Velykos arba Prisikėlimo sekmadienis yra krikščionių šventė ir kultūrinė šventė, skirta Jėzaus prisikėlimui iš numirusių paminėti. Ši pavasario šventė yra labai populiari Lietuvoje. Tai Jėzaus Kristaus kančios kulminacija, prieš kurią prasideda gavėnia (arba Didžioji gavėnia), 40 dienų pasninko, maldos ir atgailos laikotarpis.
Šiame puslapyje rasite net 35 velykinius paveiksliukus spalvinimui, kuriuos galite nemokamai atsisiųsti ir atsispausdinti. Tai puiki veikla vaikams ir visai šeimai šventiniu laikotarpiu - spalvindami ne tik smagiai praleisite laiką, bet ir sukursite savo unikalius velykinius kūrinius.
Atsispausdinti paveikslėlius labai paprasta. Visi paveiksliukai pritaikyti spausdinti ant A4 formato lapų. Atsidariusiame spausdinimo lange spauskite spausdinti (angl. print).
Velykų datos
Velykos kasmet švenčiamos skirtingomis datomis, priklausomai nuo to, kada įvyksta pilna pavasarinė mėnulio fazė. Velykų data yra apskaičiuojama pagal tam tikrą formulę, kuri vadinama „Marsdeno formule”. Ši formulė apima keletą veiksnių, įskaitant mėnulio fazę, saulės poziciją ir kitus faktorius.
Velykų data gali būti skirtinga tarp Vakarų ir Rytų krikščionių, nes jie naudoja skirtingus kalendorius. Rytų krikščionys naudoja Juliaus kalendorių, o Vakarų krikščionys naudoja Grigaliaus kalendorių. Jei kalbame apie Vakarų krikščionis, tai Velykos paprastai yra švenčiamos pirmąją sekmadienį po paskutinės pilnos mėnulio fazės, kuri įvyksta pavasarį.
Pastarųjų 5 metų Velykų datos:
- 2023 m. balandžio 16 d.
- 2024 m. kovo 31 d.
- 2025 m. balandžio 20 d.
- 2026 m. balandžio 5 d.
- 2027 m. balandžio 25 d.
Velykų simboliai
Tarp paveikslėlių rasite margučių raštus, Velykų kiškučius su krepšeliais, viščiukus, pavasario ėriukus, velykinius vainikus, gyvūnėlių paradus, netgi margučių oro balionus ir mandalų stiliaus kiaušinius.
Kiaušiniai
Dažyti kiaušiniai yra sena tradicija, kuri atsirado ilgai prieš krikščionybės laikus ir buvo susijusi su pavasario atėjimu ir gamtos atgimimu. Senovėje kiaušiniai buvo laikomi simboliu, reiškiančiu naują gyvenimą ir vaisingumą.
Prieš pat Velykas, bažnyčiose būdavo surengiami pusryčiai, kurie vadinami „grįžimo iš dieviškosios liturgijos pusryčiais”. Šie pusryčiai apima kiaušinius, duoną ir vandenį, ir buvo suprantami kaip atgimimo ir naujo gyvenimo simboliai.
Šiandien dažyti kiaušiniai yra populiari tradicija ir Velykų simbolis, kuris padeda sukurti šventinę nuotaiką ir atspindi senas kultūrines ir religines tradicijas. Tradiciškai Velykų kiaušiniai dažomi natūraliais dažais, tokiomis kaip raudonasis svogūnas, mėlynės arba raudonos avietės. Dažniausiai kiaušinius dažo skirtingomis spalvomis, kad būtų galima juos atskirti ir suprasti, kurie kiaušiniai priklauso kam.
Kiškiai
Kiškis, kaip simbolis, atsirado senovėje. Pagoniškos kultūros jį laikė vaisiaus, gausos ir vaisingumo simboliu. Krikščionybėje kiškis taip pat buvo priskiriamas vaisingumo ir atgimimo simboliams, o Velykos buvo svarbi šventė, susijusi su atgimimu ir nauju gyvenimu, nes šios šventės metu krikščionys minėjo Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Taigi, kiškis, kaip simbolis, yra susijęs su Velykomis dėl to, kad jis yra susijęs su vaisingumu ir atgimimu.
Be to, kai kuriose Vakarų šalyse yra tradicija Velykų rytą arba vakarą vaikams rodyti slaptus kiškių lizdus ir leisti jiems ieškoti Velykų kiaušinių, kuriuos paslėpė kiškiai.
Viščiukai
Velykos taip pat neatsiejamos nuo viščiukų, kurie simbolizuoja naują gyvybę ir atgimimą.
Velykų tradicijos kitose šalyse
Viena iš šalių, kurioje Velykos yra viena didžiausių švenčių yra katalikiška Lenkija. Lenkijoje Velykos yra švenčiamos visoje šalyje, ypač miestuose. Šventė prasideda didžiąja penktadienio dieną, kuri vadinama „Geruoju penktadieniu”. Šią dieną krikščionys atsimena Jėzaus Kristaus kentėjimus ir mirtį ant kryžiaus.
Per Velykas Lenkijos krikščionys lanko bažnyčias, dalyvauja šventės mišiose, atlieka tradicines apeigas ir puoselėja šeimos tradicijas. Taip pat populiarus yra kiaušinių dažymas, Velykų pyragų kepimas ir maisto dalijimas skurdžiausiems.
Kitos šalys, kuriose Velykos yra iškilmingai švenčiamos, yra Ispanija, Italija, Vokietija, Lietuva, Graikija ir kt. Kiekviena šalis turi savo unikalų būdą švęsti šią šventę, bet bendras dalykas yra tai, kad Velykos yra svarbi šventė, per kurią krikščionys atsimena Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą.
Kai kuriose kultūrose, tokiose kaip JAV pietų valstijose arba Lenkijoje, anties kepsnys yra svarbus Velykų patiekalas. Ar kepant antį per Velykas yra priimtina priklauso nuo šeimos tradicijų ir kultūros, kurioje jūs gyvenate ar esate kilęs.
Velykinis palaiminimas
Velykinis dievo palaiminimas yra krikščionių tradicija, kurią praktikuoja dauguma krikščionių bendruomenių Velykų dieną arba Velykų sekmadienį. Palaiminimas yra religinis aktas, kurio metu dvasinis lyderis (kunigas arba vyskupas) vartojant šventą vandenį arba kitą šventą simbolį meldžia už Dievo apsaugą, globą ir gerovę tam tikram asmeniui arba bendruomenei. Velykinis dievo palaiminimas yra dažniausiai atliekamas bažnyčiose, tačiau jis gali būti atliekamas ir kitose vietose, pavyzdžiui, laukinėje gamtoje.
žymės:
Panašus:
- Spalvinimo Knygelės Vaikams: Nauda, Rūšys ir Patarimai Renkantis
- Spalvinimo paveikslėliai vaikams spausdinimui: didelis pasirinkimas
- Neįtikėtini spalvinimo paveikslėliai gimtadienio temai vaikams – linksmybės garantuotos!
- Išmokos gimus vaikui: kas priklauso ir kaip jas gauti?
- Sužinokite, kada tiksliai pradėti duoti sriubos kūdikiui – ekspertų patarimai!