Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Keičiantis gyventojų amžiaus struktūrai, keičiasi ir nusistovėjusi gyventojų poreikių struktūra.

Augantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius kartu perdėlioja ir visuomenės išteklių skirstymo prioritetus ekonomikos, politikos, socialinio solidarumo, sveikatos apsaugos, socialinės ekologijos srityse, suponuoja ir pakankamą socialinių paslaugų apimties, sudėties, kokybės užtikrinimo poreikį.

Atsižvelgiant į paslaugų tapsmo kontekstą, šiuo tyrimu siekta atskleisti situacijos socialinių paslaugų sferoje vertinimą iš teikėjų pozicijos.

Tyrimo uždaviniai orientuoti į socialinių paslaugų teikėjų požiūrio teikiamų paslaugų kokybės ir naujų įvedimo poreikio atžvilgiu atskleidimą.

Taikyti metodai: duomenų rinkimo - interviu, duomenų apdorojimo - aprašomoji turinio (content) analizė.

Tyrimo Rezultatai Panevėžio Miesto Savivaldybėje

Tyrimo rezultatai: pozicija dėl socialinių paslaugų pasiūlos Panevėžio miesto savivaldybėje išsiskyrė.

Viena vertus, pripažinta, jog per pastaruosius 3 metus mieste stebimi pokyčiai socialinių paslaugų apimties ir struktūros požiūriu, nors, dažnu atveju, nulemti išorinės aplinkos pokyčių.

Šia prasme minėtas ir augantis miesto savivaldybės - kaip pokyčių iniciatorės - vaidmuo.

Kita vertus, tam tikrų sričių specialistų trūkumas, darbo krūvis, emocinis perdegimas, personalo motyvacijos stoka, neefektyvus socialinių paslaugų administravimas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei veiklos koordinavimo stoka įvadinti kaip spręstini pamatiniai klausimai, atsiremiantys į kvestionuotiną paslaugų kokybę.

Tyrimas atskleidė, kad itin aktualu plėsti socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus apimtis, socialinei globai - dienos socialinę globą, intensyvinti trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą.

Aiškus poreikis plėsti socialinių įstaigų veiklos sferą nepastebėtas.

Pasiūlos požiūriu deklaruojama nuostata - esant poreikiui mieste teikti naujas socialines paslaugas, diferencijuoti įstaigas pagal pajėgumą užtikrinti jų kokybę, įvertinus veiklos apimtis, kompetenciją, išteklius ir potencialą.

Kiti Šaltiniai

  • Adomaitytė-Subačienė, A. (2015). Socialinių paslaugų kokybės standartizavimas Lietuvoje.
  • Čiapaitė, L., Vaitkevičienė, A. (2020). Kaip negalią turintys asmenys vertina socialinių paslaugų kokybę?
  • Gudžinskienė, V., Gečienė J. (2018). Socialinės globos paslaugas teikiančių įstaigų vadovų požiūris į paslaugų kokybę. Socialinis darbas, 16 (2), 165-189.
  • Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Nr. X-493. (2006).
  • Įsakymas dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo, Nr. A1-93 (2006).
  • Grell, P., Blom, B. & Ahmadi, N. (2022). Perspectives on Organizational Structure and Social Services’ Workwith Clients-a Narrative Review of 25 Years Research on Socialservices. European Journal of Social Work, 25 (2), 289-302.
  • Panevėžio strateginis plėtros 2021-2027 m. planas (2022).
  • Sprendimas dėl Panevėžio miesto savivaldybės 2022 metų socialinių paslaugų plano patvirtinimo (2022).
  • Flick, U. (2018). The SAGE Handbook of Qualitative Data Collection.
  • Braun, V., Clarke, V., Hayfield, N. & Terry, G. (2019). Thematic Analysis. In P. Liamputtong (ed.), Handbook of Research Methods in Health Social Sciences, 843-860.
  • Liena-Nozal, A. Fernandez, R. & Kups, S. (2022). Provision of Social Services in EU Countries: Reform of the National Framework for the Provision of Social Services in Spain. OECD Social, Employment and Migration Working Papers, 276.
  • Mayring, Ph. (2023). Qualitative Content Analysis. International Encyclopedia of Education (Fourth Edition). Editor(s): Robert J Tierney, Fazal Rizvi, Kadriye Ercikan, Elsevier, 314322.
  • Matulionytė, I., Kazlauskaitė, R., Poškutė, V. (2019). Ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų globa Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 18, 74-95.
  • Paslaugų šeimoms prieinamumo analizė. Lietuvos šeimų apklausos tyrimo ataskaita. (2021).
  • Pocius, A., Okunevičiūtė-Neverauskienė, L. (2017). Regioninių rodiklių diferenciacija demografinių pokyčių kontekste. Lietuvos socialinė raida, 6, 24-52.
  • Socialinių paslaugų teikimas ir jų atitiktis gyventojų poreikiams savivaldybėse. Ataskaita. (2021).
  • Snyder, H. (2019). Literature Review as a Research Methodology: An Overview and Guidelines.
  • Stremauskienė R., Žibėnienė G. (2014). Socialinių darbuotojų, dirbančių Vilniuje, su socialinės rizikos šeimomis ir teikiančių joms socialines paslaugas, patiriami sunkumai. Socialinis ugdymas, 39 (3), 86-98.
  • Zaleckis, K., Grazuleviciute-Vileniske, I., Vitkuviene, J., Tranaviciutė, B., Dogan, H. A., Sinkiene, J. & Grunskis, T. (2019). Integrating Content Analysis Into Urban Research: Compatibility With Sociotope Method and Multimodal Graph. SAGE Open, 9(1).
  • Vaismoradi, M., Turunen, H. & Bondas, T. (2013). Content Analysis and Thematic Analysis: Implications for Conducting a Qualitative Descriptive Study. Nursing & Health Science, 15, 398-405.
  • Žalimienė, L., Blažienė, I., Miežienė, R. (2017). Lankomosios priežiūros darbuotojų darbo vietos kokybė. Filosofija. Sociologija.

žymės: #Globos #Namai

Panašus: