie "Šiaulių dienas"
S. Buzą įkvepia ne tik gamta, bet ir kelionės. „Daugelyje šalių teko matyti, kaip dailininkai stovi gatvėje ir lieja akvarelę. Jo paties gatvėje nepamatysite - išvykti į užsienį jaučiasi per senas, o Lietuvoje bodisi komercija. „Pamenu, pirmą savo paveikslėlį pardaviau 1985 m. dabartinėje Povilo Višinskio aikštėje. Kaip tik vyko „Šiaulių dienos“ ir mums, studentams, leido paprekiauti. Gaila, bet, bėgant metams, gatvės prekyba pasidarė turginė. Jeigu vienu metu vyktų mugės Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, galėtumėte pamatyti tuos pačius paveikslus... Mūsiškiai anuomet ir pigiau kainavo, ir iš „dūšios“ buvo“, - pokalbį užbaigia S. Buzas.
Stasys Buzas - partizanas ir politinis kalinys
Buvusį partizaną, politinį kalinį P. Buzą ketinama pagerbti po mirties. Jis 1919 metais gimė Prienų rajone, būdamas 26 metų tapo partizanu. Po išdavystės 1946 metais P. Buzo bendražygiai žuvo, o jis likęs gyvas buvo suimtas, tardomas, nuteistas dešimčiai metų nuteistas kalėti griežto režimo Intos lageryje.
Grįžęs iš lagerio P. Buzas apsigyveno Birštone, įsijungė į pogrindinę antisovietinę veiklą. Jis platino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, slapčia daugino religinę literatūrą. 1980 metais P. Buzas vėl buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų griežto režimo laisvės atėmimo bausme Permės srities politinių kalinių lageryje.
P. Buzas taip pat buvo aktyvus Sąjūdžio veikėjas, inicijavo laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietų įamžinimą, atminimo kryžių, paminklų pastatymą Birštono ir Prienų krašte.
Įamžinimas Birštone
Kaunietį skulptorių S. Žirgulį siūloma pagerbti už jo indėlį į Birštono puoselėjimą - ilgametę skulptūrų parodą kurorto viešose erdvėse. Birštono skulptūrų parke pastatytas S. Žirgulio kūrinys „Gyvenimo šaltiniai“, mieste - skulptūra „Gimtadienis“, surengta ilgalaikė mažosios plastikos paroda. Menininkas nuolat bendradarbiauja, konsultuoja Birštono savivaldybės architektus.
žymės: #Gime
Panašus:
- Stasys Lukošius: Neįtikėtina Gyvenimo Istorija ir Kūrybos Paslaptys
- Neįtikėtini faktai apie žymius Telšių krašto žmones: gimimo datos ir įdomybės!
- Stasio Girėno Gimimo Data ir Įdomiausi Gyvenimo Faktai, Kurių Niekada Nebuvai Girdėjęs!
- Nepraleiskite! Šilčiausi Sveikinimai Gimtadienio Proga ir Įkvepiantys Linkėjimai
- Gargždų lopšelis-darželis „Naminukas“: tikros tėvų atsiliepimų ir patirčių apžvalgos