Šiame straipsnyje aptariama socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacijos tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais ir kitais teisės aktais. Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacija vykdoma vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacijos tvarkos aprašu.
Socialinių Paslaugų Srities Darbuotojų Profesinės Kompetencijos Tobulinimas
Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašas nustato socialinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų vadovų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo uždavinius, praktinės veiklos vertinimo (įsivertinimo) ir profesinės kompetencijos tobulinimo principus, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus, profesinės kompetencijos tobulinimo poreikių vertinimo (įsivertinimo) tvarką.
Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje nurodytas programas gali vykdyti įstaigos, organizacijos, organizuojančios socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo mokymus, metodiniai centrai.
Socialinių paslaugų įstaigų vadovų mokymus per 5 kalendorinių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. mokymų, nurodytų 14.1-14.3 papunkčiuose.
Socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas, siekdamas, kad Tvarkos aprašo 10.1-10.8 ar 14.1-14.5 papunkčiuose nurodytos išklausytos mokymo akademinės valandos būtų įskaitytos į jo profesinės kompetencijos tobulinimą, privalo turėti pažymėjimą, išduotą profesinės kompetencijos tobulinimo veiklą vykdžiusios įstaigos (įmonės, organizacijos) vadovo, jos struktūrinio padalinio vadovo ar įgalioto asmens, užsienio socialinio darbo ar socialinių paslaugų eksperto.
Pažymėjime turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas, socialinių paslaugų įstaigos vadovas tobulino savo profesinę kompetenciją, profesinės kompetencijos tobulinimo data, forma ir trukmė (akademinėmis valandomis). Pažymėjimo kopiją socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas turi pateikti savo tiesioginiam vadovui.
Svarbiausi principai:
- Profesinės kompetencijos tobulinimo sąsaja su įstaigos, organizacijos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimu.
- Nuolatinis tobulėjimas, jo tęstinumas ir sistemiškumas.
- Darbuotojo motyvacija.
Praktinės Veiklos Vertinimas ir Įsivertinimas
Praktinė veikla - atitinkamomis žiniomis, įgūdžiais ir vertybėmis pagrįsta darbinė veikla, funkcijų ir pareigų vykdymas individualiai ir komandoje.
Praktinė darbuotojo veikla vertinama kiekvienais metais, vadovaujantis Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.
Darbuotojų (išskyrus socialinių paslaugų įstaigų vadovus) profesinė kompetencija įsivertinama (įvertinama) kasmet Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta tvarka. Ateinančių metų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiai įsivertinami (įvertinami) per einamųjų metų pirmą pusmetį.
Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiams nustatyti naudojamas Departamento iniciatyva parengtas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis (toliau - įrankis), metodinę pagalbą įstaigoms, organizacijoms dėl darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo ir praktinės veiklos vertinimo teikia Departamento specialistai ir specializuoti konsultantai, išklausę specialius mokymus ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įgiję Departamento išduotus specialių mokymų išklausymą patvirtinančius pažymėjimus.
Darbuotojas pats turi teisę nuspręsti, ar ir kokiais savo įsivertinimo rezultatais jis dalinsis su kitais kolegomis, tačiau apibendrintus rezultatus jis turi žodžiu aptarti su bent vienu kolega, mentoriumi, tiesioginiu vadovu ar pan.
Darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.
Intervizijos ir Supervizijos
Intervizija - konsultavimo(si) metodas, kai darbuotojai tarpusavyje aptaria ir analizuoja atvejus, orientuodamiesi į sudėtingus, emociškai sunkius, neišspręstus atvejus, be išorinio supervizoriaus (konsultanto).
Supervizija - darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų (įmonių, organizacijų) konsultavimas profesinių santykių klausimais, kad būtų tobulinama darbuotojų profesinė kompetencija ir organizacijų veikla. Supervizija gali vykti individualiai, grupėse arba komandose ir organizacijose.
Socialiniai darbuotojai privalo periodiškai dalyvauti socialinio darbo praktinių atvejų aptarime - intervizijose ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį.
Intervizijos (atvejų aptarimas) yra nuolatinė ir sisteminga darbuotojo veiklos forma, kuri yra įskaičiuota į darbo laiką.
Intervizijų vedančiuoju gali būti paskirtas vienas iš darbuotojų (komandos kolega) arba mentorius. Pagal poreikį darbuotojams gali būti organizuojami mokymai, skirti apmokyti juos tinkamai organizuoti ir vesti intervizijas, siekiant paruošti specialistus naudotis šiuo metodu ir gauti iš jo didžiausią galimą naudą savo profesinei veiklai.
Intervizijų procesas yra protokoluojamas, laisva forma aprašant aptartas situacijas, galimus sprendimus, rekomendacijas, kilusius naujus klausimus ar siūlymus. Intervizijų metu aptariama informacija yra konfidenciali, už intervizijos proceso ribų negali būti atskleistos nei jos dalyvių išsakytos nuomonės, mintys, negali būti atskleidžiami kiti situacijose aptartų asmenų asmens duomenys (pareigos, vardas, pavardė, amžius, darbo patirties trukmė, informacija fiksuojama taip, kad nebūtų galimybės nustatyti asmens tapatybės).
Supervizijos turi būti organizuojamos darbuotojams, dirbantiems kartu vienoje įstaigoje. Taip pat pagal galimybes rekomenduojama organizuoti ar įsitraukti į supervizijas, vykstančias tarp skirtingose įstaigose dirbančių darbuotojų ar tarpinstitucines supervizijas, kuriose dalyvauja kiti darbuotojų veikloje svarbūs kitų sričių specialistai (pvz., vaiko teisių apsaugos specialistai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, kt.).
Supervizijų pagalba turi būti siekiama padėti darbuotojams išgyventi sudėtingas situacijas, kylančias dėl profesinės veiklos ypatumų, spręsti kylančius iššūkius, reflektuoti savo veiklą, taip pat, stiprinti bendradarbiavimą su kitų sričių specialistais, įveikti kylančius bendradarbiavimo iššūkius.
Supervizijų metu aptarti klausimai, įvardintos situacijos, išsakyti jausmai, mintys, požiūris ir kiti asmeniniai veiksniai yra konfidenciali informacija, kurios darbuotojas neprivalo atskleisti nei savo tiesioginiam vadovui, nei kolegoms, nei kitiems tretiesiems asmenims.
Finansavimas
Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas yra finansuojamas iš valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, socialinių paslaugų įstaigų, organizacijų lėšų ir kitų šaltinių.
Įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.
Panašus:
- Socialinės pašalpos vaikams: kas gali gauti, dydžiai, dokumentai
- Linkuvos socialinės globos namai: kontaktai ir informacija
- Senjorų socialinės globos namai: atsiliepimai, kainos ir ką reikia žinoti
- Kaip Suplanuoti Berniuką: Efektyvūs Patarimai ir Moksliniai Faktai
- Nepraleiskite! Svarbiausia apie ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje