Sofija Kanaverskytė - žymi Lietuvos dailininkė ir scenografė, kurios kūrybinė veikla apima daugiau nei pusę amžiaus. Jos indėlis į Lietuvos kultūrą yra neįkainojamas, o kūrybinis palikimas - įspūdingas.
Kūrybinės veiklos pradžia ir darbas teatre
Po studijų Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Dailės akademija) S. Kanaverskytės keliai susikirto su Lietuvos teatro legenda, Panevėžio teatro įkūrėju Juozu Miltiniu. Šis susitikimas tapo svarbiu etapu jos kūrybiniame gyvenime.
Panevėžio dramos teatre S.Kanaverskytės ir J.Miltinio santykiai iš pradžių klostėsi harmoningai, netgi romantiški, bet paskui režisierius jaunai scenografei ėmė reikšti vis daugiau priekaištų, užgauliai kabinėtis, nuomonės susikirsdavo. Jam nepatikdavo viskas - eskizai, dekoracijos, kostiumai. Negana to, vienvaldis teatro lyderis ėmė reguliuoti ir Sofijos asmeninį gyvenimą. S.Kanaverskytė dar bandė teisintis, kad dirba nuoširdžiai, bet J.Miltinis atrėždavo: „Kurmis savo urvą irgi rausia nuoširdžiai, bet kas iš to?“. Gniuždoma slogios aplinkos Sofija pasiprašė atleidžiama. Tokiu pat keliu pasuko J.Miltinio diktato neištvėrę ryškiausi Panevėžio teatro aktoriai Stasys Petronaitis ir Algimantas Masiulis. Galima tik spėlioti, kas yra kalčiausias dėl itin talentingo, jautrios sielos aktoriaus Broniaus Babkausko gyvenimo tragedijos - jis pats pasitraukė į Anapilį.
Persikėlusi į gyventi į sostinę S.Kanaverskytė ilgėdavosi Panevėžio, prisimindavo ne tik J.Miltinį, jo ekstravagantiškas keistenybes, bet ir vertingas pamokas. Viename savo laiške draugei rašė: „Gal praėjus daugeliui metų aš jam pasakysiu: „Maestro, jūs buvote mano slapčiausia meilė, uždaryta narve. Kita pusė širdies, „perdurta durklu“, iškeliavo į Vilnių.“
Pakviesta dirbti dailininke statytoja į Vilniuje besikurianti Jaunimo teatrą Sofija kurį laiką dvejojo. Po J.Miltinio muštro jai atrodė, kad jau nieko nesugeba, nesupranta, nebevaldo nei pieštuko, nei teptuko.
Tačiau po pirmųjų darbų sostinėje nepilnavertiškumo jausmas išnyko. Režisierės Aurelijos Ragauskaitės vadovaujamam Jaunimo teatrui S.Kanaverskytė netgi sukūrė firminį ženklą - emblemą, kuri beveik nepasikeitusi tarnauja iki šiol.
S.Kanaverskytė šalies teatrų scenose sukūrė daugiau kaip 80 įvairių scenografijos projektų. Ilgametė Jūros švenčių teatralizuotų eitynių vadovė, režisierė, pedagogė dėstė Lietuvos dailės instituto, Konservatorijos Klaipėdos fakultetų studentams.
Susidomėjimas tekstile ir parodos
Atitolusi nuo teatro, masinių renginių, bet susižavėjusi tekstile surengė apie 30 personalinių parodų.
Susidomėjusi tekstile, batika ir sendinta aliejine tapyba Sofija sukūrė įspūdingų kūrinių, tarp jų ir vėliavų ciklą „Lietuvos valdovai“, kuriame pavaizdavo istorines asmenybes - karalių Mindaugą ir jo žmoną Mortą, didžiuosius kunigaikščius Algirdą, Kęstutį, Gediminą, Vytautą, Jogailą, Kazimierą.
Kitą vėliavų ciklą S.Kanaverskytė skyrė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui - iš tekstilės skiaučių, batika dekoruotų audinių, įvairiaspalvių siūlų adata lyg teptuku nutapė tautinio atgimimo sąjūdžio, valstybingumo ir nepriklausomybės puoselėtojų, iškilių visuomenės ir kultūros veikėjų, sovietinei okupacijai pasipriešinusių garsių rezistentų atvaizdus.
Sofijos vėliavose pavaizduotas Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Steponas Darius ir Stasys Girėnas, Juozas Lukša-Daumantas, Tėvas Stanislovas, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, Justinas Marcinkevičius, kitos garsios asmenybės.
Dar vienas jos vėliavų ciklas skirtas Lietuvos prezidentams - Antanui Smetonai, dėl kurio atminimo įamžinimo dabar laužomos ietys, Daliai Grybauskaitei, dabartiniam šalies prezidentui Gitanui Nausėdai, buvusiam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui, vadovavusiam istorinei sesijai, kurioje atkurta Lietuvos nepriklausomybė.Nepamirštas ir dviejų kadencijų prezidentas Valdas Adamkus. Jį pakeitusio šeštojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso, per Seimo inicijuotą apkaltos procesą už Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą pašalinto iš pareigų, atvaizdas irgi pavaizduotas vėliavoje. Tokie darbai, pasak S.Kanaverskytės, įprasmina dabarties ir praeities jungtį.
Menininkė rankų nesudeda - neseniai kartu su jauna klaipėdiete dailininke R.Cibauskaite surengtoje parodoje „Kontrastai“ pristatė 12 asambliažų, kuriuos pati vadina koliažais. Juose naudojami įvairūs šiuolaikiniai artefaktai - dantų krapštukai, kokteilių šiaudeliai, šakelės, audiniai, monetos, papjė mašė technika, tekstilė.
Kūrybos įamžinimas knygoje „Gyvenimas gražus“
Uostamiesčio Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje vykusiame kūrybos vakare nušvito dar viena S.Kanaverskytės, kuriai už kūrybą ir gyvenimo nuopelnus užpernai suteiktas garbingas Klaipėdos kultūros magistro vardas, talento briauna. Paaiškėjo, kad menininkė įvaldžiusi ir rašytojos plunksną.
S.Kanaverskytę į beletristiką pastūmėjo pažintis su klaipėdiete skulptore Violeta Skirgalaite - jos abi bendramokslės, vienmetės, susipažino Vilniaus dailės instituto prieangyje, pirmąją stojamųjų egzaminų dieną. Studijuodamos Vilniuje tapo geriausiomis draugėmis, jų ryšiai nenutrūko ir baigus mokslus.
Ilgametė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovė V.Skirgailaitė kažkada pagelbėjo atvykusiai į uostamiestį ir neturėjusiai kur gyventi Sofijai - priglaudė studijų draugę su dukrele savo dviejų kambarių bute ir neparodė nė menkiausio nepasitenkinimo, kad kažkas užsikorė jai ant galvos.
„Jau buvome solidaus amžiaus damos, kai Violeta parodė, nepatikėsit, apie šimtą išsaugotų mano laiškų, rašytų jai, kai dar dirbau Panevėžio dramos teatre. Skaičiau juos ir prieš akis plaukė įvykiai, pokalbiai, jaunystėje išgyventos dramos. Tuomet ir nusprendžiau išbandyti jėgas atsiminimų žanre“, - knygos atsiradimo aplinkybes askleidė S.Kanaverskytė.
„Gyvenimas gražus“ - gal kiek ironiškas S.Kanaverskytės autobiografinės knygos pavadinimas. Praleidusi vaikystę Perekšlių kaime netoli Panevėžio ji dar matė ginkluotus stribus, kurie kuopdavo dar pasiturinčių valstiečių svirnus, varė juos į kolūkius. Gyvenimo grožis nublanksta, kai raudonieji ateina dieną, o miško broliai - naktį.
„Tėvas nenorėjo stoti į kolūkį, neiškentęs įtampos išėjo iš namų - pasislėpė nuo vienų ir kitų. Tada mūsų sodybą užgriuvo vadinamieji „liaudies gynėjai“, išsivežė motiną. Neiškvotę, kur pradingo tėvas, uždarė ją į kalėjimą Šilutėje. Daugiavaikė šeima liko be maitintojų“, - pasakojo S.Kanaverskytė.
Knygoje „Gyvenimas gražus“ atgyja ne tik S.Kanaverskytės vaikystė, studijos, darbas teatruose, spektakliai, jų scenografijos, masiniai renginiai, garsūs aktoriai ir režisieriai, su kuriais jai teko bendrauti. Autorė prisimena ir skausmingai apmąsto kūrybos prasmę, sudėtingą menininko profesiją ir pašaukimą.
Kai kurie S.Kaverskytės atsiminimų puslapiai paženklinti tragiškais įvykiais, psichologinėmis dramomis, artimųjų praradimais, dvasiniais sukrėtimais. Ne kiekvienas žmogus gali šitaip atsiverti skaitytojams, bet menininkė įpratusi į visas negandas žvelgti filosofiškai - viltis, kad bus geriau, net sunkiausiomis akimirkomis jos niekada neapleisdavo.
Kita veikla ir pomėgiai
S.Kanaverskytė beveik du dešimtmečius apipavidalindavo Jūros šventes Klaipėdoje. Pasitelkusi gabius studentus masinius renginius viešosiose erdvėse vadavo nuo įsišaknijusių sovietinės propagandos ir agitacijos stereotipų, svajojo juos pakylėti iki braziliškų karnavalų lygio. Tuo pat metu ji darbavosi uostamiestyje įkurtoje Dailės instituto Vizualinio dizaino katedroje, dėstė Klaipėdos universiteto Menų fakultete.
Nuo meno pasaulio ji nenutolo: dailės mokykloje dėstė tapybą, inscenizavo mėgėjiškus spektaklius.
Dar viena Sofijos iniciatyva - prieš kelis dešimtmečius sumanyta socialinė akcija „Ant gerumo sparnų“. Jos paraginti uostamiesčio menininkai kasmet mielai dovanojo savo kūrinius Klaipėdos jūrininkų ligoninei - jais puošiami koridoriai, ligonių palatos, gydytojų kabinetai. Tenykštėje meno galerijoje jau sukaupta daugiau kaip 600 įvairių darbų.
S.Kanaverskytė nuo jaunumės moka ir mėgsta kurti rūbus. Pati sau rūbus siuvu nuo 10-ies metų. Viską pasisiuvu: ir paltus, ir kostiumėlius. Siuvau ne tik sau, bet ir miesto ponioms. Pavyzdžiui, Zitai Tallat-Kelpšaitei siūdavau rūbus, kuriais ji stebindavo Klaipėdą. Tarybiniais metais, kai nieko negalėdavome nusipirkti, rengdavausi savo siūtais rūbais ne tik pati, bet ir puošdavau stilingiausias Klaipėdos damas, tarp kurių buvo ir aktorių. Pasiūdavau ir dukrai.
Dar vienas neeilinis S.Kanaverskytės pomėgis - kalėdinių sveikinimų kūrimas. 2021-ųjų Kalėdoms ji sukūrė 75 sveikinimus, kurių negalima vadinti tiesiog atvirukais. Tai atskiri meno kūriniai iš karoliukų, juostelių, įvairiausių skiautelių ir kitų dekoratyvinių dalykų.
Svarbiausi kūrybiniai darbai
S.Kanaverskytė viena užaugino dukrą, kuriai buvo vos šešeri, kai ji neteko tėčio. Menininkė džiaugiasi, kad kūrybiškumo geną perdavė ir dukrai, ir anūkei.
Jei kūrybą galima būtų paversti skaičiais, S.Kanaverskytės nuveiktus darbus apibūdintų tokia statistika: ji yra sukūrusi scenografijas 80-iai spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, surengusi 30 savo darbų parodų, kuriose eksponavo dekoratyvinės tekstilės, tapybos, piešimo, dizaino, teatrinio meno grafinius kūrinius.
Vienu reikšmingiausių savo darbų autorė laiko tris dekoratyvinių vėliavų ciklus "Lietuvos valdovai", "Lietuvos didieji" ir "Lietuvos Respublikos Prezidentai", sutalpintus į leidinį "Vardan tos". Visi šie kūriniai skirti Lietuvos istorijai.
Reikšmingiausias mano darbas Klaipėdai tai, kad 18 metų buvau Klaipėdos jūros švenčių karnavalo vyriausiąja dailininke. Mums pavyko iš šių karnavalų išstumti sovietinį politinį agitacinį turinį, ėmėmės kurti lietuvišką šventės eisenų kryptį, akcentuoti tautinius, etnografinius, pajūrio motyvus. Taip stengėmės kelti lietuvišką dvasią. Paskutinė mano surengta šventinė eisena įvyko 2000-aisiais. Dariau tai su Renginių režisūros katedros studentais dar iki Klaipėdos universiteto įkūrimo.
| Veikla | Skaičius |
|---|---|
| Sukurtos scenografijos spektakliams | 80 |
| Surengtos parodos | 30 |
| Dalyvavimas Jūros šventėse | 18 metų |
žymės: #Gime
Panašus:
- Kazimiera Kymantaitė: Neįtikėtina gyvenimo ir kūrybos istorija, kuri įkvėps kiekvieną
- Neįtikėtina Sofijos Rotaru Gyvenimo Istorija ir Jos Gimimo Paslaptys!
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Ar vaiko priežiūros atostogos garantuoja nedarbo išmoką? Sužinokite tiesą dabar!
- Neįtikėtini Pirmieji Nėštumo Požymiai, Kuriuos Privalote Žinoti Dabar!