Jau devyniolika metų Lietuvoje šalia valstybinių vaikų globos įstaigų veikia SOS vaikų kaimas. Daugeliui vilniečių veikiausiai esame pravažiavę pro šalį nesusimąstydami, kuo jis skiriasi nuo kitų globos namų, kaip verčiasi, kokias veiklas vykdo. Informacijos sraute jie lieka nepastebėtais vaikais.
SOS Vaikų Kaimų Istorija ir Veikla
SOS vaikų kaimų istorija prasidėjo 1949 m. Austrijoje. Pirmąjį kaimą įkūrė Hermannas Gmaineris. Tuo metu tai buvo revoliucingas žingsnis, visų pirma todėl, kad globa pradėjo remtis šeimos modeliu ir vaikai gyveno kuo artimesnėje šeimai aplinkoje su SOS mama. Biologiniai broliai ir sesės, nuo pat kaimų įkūrimo, gyvena kartu. Tai vėlgi buvo naujovė, nes anksčiau gyvavo praktika atskirti berniukus nuo mergaičių.
Šiuo metu dirbame keliomis kryptimis. Pirmiausia, žinoma, globojame vaikus, kurie gyvena šeimomis po 5-6 vaikus su SOS mama. Kai vaikams sukanka 16 metų, jie iš kaimo persikelia į jaunimo namus. Tai kita pakopa, kurios tikslas - padėti įgauti būtiniausių savarankiško gyvenimo įgūdžių. Vaikų kaime nameliai tvarkosi atskirai, o jaunimo namuose akcentuojame bendruomeniškumą. Jaunimas su darbuotojais pats kuria gyvenimo taisykles, tvarkosi, gaminasi valgyti, apsipirkinėja, švenčia šventes, dalyvauja renginiuose. Tuo pat metu išlaikomas asmeninis dėmesys kiekvienam jaunuoliui - kiekvienas soc. darbuotojas turi kelis vaikus, kuriuos globoja, padeda spręsti iškylančias problemas ir užmezga šiltus ryšius su jaunuoliu. Jaunuoliai ir toliau išlaiko ryšius su SOS mama, dažnai lankosi, kartu švenčia šventes.
Dar viena kryptis - pusiau savarankiško gyvenimo programa. Tai jaunuolių rūpyba, kai jie tampa pilnamečiais ir nebegyvena jaunimo namuose. Iš mūsų organizacijos jie iki 24 metų gauna paramą: padedame jiems apmokėti kambario nuomą, padengti medicinines išlaidas. Su šiais jaunuoliais taip pat palaikome ryšį, reguliariai susitinkame, konsultuojame, tiesiog bendraujame kviečiame į jaunimo namų ir vaikų kaimo šventes. Pusiau savarankiško gyvenimo programoje šiuo metu yra 10 jaunuolių, jie studijuoja kolegijose, universitetuose arba tiesiog dirba.
Kaip vaikai patenka į SOS vaikų kaimą?
Mes patys jokios atrankos nedarome, vaikai pas mus patenka savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu ir teismo sprendimu.
SOS mamos: pašaukimas ir atsakomybė
Rasti tinkamas mamas - vienas iš mūsų organizacijos iššūkių, nes jos turi būti labai atsidavusios ir profesionalės. Tikrai ne kiekvienai tinka toks darbas. Dauguma moterų ateina vyresnio amžiaus, jau užauginusios savo vaikus. Atrankos procesas taip pat skiriasi nuo darbinimosi į kitas vietas, jos pusę metų atlieka bandomąjį laikotarpį, kai žiūrima, ar tikrai žmogui tinka šis darbas ir ar patinka, o tik tada priimamas sprendimas. SOS mamos turi išklausyti daug mokymų, tad tikrai nėra lengva susirasti tokių mamų.
Buvimo SOS tėvais darbu nelabai ir pavadinsi, tai greičiau misija, pašaukimas. Mamos gyvena kartu su vaikais kaip tikra šeima, nuo ryto iki vakaro, ir džiaugsme ir varge. SOS mama pirmoji susiduria su vaikų atsineštomis traumomis, įdeda daug pastangų, sveikatos, kol vaikai pradeda atsigauti. Būna, vaikas du-tris mėnesius nesugeba žodžio pasakyti - taip sudėtingai traumuotas.
Šiuo metu turime 11 SOS šeimų, kurios gyvena tarp mūsų ir yra bendruomenės dalis. Kiekvienoje šeimoje auga 4-5 vaikai, turintys SOS mamą ir SOS tetą bei vadinantys vieni kitus broliais ir seserimis. SOS mama kasdien gyvena su vaikais, juos globoja ir augina.
Savanorystės Galimybės SOS Vaikų Kaimuose
Jau kurį laiką savanorystė tampa vis populiaresnė - savanoriaujama ne vien teikiant humanitarinę pagalbą, padedant renginių metu, bet ir ligoninėse ar tarptautinėse organizacijose. Viena iš jų - „SOS vaikų kaimai“, kuriuose šiuo metu savanoriauja 32 įvairaus amžiaus savanoriai.
„SOS vaikų kaimų“ organizacijoje savanorystė nebus „vieniša asmeninė kelionė“, kadangi su savo savanoriais nuolatos bendraujame - tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai vykdome susitikimus, savanoriai organizacijos tinklalapyje www.sos-vaikukaimai.lt turi savo asmeninę „savanorio erdvę“, kurioje gali užduoti savanorystės metu kylančius klausimus - į juos visada atsako vienas iš organizacijos psichologų. Kartu su savanoriais diskutuojame apie kylančius iššūkius, dalinamės džiaugsmais, greitu metu turėsime ir originalius „SOS vaikų kaimų“ sukurtus savanorių mokymus.
Daugiausiai mane žavi, kaip savanorystės metu keičiasi pats savanoris - jis pereina per visus savanorystės etapus. Savanorystės grožis tame ir slypi - savanorystė yra kur kas daugiau nei daugelis įsivaizduoja. Be to, man labai gražu, jog savanorystė yra abipusiai mainai - ateidamas į „SOS vaikų kaimų“ organizaciją savanoris padeda ne vien vaikui, bet ir pačiam sau.
Savanoriaudamas jis pradeda geriau pažinti save - kurdamas ilgalaikį ryšį su vaiku, savanoris ne vien stiprina santykį su vaiku, bet ir su pačiu savimi. Jis tobulina ir stiprina savo asmenines savybes, ieško geresnių būdų, kaip galėtų išreikšti save ir pan.
Iš tiesų, savanorystės esmė „SOS vaikų kaimuose“ ir pagrindinis jos tikslas yra ilgalaikio ryšio tarp vaiko ir savanorio sukūrimas taip padedant vaikui. Tęstinumą ir nuoseklumą mums yra ypač svarbu užtikrinti, kadangi savanorystė organizacijoje vyksta su vaikais. Dėl sudėtingų vaikų patirčių svarbu rūpintis, kad šis savanorio ir vaiko santykis truktų ilgesnį laiką - ugdytųsi draugystė ir pasitikėjimas vienas kitu.
Įprastai savanorystė trunka bent vienerius mokslo metus, tačiau su JST savanoriais yra kiek kitaip - jie visada savanoriauja 6 mėnesius, po 40 val. į mėnesį. Užmezgus santykį tarp mūsų ir savanorio, skiriant jam dėmesį ir palaikymą, po JST savanorystės baigimo išlieka nemaža tikimybė, kad ir šie savanoriai pasiliks organizacijoje savanoriauti ilgiau.
Artimiausias metas, kuomet ieškosime daugiau savanorių, bus artėjantis gruodžio mėnuo. Jei tarp skaitančių šį pokalbį yra tų, kurie svarsto apie savanorystę „SOS vaikų kaimuose“ - ką jiems galėtumėte patarti? Kokie gebėjimai jiems būtų svarbiausi? Svarbiausia yra būti kantriam bei empatiškam, kadangi ryšys yra kuriamas su vaiku. Taip pat savanoris turėtų būti atviras, nestokojantis pozityvumo, einantis tokiu pačiu žingsniu kaip ir vaikas - tai yra, neskubinantis vaiko atsiverti.
Verslo ir SOS Vaikų Kaimų Bendradarbiavimas
Inicijuojame bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, padedančiomis jaunuoliams įgyti darbinės patirties. Kodėl jiems reikia sudaryti palengvintas sąlygas įsilieti į darbo rinką? Mūsų atveju pagrindinis skirtumas tas, kad vaikai labiau traumuoti, patyrę daug skaudžių išgyvenimų - netekę tėvų arba tėvai jų atsisakė. Tas įvykis lydi juos visą gyvenimą, o mūsų darbas - padėti jaunimui kuo lengviau susigyventi su ta trauma, priimti save tokį, koks yra, nekaltinti savęs, stengtis sėkmingai planuoti savo ateitį.
Paprastoje šeimoje tėvai rūpinasi savo vaikais - palaiko, padeda susirasti darbą. Mūsų jaunuoliais tikrieji tėvai nesirūpina, todėl tą darome mes. Siekiame, kad jie gautų realios darbinės patirties, pasiruoštų pokalbiams dėl darbo.
Nuo 14 metų vaikus pratiname prie darbo. Vasaros metu jie tvarko kaimelio aplinką, vyresni dirba vasaros stovyklavietėje prie jūros. Vaikai gauna atlygį ir pirmą kartą susiduria su uždirbtais pinigais, mokosi atsakingai jais naudotis.
Finansavimas ir Parama
Esame iš dalies priklausomi nuo socialiai atsakingo verslo, nes be jo pagalbos negalėsime įveikti visų iššūkių. Šiuo metu situacija tikrai nėra lengva, nes vykdydami programas tik 30 proc. reikiamų lėšų gauname iš valstybės. Likusią sumą turime surinkti patys.
Kiekvieną mėnesį vaikams reikalingos papildomos išlaidos, kurios skirtos psichologams, logopedams, pedagogams, terapijoms. Prisijunkite prie SOS draugų klubo VERSLUI ir nutieskite kelią į gražią vaikų ateitį!
Vaikų Dienos Centrai
„SOS vaikų kaimų Lietuvoje“ organizacijos pirmasis vaikų dienos centras (toliau - VDC) pradėjo veikti 2009 m. Vilniuje. Vėliau įkurti dar trys: Alytuje, Pivašiūnuose ir Šiauliuose.
VDC branduolį sudaro mokyklinio amžiaus vaikai: 7-18 metų. Po mokyklos beveik pusdienį vaikas leidžia laiką saugioje aplinkoje, kurioje gauna ne tik šilto maisto ir pagalbą namų darbų ruošoje, bet ir bendrauja su kitais vaikais, užsiima kūrybiškumą skatinančiomis veiklomis, mokosi socialinių įgūdžių.
VDC yra vykdomos įvairios edukacinės veiklos - fizinio ir smulkiosios motorikos lavinimo, sveikatos ir sveikatingumo, prevencinės, intervencinės, terapinės temos ir veiklos, kūrybiškumo, saviraiškos lavinimas ir pan. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes vaikai (individualiai arba grupėse) nuolat mokosi ko nors naujo, apjungia keletą veiklų vienu metu.
Lankyti VDC gali kiekvienas. Norintieji turi užpildyti prašymą ir sulaukti sprendimo apie priėmimą arba nepriėmimą. VDC dirba socialiniai darbuotojai ir pedagogai. Pagal poreikį ir galimybes yra samdomi psichologai ir kt. specialistai. Komandoje dirba ir savanoriai, yra priimami studentai praktikantai.
Globos Centras
Nuo 2017 m. sausio mėnesio veikia „SOS Globos centras“, vykdantis budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių paiešką, atranką (mokymus), vertinimą, konsultavimą ir pagalbos jiems teikimo paslaugas Vilniaus ir Klaipėdos miestuose.
LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centras teikia nemokamą socialinę ir psichologinę pagalbą bei paramą globėjų ir įtėvių šeimoms, budintiems globotojams, vykdo budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių paiešką, organizuoja įvadinius mokymus.
Siūlomos paslaugos:
- įvadiniai būsimų globotojų/globėjų/įtėvių mokymai, ugdant ir stiprinant jų socialinius ir buitinius įgūdžius, būtinus tinkamai vaiko priežiūrai užtikrinti.
- socialinės-psichologinės konsultacijos.
- grupinės diskusijos, skirtos šeimoms, globojančioms vaikus.
Susitikimuose dalinamasi asmenine patirtimi apie buvusias ar esamas sunkias šeimynines aplinkybes, padedant geriau suprasti savo galimybes spręsti iškilusias problemas, naujai įvertinant situaciją bei kartu ieškant alternatyvių problemų sprendimo būdų.
Socialinis Darbas ir Studijos
SOCIALINIS DARBAS visuomenėje atlieka itin svarbią funkciją - įgalina žmones savarankiškai įveikti sunkumus, didina jų ir visuomenės institucijų socialinę atsakomybę, prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo ir žmogaus teisių užtikrinimo.
Socialinio darbo programa parengta siekiant suteikti studentams žinias ir išugdyti įgūdžius, reikalingus socialinei aplinkai keisti, darant ją palankesne asmeniui ir šeimai, padėti žmogui prie aplinkos prisitaikyti ir keistis pačiam, kad stiprėtų jo galios savarankiškai įveikti gyvenime sutinkamus sunkumus, o taip pat ir pasinaudoti visuomenės teikiama pagalba.
„Socialinio darbo studijos ir praktika mane visuomet labai traukė - nuo pat pirmųjų studijų Vilniaus universitete mėnesių pradėjau dirbti SOS vaikų kaime. Ten, sutikęs kraupius įvykius patyrusius vaikus, dar kartą įsitikinau savo pasirinkto kelio svarba.
Iššūkiai ir Ateities Vizija
Mūsų atveju pagrindinis skirtumas tas, kad vaikai labiau traumuoti, patyrę daug skaudžių išgyvenimų - netekę tėvų arba tėvai jų atsisakė. Tas įvykis lydi juos visą gyvenimą, o mūsų darbas - padėti jaunimui kuo lengviau susigyventi su ta trauma, priimti save tokį, koks yra, nekaltinti savęs, stengtis sėkmingai planuoti savo ateitį.
Užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę gyventi laimingoje ir mylinčioje šeimoje.
Visuomenė yra stipri tiek, kiek yra stiprus silpniausias jos narys.
Manau, kad tai yra daug geriau negu globos namai, su kuriais mes Lietuvoje nesusitvarkome. Juolab kad mamos, apie kurias kalbame, yra paruošiamos ir atrenkamos ne šiaip sau.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Lengviausi vežimėliai kūdikiui: geriausi pasirinkimai ir ekspertų atsiliepimai
- Civilinis draudimas vaikui: svarbiausios sąlygos ir neįkainojama nauda