Lietuvoje nuo 16 a. prie vienuolynų ir bažnyčių ėmė veikti pirmosios globos įstaigos (špitolės), daugiausia skirtos seniems žmonėms ir neįgaliesiems. 16 a. Europoje vyravo nuostata, kad globoti vargšus yra bažnyčios ir tikinčiųjų pareiga, todėl pirmąsias globos įstaigas kūrė bažnyčios, vienuolynai, labdaros organizacijos.
18 a. pradėta organizuoti vaikų (našlaičių, pamestinukų) globa. 17 a. dėl socialinių ir ekonominių pokyčių augant vargšų skaičiui atsakomybės už jų globą ėmėsi valstybė. Globos įstaigose vyravo drausminamosios priemonės, pagrindinis globos įstaigų tikslas buvo globojamuosius izoliuoti, kontroliuoti, išmokyti ir priversti dirbti.
Nuo 1991 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi globos įstaigų decentralizacijos ir plėtros, pradėtas kurti globos įstaigų tinklas savivaldybėse, gausėjo globos įstaigų, įsteigtų nevalstybinių organizacijų.
Po Antrojo pasaulinio karo Europos valstybėse ėmė formuotis socialinės apsaugos sistemos, kūrėsi socialinių paslaugų tinklas.
Pagal globos formą ir trukmę globos įstaigos skirstomos į dienos globos, laikino apgyvendinimo ir stacionarios globos įstaigas. Globos įstaigos dažniausiai specializuojasi teikti paslaugas vienai ar kelioms klientų grupėms, kurias sieja panašios socialinės problemos, poreikiai ir interesai.
Vaikų globos įstaigose apgyvendinami ir globojami vaikai, dėl tam tikrų aplinkybių negalintys gyventi namuose. Neįgaliųjų globos įstaigos skirtos laikinai arba nuolat gyventi proto negalią turintiems vaikams arba suaugusiesiems, kuriems būtina priežiūra, slauga ir jie negali gyventi namuose arba savarankiškai. Senų žmonių globos įstaigos skirtos nuolat gyventi seniems žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir slauga.
2016 veikė 123 stacionarios vaikų globos įstaigos, keturios iš jų - negalią turintiems vaikams, 107 įvairių tipų (valstybiniai, savivaldybių, parapiniai) senų žmonių globos namai, kuriuose buvo teikiamos stacionarios globos paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms, 58 globos įstaigos negalią turintiems suaugusiems asmenims.
Tremtinių Namai - Pavyzdys Šiuolaikinės Globos
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi spręsti politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių grįžimo į Lietuvą klausimą. 1992 m. buvo įkurtas Tremtinių grįžimo fondas, kurio svarbiausias projektas - įkurti namus, pastogę grįžusiems tremtiniams, nebeįstengiantiems savimi pasirūpinti. Fondo pirmininku išrinktas Vytautas A. Cinauskas.
1993 m. iš Vilniaus savivaldybės buvo gautas beirstantis trijų aukštų vasarnamis Valakampių pušyne. Prasidėjo rekonstrukcijos ir remonto darbai. Aukomis rėmė nevyriausybinės organizacijos ir fondai, pasaulio lietuviai. 1997 m. lapkričio 10 d. įvyko iškilmingas šių globos namų atidarymas.
Jaukią pastogę ir prieglobstį čia surado 73 paslaugų gavėjai, kurie dėl senatvės, negalios ar tam tikrų socialinių aplinkybių negalėjo savimi pasirūpinti. Pirmieji paslaugų gavėjai atvyko tiesiai iš Sibiro, iš Latvijos (nuteisti be teisės grįžti į Tėvynę, tad apsigyvenę netoli nuo jos), kiti suvažiavo iš įvairių Lietuvos vietų. Jiems įsikurti ir adaptuotis naujoje vietoje padėjo 10 darbuotojų, dauguma iš jų irgi tremtyje buvę arba ten gimę. Taip pamažu kūrėsi Tremtinių namų bendruomenė, tradicijos ir šventės.
Daug metų gegužės mėnesį čia buvo įspūdingai švenčiama Partizanų diena: su gausiais svečiais, meno kolektyvais, laužu ir kareiviška koše. Panaši atmosfera sukviesdavo į Ariogalą, į tradicinį Lietuvos tremtinių, politinių kalinių, Laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“, į kurį kiekvieną rugpjūtį noriai vykdavo mūsų paslaugų gavėjai, lydimi darbuotojų. Savo išgyvenimus, mintis ir jausmus jie išsako ne tik dalindamiesi prisiminimais, kurdami eiles, dainuodami.
2003 m. mėgstantys dainą paslaugų gavėjai susibūrė į Dainos mylėtojų klubą, vadovaujamą garsios kanklininkės Daivos Čičinskienės. Įrašytos dvi kompaktinės plokštelės. 2021 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangomis išleista mūsų gyventojos Albinos Blažytės-Baranauskienės prisiminimų knyga „Praeities dulkes nubraukus”. 2022 m. Įprasminant čia gyvenančių žmonių skaudžią praeitį, siekiant Dievo palaimos šių namų gyventojams, globos namų kieme dešimtmečio proga (2007 m.) iškilo koplytstulpis. Dar po poros metų atidengta atminimo lenta šių namų įkūrėjui, globėjui, tremtiniui ir poetui Vytautui A. Ir kiti žinomi žmonės paliko pėdsaką Tremtinių namų gyvenime. Dvasine ramybe rūpinosi monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, ne kartą lankėsi kunigai Ričardas Doveika, Algimantas Keina, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Laikui bėgant, padidėjo poreikis šiuos namus pritaikyti senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems. Globos namuose buvo įrengtas liftas, 12 vietų slaugos skyrius, svetainė paslaugų gavėjų kasdieniam užimtumui, bendravimui su artimaisiais. Buvo suremontuota koplyčia, nuolat atnaujinami paslaugų gavėjų kambariai, pritaikytos asmenims su negalia dušo patalpos, įrengta jauki pavėsinė ir nauja terasa. Globos namų pavadinimas ir administracinė priklausomybė buvo ne kartą keičiami, tačiau visada daugiausia dėmesio skiriama paslaugų gavėjų gerovei, kokybiškai priežiūrai, slaugai.
Dauguma paslaugų gavėjų įsikūrę vienviečiuose kambariuose, yra šeši dviviečiai kambariai slaugomiems asmenims. Patalpos įrengtos artumo namų aplinkai, privatumo, orumo principais, atsižvelgiant į paslaugų gavėjų poreikius. Paslaugų gavėjai aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis, buitine technika, kiekviename kambaryje yra priešgaisrinė, personalo iškvietimo sistema.
Įstaigoje yra vietinė virtuvė ir valgykla, paslaugų gavėjai gali pasirinkti norimus patiekalus, yra specialus maitinimas pagal gydytojo paskirtas dietas, negalintiems vaikščioti karštas maistas specialiu vežimėliu išvežiojamas po kambarius. Įstaigai siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę ir plėtrą, užtikrinti palankias sąlygas globos namų paslaugų gavėjams, 2022 m. pastatytas globos namų priestato I korpusas, jame įrengta erdvi valgykla, maisto gamybos, kineziterapijos ir relaksacijos kabinetai, socialinių darbuotojų ir administracijos patalpos. Gavus finansavimą numatoma statyti priestato II korpusą, įrengiant jame modernų slaugos skyrių su 22 papildomomis vietomis. Nuo 2022 m. 2022 m. Paslaugų gavėjų laisvalaikis organizuojamas atsižvelgiant į jų poreikius. Įstaigoje dirba socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai.
Nuolat organizuojami teminiai renginiai, kartu švenčiamos valstybinės, religinės, kalendorinės, asmeninės šventės. Kiekvieną šeštadienį koplyčioje Šv. Mišias aukoja Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigai. Paslaugų gavėjai dalyvauja Smalsiųjų senjorų klubo susitikimuose, literatų ir teatro būreliuose, kasdieninėje užimtumo veikloje, individualioje ir grupinėje mankštoje, šiaurietiško ėjimo užsiėmimuose, relaksacijos valandėlėse. Paslaugų gavėjai noriai renkasi į filmų peržiūras, pokalbių ir diskusijų valandėles sveikos mitybos ir gyvensenos temomis, vedamas savų ir atvykusių specialistų, pagal galimybes dalyvauja politinėje ir visuomeninėje veikloje, vyksta į ekskursijas, lanko teatrą, parodas, dalyvauja muziejų edukacinėse programose. Globos namuose lankosi poetai, dailininkai, kiti įžymūs mūsų krašto žmonės ir svečiai iš užsienio, meno kolektyvai, moksleiviai, darželinukai, studentai, savanoriai.
Panašus:
- Socialinės pašalpos vaikams: kas gali gauti, dydžiai, dokumentai
- Linkuvos socialinės globos namai: kontaktai ir informacija
- Senjorų socialinės globos namai: atsiliepimai, kainos ir ką reikia žinoti
- Neįtikėtini Pokyčiai Po Vaiko Gimimo: Ką Turite Žinoti Mėnesį Po Gimdymo?
- Sužinokite, Nuo Kada Kūdikiams Galima Duoti Vandens: Gydytojų Patarimai ir Saugumo Taisyklės