Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikų ligų gydytoja, Vilniaus universiteto docentė dr. Sigita Burokienė atkreipia dėmesį, kad medikų rekomendacijos neretai skiriasi. Atsiribojusi nuo savo kolegų gydytoja surinko ir susistemino informaciją, ką siūlo naujausios mokslinės rekomendacijas ir pristatė šią medžiagą vaikų ir jaunimo klinikos „Empatija“ organizuotoje paskaitoje „Vaikų ir kūdikių sloga: kaip gydyti?“. Sloga, arba rinitas, yra nosies ertmės gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užburkimas, išskyros iš nosies, čiaudulys ir nosies niežulys.

Kodėl sloga prasideda?

Nosies gleivinė paburksta ir ima gaminti daug gleivių dėl apsauginės reakcijos į organizmui svetimas medžiagas ir organizmus: dulkes, dūmus, virusus, chemikalus, žiedadulkes ir t.t. Taigi sloga prasideda ne tik dėl peršalimo, bet ir kitų priežasčių. Gydytoja pasidalijo keliais patarimais, kaip atskirti, nuo ko prasidėjusi sloga.

  • Esant peršalimui nosies gleivės pradžioje būna skaidrios, po to gelsvos ar žalsvos, netgi pūlingos. Visada bus čiaudulys ir kartu prisidės pakilusi temperatūra, kosulys, pakimęs balsas, paraudusi gerklė. Gali skaudėti galvą, kūną, pablogėti apetitas.
  • Jeigu sloga užsitęsusi, ji skaidri, vandeninga - tai gali būti alerginė sloga. Kartu gali būti čiaudulys, sausas kosulys, švokštimas, galite pastebėti bėrimų ir ašarojančias bei perštinčias akis.
  • Sloga gali atsirasti ir dėl tam tikrų aplinkos dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų ar dulkių. Sudirginus gleivinę išskyros būna skaidrios, vaikas čiaudi, pastebime apsunkintą kvėpavimą, šnopavimą.
  • Sloga atsiranda ir padidėjus adenoidams ar tonzilėms. Paprastai su padidėjusiais adenoidais vaikai jaučia apsunkintą kvėpavimą, jie daugiau kvėpuoja pro burną, kalba pro nosį, gali sutrikti miegas, jie gali pradėti netgi knarkti.
  • Sausas oras taip pat gali tapti atsiradusios slogos priežastimi. Nosis lyg uždžiūva, ypač dabar, prasidėjus šildymo sezonui, todėl labai reiktų stebėti, kad namuose oras nebūtų per sausas.

Vis tik gydytoja daugiausia dėmesio slogai skyrė kaip peršalimo ligos simptomui. Nors dažniausiai ji būdinga rudens-žiemos sezonui, tačiau šiemet medikai pastebėjo, kad ši sloga vaikus pradėjo kabinti anksčiau. „Jau vasarą mes sulaukėme pacientų su peršalimo ligos simptomais. Tikriausiai virusai išmoko prisitaikyti prie sustiprinto saugojimosi, nuolatinio kaukių nešiojimo“, - prielaidą padarė S. Burokienė.

Sloga perduodama oro lašeliniu būdu, per rankas. Inkubacinis periodas - laikas, kai virusas patenka į žmogaus organizmą, iki ligos simptomų atsiradimo paprastai būna 24-72 val., o visas ligos laikotarpis trunka nuo 5 iki 7 dienų, tačiau gali užsitęsti ir iki 14 dienų. Vaikams peršalimo simptomai - sloga, kosulys dažniausiai išlieka apie dvi savaites.

Mažoms vaikų nosytėms sunkiau

Kalbant apie tai, kodėl vaikams sloga yra atokia sudėtinga, reikia atkreipti dėmesį į kitokią vaikų nosies anatomiją.

  • Kūdikių nosies ertmės yra labai siauros.
  • Taip pat santykinai platus ir trumpas yra kūdikių nosinis ašarų kanalas - jei prasideda sloga, atsiranda rizika ir akių infekcijai.
  • Didesnė rizika mažiems vaikams pasigauti ir ausų infekciją, nes kūdikių ausies trimitas, jungiantis vidurinę ausį ir nosiaryklę, yra trumpas.
  • Lyginant su suaugusiųjų nosimis, vaikų nosies gleivinėje labai gausu kraujagyslių.
  • Kūdikiai iki 6 mėnesių beveik nemoka kvėpuoti per burną dėl santykinai didelio liežuvio.
  • Vyresniems vaikams gali būti sunku kvėpuoti dėl išvešėjusių adenoidų ar tonzilių.

„Kartais tėvai išsigąsta, ar jų vaikams negali būti sinusito, tačiau aš galiu nuraminti - kūdikiams sinusitų nebūna, - paskaitoje ramino gydytoja ir detaliai išvardijo: - Prienosiniai ančiai, kitaip vadinami sinusais, pradeda formuotis intrauteriniu periodu, bet mažam vaikui jie dar nepakankamai išsivystę. Jie vystosi ir auga po truputį: pleištakaulio ančiai susiformuoja 4-5 metų vaikams, žandiniai ančiai - 5-6 metų, akytkaulio ančiai atsiranda 5-6 metų, galutinai ląstelės tampa oringos 12-14 metų. Kaktinis antis galutinai susiformuoja tik 12-15 metų.“

Kūdikių nosiaryklėje atsiveria ausies trimito anga ir jis jungia nosiaryklę su vidurine ausimi. Kadangi kūdikio ausies trimitas platus ir trumpas, jo kryptis - horizontali, o nosiaryklinis galas gali būti praviras, todėl rinofaringitas gali komplikuotis į otitą, t.y. ausų uždegimą. Adenoidai galutinai išsivysto antraisiais gyvenimo metais, o nuo 7-8 metų pradeda mažėti. Jei padidėję adenoidai nustatomi mokyklinio amžiaus vaikai, tai gydytojai greičiausiai jau nerekomenduos jų operuoti. 2-7 metais adenoidai labai dažnai išveša, padidėja ir iš dalies ar visiškai uždengia choanas ir ausies trimito angas. Tai gali trukdyti ir žandikaulio formavimuisi, ir kalbai, kentėdamas nepatogumus vaikas bus nuolat neišsimiegojęs, pavargęs.

Peršalimo ligos komplikacijos:

  • ausų infekcija;
  • astmos paūmėjimas;
  • sinusitas;
  • bronchitas, bronchiolitas;
  • plaučių uždegimas (pneumonija).

Sloguojant dažnai atsiranda ir kosulys. Dažniausiai - šlapias (produktyvus) kosulys, kuris nėra pavojingas ir jo slopinti nereikia. Žinoma, galima jį palengvinti - duoti vaikui gleives skystinančių augalinių (gebenių, pelargonijų ir kt.) arba cheminių (ambroksolio, acetilcisteino) preparatų. Nepamiršti duoti gerti kuo daugiau skysčių. Toks kosulys gali trukti net iki 3 savaičių.

Kaip gydyti slogą?

Slogos gydymas visada priklauso nuo priežasties. Jeigu sloga atsiranda dėl alergijos, turi būti skiriami atitinkami antialerginiai vaistai, tiriama, dėl ko ši alergija prasideda. Jeigu dėl adenoidų išvešėjimo - teks skirti operaciją. Kadangi sloguojant jaučiamas diskomfortas, skiriamas simptominis gydymas - mažinamas nosies užgulimas siekiant palaikyti kvėpavimo takų pralaidumą, sumažinti diskomfortą.

Labai svarbu namuose palaikyti aplinkos higieną - kad būtų švaru, tinkama drėgmė, nebūtų alergizuojančių medžiagų. Antibakteriniai preparatai neskiriami. „Be reikalo tėvai išsigąsta pamatę, kad sloga tapo geltona. Žinoma, galima pagalvoti, kad tai pūliai, bet ne, tai - natūralus slogos vystymosi etapas. Ta sloga tampa tirštesnė, nes joje yra imuninių elementų ir kitų mūsų susikaupusių ląstelių“, - paaiškino S. Burokienė.

Nosies gleivinės drėgmės palaikymui labai svarbu drėkinti patalpas, duoti vaikui daugiau skysčių. Taip pat galima atlikti inhaliacijas su šiltu mineraliniu ar paprastu vandeniu. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad skiriasi rekomendacijos dėl nosies plovimo - vieni specialistai sako, kad to daryti visai nereikia, kiti - kad būtina.

„Aš sutinku su pastaraisiais, tik jokiu būdu nepersistenkite ir nosį plaukite su fiziologiniu (izotoniniu) tirpalu. Kūdikiams ir mažesniems vaikams naudojamas izotoninis 0,9 proc. druskų tirpalas (jūros vandens) lašais arba įpurškiamas. Vyresniems, esant labai gausiai slogai, naudojamas hipertoninis druskų tirpalas“, - patarė ji ir detaliai paaiškino, kaip šią procedūrą atlikti patiems mažiausiems.

Nosies plovimas kūdikiams:

  1. Kūdikį paguldykite ant nugaros.
  2. Į kiekvieną nosies šnervę įpurkškite ar įlašinkite 2-3 lašus kambario temperatūros jūros vandens ar fiziologinio tirpalo ir palaukite 0,5-1 minutę.
  3. Tuomet apverskite kūdikį ant pilvuko arba palaikykite vertikaliai.
  4. Gleivės gali ištekėti ir savaime arba galima padėti joms pasišalinti braukiant nosinaite per kūdikio nosytę nuo viršaus žemyn.

Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nemoka išpūsti nosies, galima naudoti ir pagalbines priemones. Tik nerekomenduojama mažoms nosims naudoti ausų krapštukų! Sekretą galima ištraukti nosies aspiratoriumi - gumine kriauše, mechaniniu atsiurbėju arba elektroniniu aspiratoriumi. Vyresnį vaiką paskatinkite pūsti nosį pačiam. Beje, siurbkite tik įsitikinę, kad nosyje yra daug sekreto, jei sloga klampi - praskieskite izotoniniu tirpalu. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad siurbti vaikų nosį ir ją plauti negalima per dažnai - tik tada, kai jau matome, kad vaikas nebegali prakvėpuoti.

„Jei daug siurbsim - pažeisim nosies gleivinę, o pažeista gleivinė užburksta, tada vėl atsiranda sekreto. Susidaro toks užburtas ratas“, - dėstė gydytoja. Tėvai turėtų žinoti, kad specialūs nosies lašai vaikams iki metų naudojami tik paskyrus gydytojui. Ir tik nuo 12 m. vaikams galima naudoti tuos pačius vaistus, kuriuos naudoja ir suaugusieji.

Tam tikromis aplinkybėmis derėtų nebedelsti ir pagalbos dėl slogos kreiptis į gydytojus:

  • jei kūdikis - iki 6 mėn.;
  • jei vaikas atsisako gerti skysčius;
  • pasikeičia vaiko elgesys - jis tampa sudirgęs ar mieguistas;
  • vaikas kvėpuoja apsunkintai - matyti, kaip kilnojasi jo krūtinė, juda šnervės;
  • karščiavimas >38,4 C trunka ilgiau kaip 3 dienas;
  • sloga nepraeina ilgiau nei 10 dienų;
  • parausta arba ima traiškanoti akys;
  • atsiranda ausies skausmas ar išskyros iš ausies.

Lėtinė sloga vaikams

„Sloga, kurią sukelia peršalimo ligos, įprastai praeina per 1-2 savaites, tačiau šiai užsitęsus ilgiau nei 2-4 savaites, jau galima įtarti, jog ji lėtinė. Lėtinę slogą dažnai sukelia nosies ir / ar sinusų gleivinės uždegimas, kuriam būdinga gausesnė sekrecija iš nosies, neretai lydima ir čiaudulio, akių ašarojimo, gali pasireikšti ir kosulys, sekreto nutekėjimas į gerklę, kartais ir galvos ar veido skausmas. Lėtinė sloga taip pat gali būti tiek pastovaus pobūdžio, tiek periodiškai paūmėjanti ir atslūgstanti, priklausomai nuo metų laikų“, - pasakoja gydytoja I.

Gydytoja sako, kad dažnas lėtinę slogą tapatina su alergija, tačiau lėtinės slogos priežasčių gali būti įvairių. Tai gali būti tiek minėta alergija, kai sloga pasireiškia kaip organizmo imuninis atsakas į alergiją sukeliančius dirgiklius, tiek infekcijų išprovokuoti lėtiniai uždegimai ar anatominiai nosies pakitimai. Priklausomai nuo lėtinę slogą sukėlusių priežasčių, skiriamas ir atitinkamas gydymas, todėl susidūrus su užsitęsusia sloga visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju specialistu.

Dažna vaikų lėtinės slogos priežastis - adenoidų hipertrofija Gydytoja otorinolaringologė atkreipia dėmesį, kad lėtinė sloga būdinga tiek suaugusiems, tiek vaikams. „Tiriant vaikus, dažniausiai nustatomos lėtinės slogos priežastys - adenoidų hipertrofija arba alergija. Adenoidų hipertrofija - tai šio audinio išvešėjimas, dažniausiai būdingas būtent vaikams ir sukeliantis lėtinei slogai būdingus simptomus, apsunkintą kvėpavimą per nosį, knarkimą, galintis paskatinti netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, pasikartojančius ausų uždegimus ar net kalbos vystymosi sutrikimus“, - pasakoja gydytoja I.

Kada įtarti sinusitą?

  • Jei sloga alerginė, niekada nebūna užgulusi tik viena nosies pusė.
  • Svarbiausia šiuo atveju - neuždelsti.
  • Kitas sinusito simptomas - uoslės pablogėjimas.
  • Sinusitui būdingas skausminis sindromas: spaudimas, tempimas.
  • Jei sinusitas kaktinis, gali būti taip, kad pabudote ryte, jums skauda kaktą, tačiau pasivaikščiojote keletą valandų ir stovimoje pozicijoje sinusai prasivalė, jums pagerėjo.
  • Kitas požymis - kai spaudimas ar tempimas sinusų viduje juntamas pasilenkus.
  • „Taigi skausmas, užgulusi nosis, pūlingos išskyros, kurias išpučiate arba jos teka į nosiaryklę, ir jei visa tai tęsiasi ilgiau kaip 7-10 dienų, leidžia manyti, kad sloga perėjo į ūminį sinusitą“, - sako gydytojas.

Ką daryti kelionėje, jei vaiką užpuolė sloga?

  • Užgulta nosimi vaikui sunku kvėpuoti, ypatingai dėl to kenčia kūdikiai, nes negali žįsti. Todėl preparatai nosytei plauti bei slogai gydyti būtini kelionių vaistinėlėje.
  • Pavyzdžiui, jūros vandens tirpalas, kuris suminkštins ir pašalins sudžiūvusias luobeles, sudrėkins gleivinę.
  • Paūgėjusiam vaikui gerklės perštėjimą numalšins čiulpiamosios pastilės, purškiamieji vaistai, kurie dezinfekuoja gerklytę ir mažina uždegimą.
  • Sunegalavusiam vaikui gali atsirasti sausas kosulys, tuomet prireiks vaistų, skystinančių skreplius ir minkštinančių kosulį.
  • Sloga vaikui gali atsirasti ir dėl alergijos.
  • Kiti šios ligos požymiai: bėrimai, kosulys ir dusulys, atsiradęs dėl bronchų spazmų, pilvuko skausmas.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: