Pagal globos formą ir trukmę globos įstaigos skirstomos į dienos globos, laikino apgyvendinimo ir stacionarios globos įstaigas.
Globos įstaigos dažniausiai specializuojasi teikti paslaugas vienai ar kelioms klientų grupėms, kurias sieja panašios socialinės problemos, poreikiai ir interesai.
Vaikų globos įstaigose apgyvendinami ir globojami vaikai, dėl tam tikrų aplinkybių negalintys gyventi namuose.
Neįgaliųjų globos įstaigos skirtos laikinai arba nuolat gyventi proto negalią turintiems vaikams arba suaugusiesiems, kuriems būtina priežiūra, slauga ir jie negali gyventi namuose arba savarankiškai.
Senų žmonių globos įstaigos skirtos nuolat gyventi seniems žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir slauga.
Lietuvoje nuo 16 a. prie vienuolynų ir bažnyčių ėmė veikti pirmosios globos įstaigos (špitolės), daugiausia skirtos seniems žmonėms ir neįgaliesiems. 18 a. pradėta organizuoti vaikų (našlaičių, pamestinukų) globa. 19 a.
Nuo 1991 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi globos įstaigų decentralizacijos ir plėtros, pradėtas kurti globos įstaigų tinklas savivaldybėse, gausėjo globos įstaigų, įsteigtų nevalstybinių organizacijų.
2016 veikė 123 stacionarios vaikų globos įstaigos, keturios iš jų - negalią turintiems vaikams, 107 įvairių tipų (valstybiniai, savivaldybių, parapiniai) senų žmonių globos namai, kuriuose buvo teikiamos stacionarios globos paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms, 58 globos įstaigos negalią turintiems suaugusiems asmenims.
Socialinės globos apibrėžimas
Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose.
Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas ir prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys.
Pastarųjų metų statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. 2007 m. socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 101-oje senyvo amžiaus asmens globos įstaigoje. Šios paslaugos buvo suteiktos per 4,9 tūkst.
Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Šio personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas. Dėl ilgalaikės globos poreikio didėjimo ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigos veiklą.
Darbe analizuojama senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo specifika, kuri susijusi su šios įstaigos teikiamų paslaugų paskirtimi ir tikslais. Šio personalo sudėties, jo kvalifikacijos ir darbo organizavimo trūkumai, fizinė paslaugų teikimo aplinka, socialinės globos paslaugų reglamentavimo netobulumas daro įtaką senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimui. Išnagrinėti ir įvertinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes. Apibūdinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo ypatumus.
Tyrimo metodika
Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius atlikta mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė. Išnagrinėta socialinės globos samprata ir reikalavimai, senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo aspektai. Apžvelgta Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjanti socialinės globos klausimus, apibūdintas šios paslaugos valdymas.
Socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo vertinimas šiame darbe vykdomas atliekant tyrimą - interviu su ekspertais, kurio tikslas - tobulinti ir efektyviau organizuoti globos įstaigos veiklą. Šias problemas.
Pasirinkti ekspertai - valstybinis, savivaldybinis, parapijinis ir nevyriausybinis organizacijų pavaldumo globos įstaigos vadovai, atsakingi už įstaigos veiklos organizavimą. Jų pagalba siekiama atskleisti įstaigos veiklos organizavimo problemas.
Atlikto tyrimo rezultatai atskleis socialinės globos įstaigos senyvo amžiaus asmenims veiklos esamą situaciją ir galimybes tobulinant jų veiklos organizavimo kokybę.
Pagrindinės sąvokos
Senyvo amžiaus asmuo - sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinis paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.).
Socialinės globos norma - Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos (Socialinis paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.).
Šios trumpalaikės/ilgalaikės socialinės globos vienu metu ne mažiau kaip 10 asmenų ar įstaigos, kuriose namų aplinkoje grupėmis apgyvendinami asmenys ne daugiau kaip po 10 asmenų vienoje grupėje (Socialinis paslaugų katalogas, 2006, 20.1 p.).
Demografiniai pokyčiai ir socialinės globos poreikis
Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvos socialinio - ekonominio vystymosi raidoje išryškėjo demografinė visuomenės senėjimo problema. Didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis. Iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai sens (80m. ir daugiau) asmenys. Ši tendencija turi įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse.
Socialinės globos poreikis paskutiniame dešimtmetyje nemažėja. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų.
Nors pripažįstama, kad šiuo metu senėjant visuomenei institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmens socialinė priežiūra, bet socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.
Socialinės paslaugos
Senstant visuomenei, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi.
Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas (United Nations, 1991) . Šioje pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pasirinkimą, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę (United Nations Principles for Older Persons.
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996, I dalies 23 str.) yra akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą.
2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmsų plane dėl visuomenės senėjimo yra sakoma: Vyriausybės politika turėtų užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą. Turėtų būti parengti veiksmingi planai, kaip šios reikmės turėtų būti laiku tenkinamos (2002 m.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, būtinas naujas požiūris į senėjimą, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę, o jų globą suvokiant, kaip bendrą visuomenės uždavinį (Europos Sąjungos oficialus leidinys, 51 tomas, 2008, pranešimo nr.
Europos Sąjungos Regionų komiteto nuomone (2008) konkretiems asmenims pritaikytos būtinos paramos priemonės būtų suplanuotos laiku ir užtikrintos. Vietos ir regionų valdžios institucijoms yra būtinos priemonės kokybiškos paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmsų planams parengti (Europos Sąjungos regionų komitetas, 2008, 75- oji plenarinė sesija, 32, 34 p.) .
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Šios ES valstybes nares nuolat tobulinti įgyvendinamą socialinę politiką.
Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijos ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarios globos įstaigos decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje.
Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeninis paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Minėtame teisės akte nurodoma nesteigti didelių stacionarių globos įstaigų, o esamose vykdyti pertvarkos projektus.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę 2002 m. Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys.
Bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Kaip matome pateiktame paveiksle specialiosios socialinės paslaugos skiriamos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą.
Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros. Kaip matome paveiksle socialinė globa yra kita specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Šios neturint galimybių prižiūrėti asmenį (ligos, komandiruotės, atostogos arba šeimos ar darbo įsipareigojimai ir kt.) .
Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos.
Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose (Socialinis paslaugų katalogas, 2006).
Socialinės globos teikimo vietos
Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose.
Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis (Socialinis paslaugų katalogas, 2006, 19.1 punkt.), skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa. Sudaryti šias sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanomai kokybiškesnį gyvenimą, skatinant jų sugebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.
Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ir kitos paslaugos (Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatos, 1998).
Savarankiškesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose.
Taigi, socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų paslaugų nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato.
Dienos ir trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose.
žymės: #Globos
Panašus:
- Nepraleiskite! Svarbiausi Suaugusiųjų Stacionarios Socialinės Globos Reikalavimai 2011 m. – Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Ylakių senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai
- Sužinokite pagrindinius PMS ir nėštumo požymių skirtumus – svarbiausi ženklai, kuriuos turite žinoti!
- Panevėžio Gimdymo Namai: Išsamūs Atsiliepimai, Paslaugų Apžvalga ir Viskas, Ką Reikia Žinoti