Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas? Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu, pvz. spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis.
Naujagimių trumpalaikiai bėrimai
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo.
Toksinė eritema
Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami.
Baltieji spuogai (milija)
Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
Naujagimių spuogai (naujagimių acne)
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Dažnos odos bėrimų priežastys kūdikiams
Sauskelnių dermatitas
Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organu oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Prakaitinė
Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Seborėjinis dermatitas
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
Egzema, atopinis dermatitas
Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu.
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Infekcinės ligos, pasireiškiančios bėrimais
Vėjaraupiai
Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai.
Tymai
Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
Raudonukė
Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.
Tridienė karštinė
Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
Meningokokinė infekcija
Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų.
Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).
Skarlatina
Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
Užkrečiamasis moliuskas
Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Alergija ir bėrimai
Gana dažna pilvo jautrinimo priežastis yra alergija. Vaikai ne visada gerai toleruoja maistines medžiagas (pavyzdžiui, pieną, kiaušinius ar salierus). Labai dažnai raudonos dėmės ant pilvo atsiranda nuo tam tikrų kosmetikos ar skalbimo priemonių.
Kaip atrodo bėrimas?
Vaiko pilvo bėrimas dažnai kelia susirūpinimą tėvams, tačiau ne visada tai turėtų kelti nerimą. Jis atsiranda dėl daugelio priežasčių ir dažniausiai pasireiškia taip:
- neapibrėžtos formos raudonos dėmelės (dėmėtasis bėrimas);
- mažos pūslelės, aplink paraudusios, panašios į išbėrimą nudilginus (dilgėlinė);
- kieti maži šašai, pripildyti skysčio (papulinis bėrimas);
- kieti dideli šašai, pripildyti skysčio (vezikulinis bėrimas).
Dažniausia vaiko pilvo išbėrimo priežastis yra alergija. Ją sukelia ore, maiste, cheminėse medžiagose esantys alergenai ir kai kurie vaistai. Alerginis bėrimas pasireiškia dilgėline ir sukelia niežulį. Vaikas neramus ir verkia. Gali pasireikšti ir papildomų simptomų: vėmimas, pykinimas, pilvo skausmas ar kosulys.
Kūdikių pilvo išbėrimas
Kūdikių oda labai gležna ir ją gali lengvai paveikti odos pokyčius sukeliančios medžiagos. Pagrindinė kūdikio pilvo išbėrimo priežastis yra alergija.
Tokie mažyliai dažnai kenčia nuo alergijos maisto baltymams. Pagrindinis kūdikio maistas yra pienas, o vaiko alergiją baltymams rodo aiškios pūslelės ant pilvo ir kitų kūno dalių. Alergiją sukelia ir augalų žiedadulkės bei namų dulkių erkutės.
Spuogeliai ant kūdikio pilvo gali reikšti atopinį bėrimą - reakciją į tam tikrus alergenus. Atopinė oda labai sausa, pleiskanoja, po visą kūną išplinta papulės ir eriteminiai pažeidimai.
Dažnas kūdikio odos pokytis - karštas pilvo bėrimas. Šie maži šašai pripildyti skaidraus skysčio. Jų atsiranda sušutus ir prakaitui užsilaikius prakaito liaukose.
Išbėrimų ant kūdikio pilvuko atsiranda per trijų dienų karštinę. Ši liga dar vadinama ūmia eritema, o su dėmėmis ant pilvo ir liemens pasireiškia karščiavimas. Tokių pokyčių priežastis gali būti ir infekcinės ligos.
Tėvai turėtų stebėti vaiką, tikrinti jautrumo lygį ir kontroliuoti naujų pokyčių atsiradimą. Jeigu išbėrimą lydi kūdikio negalavimas, dirglumas ar vangumas, karščiavimas ar apetito stoka, dėl tokių pokyčių verta pasitarti su gydytoju.
Alergija ant vaiko pilvo
Raudonas išbėrimas ant vaiko pilvo yra labai dažnas alergijos simptomas. Vaikų organizmas įvairiai reaguoja į maisto alergenus.
Dilgėlinė ant vaiko pilvo yra viena lengvesnių alergijos rūšių. Ji pasižymi raudonomis dėmėmis, gana stipriai niežtinčiomis. Mažylio organizmas alergeną traktuoja kaip galimą grėsmę, dėl to gamina antikūnus. Jų pagrindinė užduotis - kovoti su jautrinančia medžiaga, o tai visada sukelia alerginę reakciją.
Populiariausi produktai, sukeliantys alergiją ant vaiko pilvo, yra šie:
- karvės pieno baltymai, labiausiai jautrinantys vaikus pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Bėgant laikui, alergijos simptomų dėl šios priežasties mažėja ir dažnai galop išnyksta;
- glitimas (grūdų baltymai), sukeliantis atopinį odos uždegimą, taip pat ant pilvo;
- vištos kiaušinių baltymai, sukeliantys dilgėlinę ant kūno;
- pomidorai;
- salierai;
- riešutai, kurie sukelia ne tik kontaktinę dilgėlinę, bet ir viršutinių kvėpavimo takų paburkimą.
Niežtintis bėrimas ant vaiko pilvo dažnai yra reakcija į naudojamą kosmetiką ar skalbimo miltelius. Labiausiai jautrinantys produktai yra kvapiosios medžiagos, esančios kosmetikoje, konservantai, plovikliai arba augalinės kilmės veiksniai.
Šiuo metu dauguma šių medžiagų jau nebenaudojamos kūdikių priežiūros priemonėms gaminti, tačiau, atsiradus alerginei reakcijai, reikėtų šių priemonių atsisakyti ir ieškoti skirtų jautrios kūdikio odos priežiūrai.
Odos priežiūra yra individualus dalykas ir priklauso nuo jautrumo alergijai kiekvienu konkrečiu atveju.
Kitos naujagimių odos būklės
- Toksinė naujagimių eritema.
- Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė.
- Naujagimių aknė.
- Kūdikių aknė.
- Naujagimių akropustuliozė.
- Miliumai.
- Prakaitinė.
- Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo.
- Kraujagysliniai apgamai.
- Marmurinė oda.
- Arlekino spalvos pokytis.
- Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė).
- Bronzinio vaiko sindromas.
- Seborėjinis dermatitas.
- Riebalinis apgamas.
- Įgimta odos aplazija.
- Erozinė pustulinė skalpo dermatozė.
- Gerybinė skalpo histiocitozė.
Naujagimių odos būklių diagnozavimui dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apžiūros ir tėvų apklausos. Visoms šioms odos būklėms būdinga tai, jog jos yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis.
Alerginis kontaktinis dermatitas
Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda. Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai. Šie pleistrai yra pripildomi potencialių alergenų.
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas.
Maisto alergijos
Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai.
Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Šiuo atveju - itin svarbu neapsigauti renkantis kraujo tyrimus ir pasirinkti tokius, kurie galėtų padėti Jums ir gydytojui atskirti tikrąsias alergijas nuo kryžminių reakcijų.
Kitos bėrimų priežastys
- Blusų įkandimai.
- Laimo ligos bėrimas.
- Vėjaraupiai.
- Rankų, kojų ir burnos liga.
Bėrimų priežasčių apibendrinimas lentelėje
| Bėrimo tipas | Priežastis | Simptomai | Gydymas |
|---|---|---|---|
| Toksinė eritema | Normali naujagimio reakcija | Gelsvai rausvos papulės su raudonu vainikėliu | Nereikia |
| Milija | Užsikimšę riebalų kanalai | Balti spuogeliai ant veido | Nereikia |
| Sauskelnių dermatitas | Dirginimas nuo sauskelnių | Paraudimas, spuogeliai ant užpakaliuko | Higiena, kremai |
| Prakaitinė | Perkaitimas, užsikimšusios prakaito liaukos | Rausvos dėmelės, spuogeliai raukšlėse | Švara, saikingas aprengimas |
| Egzema | Alergenai, dirgikliai | Paraudimas, niežulys, pleiskanojimas | Alergenų vengimas, tepalai |
| Vėjaraupiai | Virusinė infekcija | Pūslelės, šašeliai ant viso kūno | Simptominis gydymas |
| Tymai | Virusinė infekcija | Raudonos dėmės, sloga, kosulys | Gydytojo priežiūra |
| Raudonukė | Virusinė infekcija | Švelniai rausvos dėmelės, sloga | Simptominis gydymas |
| Skarlatina | Bakterinė infekcija | Raudonas veidas, smulkūs taškeliai, angina | Antibiotikai |
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Smulkus bėrimas ant pilvo nėštumo metu: sužinokite priežastis ir efektyviausius gydymo būdus
- Vaiko bėrimas dėmėmis: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Vaiko berimas nuo prakaito: priežastys, gydymas, prevencija
- Bernardo Brazdžionio Eilėraščiai Vaikams – Nuostabi Vytės Nemunėlio Kūryba, Kurią Mylės Jūsų Vaikai!
- Neįtikėtina Šiaulių Vaikų Globos Namų Istorija: Atraskite Paslaptis ir Įkvepiančius Pasakojimus!