Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vilniuje gausu įvairių teatrų, siūlančių spektaklius vaikams rusų kalba. Tai puiki galimybė praleisti laiką su šeima, lavinti vaikų vaizduotę ir kartu mokytis rusų kalbos.

Vilniaus senasis teatras

Vilniaus senasis teatras (anksčiau vadintas Lietuvos rusų dramos teatru) įsikūręs Vilniaus centre, Jono Basanavičiaus gatvėje nr. Tai seniausias teatro pastatas Lietuvoje, 2013 m. spalio mėn. minėjo 150 metų jubiliejų. Teatro trupėje yra daugiau nei trisdešimt aktorių. Teatro trupė Vilniuje pradėjo veikti nuo 1864 m. gruodžio.

Teatrui vadovauja aktorė ir scenos kalbos dėstytoja Olga Polevikova (nuo 2018 m. liepos mėn.), pakeitusi režisierių Joną Vaitkų. Vaidinimai daugiausia vyksta rusų kalba (arba rusų k. subtitrais).

Statomi spektakliai pagal šiuolaikines ir klasikines lietuvių, rusų ir užsienio autorių pjeses, kuriami spektakliai vaikams. Keletą sezonų (1894-1895 ir 1895-1896 m.) teatre vaidino didžioji rusų teatro aktorė Vera Komisarževskaja. Daug metų teatro pastatas buvo Jogailos gatvėje, o nuo 8 dešimtmečio vidurio kolektyvas persikėlė į istorinį buvusio Pohuliankos teatro pastatą.

Spektakliai vaikams kituose teatruose

Vilniuje taip pat galima rasti spektaklių vaikams kitose teatro aikštelėse.

MO muziejus

Praleiskite sekmadienius su mažaisiais draugais MO muziejuje. Kviečiame jus į teatro užsiėmimus bei istorijų pasakojimo dirbtuves. Teatro „Pradžia“ aktoriai kvies įsitraukti į 90-ųjų vaikystės žaidimus. Siūlome prisiminti ir kartu su vaikais išbandyti tiek aktyvius fizinius, komandinius žaidimus, tiek savarankiškas veiklas - šokinėjimą gumyte, „Klases”, „Šansą”, laivų mūšį, kryžiukus-nuliukus arba galimybę pasigaminti „sekretą”. Žaidimai vyks nuo 11 val. iki 14 val., o prisijungti galite bet kuriuo metu. Visai kaip kieme. Ekskursijos metu keliausime į praeitį! Persikelti į 90-uosius padės parodos eksponatai. MO muziejus, lapkričio 3 d.

Vilniaus mažasis teatras

Spektaklis „Mano batai buvo du“ sukurtas žaidimo principu, jame skamba gyvai aktorių Gintarės Latvėnaitės, Indrės Patkauskaitės, Jokūbo Bareikio ir Tomo Rinkūno atliekamos dainelės pagal populiarią ir šiek tiek mažiau žinomą lietuvių poetų kūrybą. Tai pamokantis smagus vaidinimas apie draugystę ir apie tai, ką gali iškrėsti vaiko neprižiūrimi daiktai. Įsivaizduokite, jei vieną dieną įsižeidęs žmogeliuko batas iškeliautų… tiesiai į dangų. Žmogeliukui ir jo draugams neliks nieko kito, kaip tik traukti ieškoti dingusio bato. Vilniaus mažasis teatras, lapkričio 3 d.

Valstybinis Vilniaus jaunimo teatras

Ko bijojome vaikystėje ir ko vis dar bijome dabar? Kaip priimame savo buvusias ir esamas baimes? Ar baimė gali būti pozityvi? Gal ji būtina, kad galėtume augti? Kad atsakytų į šiuos klausimus, režisierė Olga Lapina kartu su dailininke Renata Valčik sukūrė savitą Jaunimo fojė erdvių architektūrą. Iš aktorių vaikystės patirčių ir asmeninių istorijų gimė „baimių kambarių“ miestelis. Valstybinis Vilniaus jaunimo teatras, lapkričio 3 d.

Vilniaus teatras „Lėlė“

„Ar girdi, ar išgirs žmogus paukščius? Ar patys paukščiai girdi vienas kitą? Ar girdi žmogų šalia esantis žmogus?“ - paklausim, bet verčiau neatsakysim. „Lėlės“ teatro žiūrovams gerai žinomos itin jautrios, poetiškos, daugybę sluoksnių savyje talpinančios Nijolės Indriūnaitės pjesės: „Baltos pasakos“, „Mergaitė su degtukais“, „Gėlių istorijos“ ir kt. Naujausia N. Indriūnaitės pjesė - Raudonosios knygos įkvėpta - šį kartą atsidūrė lenkų režisierės Ewos Piotrowskos rankose. Lietuvos teatro žiūrovai su E. Piotrowskos kūryba pažįstami iš 2011 m. Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatyto spektaklio pagal Lewis Carroll romaną „Alisa stebuklų šalyje“. „Raudonojoje knygoje“ stebėsime ir pažinsime paukščius. Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 3 d.

Monospektaklis „Kiškių sukilimas“ - tai sėkmingas režisieriaus ir dailininko Rimo Driežio pabandymas įpūsti tradicinio anglų balaganinio lėlių teatro vaidinimo „Pančas ir Džudė“ dvasios puikiai Kazio Binkio (1893-1942) poemai. O kad intriga patrauktų ir suaugusiųjų dėmesį - perkelti spektaklio veiksmą į prieškario Kauną: kiškiai įsiveržia į Kauno teatrą ir iš operos žvaigždės Kipro Petrausko reikalauja, kad šis liautųsi medžiojęs kiškius. Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 3 d.

Lietuvos rusų dramos teatras

Spektaklyje „Triušis Edvardas“ žiūrovai susipažins su porcelianiniu triušiu, išmokusiu paguosti, išklausyti ir mylėti savo nepaprastos kelionės metu sutiktus artimus žmones. Geriausio pasaulyje lėlių meistro sukurtas gražuolis Triušis Edvardas ilgą laiką mylėjo tik pats save ir visai nesirūpino jį prižiūrinčios ir globojančios mergaitės Abilenos jausmais. Lemtingo atsitikimo metu Edvardas yra atskiriamas nuo jį mylinčios mergaitės ir netikėtai leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę. Jos metu triušis išmoksta mylėti ir ilgėtis, pakeičia daugelio žmonių gyvenimus ir supranta, kad „visada turi ko nors laukti ir tikėtis. Turi gyventi viltimi. Lietuvos rusų dramos teatras, lapkričio 3 d.

Nacionalinis Kauno dramos teatras

Smulkusis miško verslininkas kiškis Bernardetas nusprendė emigruoti iš gimto miško į Vilnių. Pakeliui sutiko ir likimo draugų - emigrantų iš Petruškos ūkio: kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį ir ožį Makedoną. Kaip jiems sekėsi, ar svetingas pasirodė svajonių miestas? Visa tai žiūrovai sužinos atėję į spektaklį. Spektaklis gali būti suprantamas ir kaip žaisminga bei linksma pasaka vaikams, ir kaip šių dienų realybės groteskiška parabolė. Todėl jis tiks bet kokiai publikai. Nacionalinis Kauno dramos teatras, lapkričio 2 d.

Ilgoji teatro salė šiame spektaklyje virsta gatve, kurioje vaikystės ir pasakų pasaulis džiugus ir nerūpestingas. Meilė, vienatvė, tikėjimas ir viltis apsigyvena pasakose ir istorijose. Močiutė Johana sako, kad kiekviename muilo burbule snaudžia pasaka… Tereikia ją pažadinti… „Bjaurusis ančiukas”, „Nauji karaliaus rūbai”, „Negimusių vaikų tvenkinys” ir kitos Anderseno pasakos yra įkvėptos jo paties gyvenimo. Turbūt todėl jos sujungia mažus ir didelius, padeda suvokti didžiojo pasakoriaus pasaulį. „Kai praeisi Anderseno gatve, nepamiršk to. Nacionalinis Kauno dramos teatras, lapkričio 3 d.

Kauno valstybinis lėlių teatras

Spektaklio kūrėjai - Darius Krapikas ir Rasa Bartninkaitė Mažojoje teatro salėje kviečia į nuotaikingą, interaktyvų, muzikinį spektaklį, kuriame vienas iš pagrindinių vaidmenų bus suteiktas genialiai A.Vivaldžio muzikai. Muziką spektakliui iš A. Vivaldžio „Keturi metų laikai“ koncertų parinko idėjos autorius, profesionalus smuikininkas bei aktorius - D. Ar žinote, kur slepiasi įkvėpimas? Kaip jį prisišaukti ir kur pasodinti, kad imtų ir paverstų būrį pabirusių natų užburiančiu muzikiniu kūriniu? Pagrindinis spektaklio veikėjas Svirpliukas Baldis jaučiasi labai nelaimingas - sunku patikėti, bet jis nemoka griežti smuikeliu! Jam padėti gali tik labai gerbiamas kompozitorius, linksmuolis abatas Antonio Vivaldis. Kauno valstybinis lėlių teatras, lapkričio 3 d.

Klaipėdos lėlių teatras

„Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ - tai labai vaizdingai, įtaigiai ir jautriai papasakota istorija apie porcelianinį triušį, kuris mokosi mylėti. Edvardas Tiuleinas - tai išpaikintas triušis, kuriam nerūpi niekas, išskyrus jį patį. Vieną dieną Edvardas pasimeta. Glūdėdamas vandenyno gelmėse, šokdamas gatvėje, susitikdamas su keisčiausiais žmonėmis, triušis supranta, kad jo širdis sukurta mylėti. Ieškodamas kelio namo jis keliauja iš rankų į rankas, mokosi vertinti draugystę, ima suprasti, kas yra meilė, prisirišimas, ilgesys. „Atverk savo širdį - ir kas nors ateis. Klaipėdos lėlių teatras, lapkričio 2 d.

Spektaklis kūdikiams „Sapnų pasakėlė. Šio unikalaus spektaklio - projekto autoriui ir režisieriui Donatui Savickiui bei dailininkei, Donato žmonai Angelinai Furmaniuk - Savickienei idėja sukurti spektaklį kūdikiams kilo susilaukus savo vaikelio. Šio projekto tikslas - ugdyti lėlių teatro žiūrovus nuo kūdikystės ir užpildyti patiems mažiausiems vaikams iki trejų metų bei juo auginantiems tėveliams skirtų renginių spragą. „Miego pagalvėlės - sapnų pasakėlės“ - trys spektakliai apie mus supančią aplinką: dangų, vandenį, žemę. Kiekvienoje serijoje skirtingą stichiją atskleidžia vis kitoks siužetas, forma, vizualinis sprendimas, atmosfera. Pirmoji serija „Sapnų pasakėlė - diena/naktis“ pasakoja apie dangaus gyventojus: saulę, debesis, lietų, paukščius, vaivorykštę… Antroje serijoje „Sapnų pasakėlė - vandenynas“ pasineriama į vandenyno gelmes, kuriose sutinkami vandenyno gyventojai. „Sapnų pasakėlė - Žemė“ - tai istorija apie gyvybės užsimezgimą, perteikiama pasakojimu, kaip iš sėklytės išauga medelis. „Sapnų pasakėlės“ - atmosferiniai spektakliai. Klaipėdos lėlių teatras, lapkričio 3 d.

Valstybinis Šiaulių dramos teatras

Tai spektaklis improvizacija. Kukutis ir jo draugai surengia žiūrovams kelionę per metų laikus. Ji transformuojasi į linksmus žaidimus, priklausomai, į kokį metų laiką patenka spektaklio herojai: vasarą jie mėgaujasi šiltos saulutės spinduliais ir gėlių kvapais, rudenį renka lietaus lašus ir taškosi balose, žiemą mėtosi puraus sniego gniūžtėmis ir lipdo Senį Besmegenį, kuris senelei ir seneliui tampa neklaužada anūkėliu ir todėl, atėjus pavasariui, ištirpsta. Spektaklyje yra ir daugiau įdomių personažų: duktė tinginė, kuri nemoka verpti ir jos trys draugės - raganos, kurios už ją nudirba visus darbus, yra karvutė, kuri išskrenda į dausas, taip pat - katinas, kuriam, vaikštant po kopūstų daržą, ant uodegos dangus užgriūva, ir trys storuliai, kurie pameta savo didelius pilvelius… Ir, žinoma, Kukutis, kuris visuose metų laikuose atranda jų žavesį, grožį ir malonumus; apie tai jis dainuoja savo draugams ir žiūrovams. Valstybinis Šiaulių dramos teatras, lapkričio 3 d.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: