Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje. Dalis jų - darbingi ir aktyvūs žmonės, kurie kiekvieną dieną eina į darbą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, t. y. kas 4 moteriai ir kas 10 vyrui. Tačiau tik maža dalis šią problemą turinčių žmonių drįsta apie tai pasidalinti su artimaisiais, pasisakyti gydytojui ir prašyti jų pagalbos.

Galiausiai, neslepiant savo intymios problemos, galima gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių (MPP) kokybiškesniam kasdieniam gyvenimui.

Kompensuojamųjų Sauskelnių ir Įklotų Gavimo Tvarka

„Dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, jis diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą“, - sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Pasak jos, pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai.

Slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat galėtų išrašyti kompensuojamųjų MPP receptus. Gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą, per mėnesį galima gauti šias PSDF lėšomis kompensuojamas priemones:

  • Esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui - 60 vnt.
  • Esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui - 60 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais, kurių sugeriamumas nuo 300 ml, arba vienkartinėmis paklodėmis, tokiu atveju kompensuojama 120 vnt. įklotų arba 120 vnt.
  • Esant išmatų nelaikymui (R15), išrašoma 45 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais nelaikantiems išmatų arba vienkartinėmis paklodėmis. Tokiu atveju kompensuojama 60 vnt. įklotų, arba 90 vnt.
  • Esant ir sunkiam šlapimo nelaikymui, ir išmatų nelaikymui - išrašoma 90 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais nelaikantiems išmatų arba vienkartinėmis paklodėmis. Tokiu atveju kompensuojama 120 vnt. įklotų arba 180 vnt.

Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo, reikėtų žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau.

  • Kai skiriami įklotai nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
  • Kai skiriami įklotai pacientams nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Nuo 2020 m. liepos mėnesio valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama vaistų ir MPP priemokos 75-erių metų ir vyresniems asmenims. Taip pat priemokos padengiamos, kai kompensuojamųjų vaistų ir MPP pagal receptus įsigyja senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys ir neįgalieji, kurių pensijų, šalpos pensijų, kompensacinių išmokų, rentų suma yra mažesnės kaip 100 proc.

VLK duomenimis, pernai dėl inkontinencijos priežasčių buvo išrašyta 289 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti. Tai yra 15 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

VLK skaičiavimai rodo, kad praeitais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtas (inkontinenciją sulaikančias) priemones naudojo 77 tūkst. pacientų. Tai yra 10,5 tūkst. daugiau žmonių nei užpernai. Vien šioms priemonėms kompensuoti prireikė 13,6 mln. eurų PSDF lėšų. Tai yra 2,6 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais. Dar 7,6 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 60 tūkst. pacientų priemokoms už inkontinenciją sulaikančias priemones padengti. Tai reiškia, jog reikiamų MPP priemokos buvo padengtos net 77 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamąsias inkontinenciją sulaikančias priemones.

Kitos Galimos Paramos Formos

Senatvės pensinio amžiaus sulaukęs asmuo gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Tokiu atveju, turite kreiptis į Jus gydantį gydytoją, kuris nustatęs, kad taikant gydymą ir (ar) medicinines reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengs Jums siuntimą į NDNT ir kitus reikalingus medicininius dokumentus. NDNT spręs dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

Nustačius spec. poreikius asmuo galės kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl išlaidų tikslinės kompensacijos. Asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis turi teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Kompensacijos dydis priklauso nuo nustatyto slaugos lygio:

  • Asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (2,6 x 114 EUR=296,40 EUR).
  • Asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (1,9 x 114 EUR=216,60 EUR).

Asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos buvo nustatytas darbingumo lygis, NDNT nustatys neterminuotą specialiųjų poreikių lygį. Jei tokio asmens darbingumo lygis buvo 0-30 proc., jam bus nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35-55 - vidutinių.

Vienkartinė Pašalpa

Vienkartinę pašalpą galėtumėte gauti tuo atveju jeigu Jūsų vidutinės mėnesio pajamos ne didesnės kaip 2,5 VRP dydžio (305 Eur) ir tik medikamentinio, operacinio ar reabilitacinio gydymo išlaidoms, kurios viršija 0,3 VRP (41 Eur) dydį, arba vienkartinio pobūdžio išlaidas, kurios viršija 0,5 VRP (61 eur) dydį, kompensuoti.

Pažymėtina, jog reikalingus dokumentus iš asmens sveikatos įstaigos galite gauti bendrąja tvarka kreipęsi į Jus gydantį gydytoją. Registracijai siuntimas nėra reikalingas.

Gyv. Šakių rajono savivaldybėje vienkartinė tikslinė pašalpa gali būti skiriama ligos, operacijos ar traumos atvejais. Operacijos ar traumos atveju pašalpa gali būti skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po operacijos ar traumos. Pašalpos dydis - Iki 6 BSI (228 Eur).

Tauragės rajono savivaldybėje gyvenantiems asmenims susirgus ar sergantiems onkologine liga gali būti skiriama vienkartinė tikslinė pašalpa, jeigu per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), o vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP (366 Eur). Vienkartinės tikslinės pašalpos dydis - iki 15 BSI (570 Eur). Vienkartinė tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus. Prašymai-paraiškos teikiami asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga arba per įgaliotą asmenį.

Reabilitacija

Nebūtinai, toks gydymas galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai.

Taip, toks gydymas pakartotinai galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai. Norint pasinaudoti šia galimybe reikėtų kreiptis į Jus gydantį šeimos gydytoją, kuris siunčia konsultuotis su gydytoju reabilitologu ir vadovaujantis jo išvada bei įvertintus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui paskiriama ambulatorinė (savarankiškai atvykstant į paskirtas procedūras sveikatos priežiūros įstaigoje), pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija.

Pakartotinė reabilitacija priklauso pirmuosius 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialių poreikių padidėjimo, asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis, tačiau tik dėl tų ligų diagnozių, kurios išvardintos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo” 4.1 punkte.

Pradedant ketvirtais metais po nustatyto darbingumo sumažėjimo pripažinimo, pagal 4.1 punkte nurodytas diagnozes ir esant 0-25 proc. darbingumo lygiui, gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija. Pakartotinės (ar palaikomosios) reabilitacijos paslaugos, ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau - PSDF).

Jeigu Jūsų diagnozė nepriskiriama prie tų dėl kurių skiriama pakartotinė ir vėliau palaikomoji reabilitacija, gydytojas gali skirti tik ambulatorinę reabilitaciją, tačiau esant Jūsų pageidavimui numatytos medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos ir stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, bet apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos nebūtų kompensuojamos iš PSDF lėšų, todėl už tas paslaugas tektų sumokėti pačiam.

Vaistų Kompensavimas

Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:

  1. Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
  2. Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
  3. Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
  4. Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
  5. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.

Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija).

Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje.

Nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „vilties programose“. Jos skirtos pacientams, sergantiems retomis arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra. Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos:

  1. Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (taip pat vadinama „compassionate use programa“);
  2. Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami;
  3. Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui;
  4. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.

Ketvirtas scenarijus - labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose.

Paliatyvioji Pagalba

Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių.

Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.

  • Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.
  • Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą.
  • Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais.

Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos.

Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio.

Patarimai Esant Šlapimo Nelaikymui

  • Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs simptomus, gretutines ligas ir padaręs reikiamus tyrimus, diagnozuos šlapimo nelaikymą ir paskirs gydymą bei išrašys kompensuojamąsias šlapimą sugeriančias slaugos priemones - įklotus ar sauskelnes.
  • Jei jaučiate pratekėjimą fizinio krūvio metu, mankštinkite dubens dugno raumenis atlikdami Kėgelio pratimus.
  • Jei nespėjate nueiti iki tualeto ir šlapimas prateka, tuomet:
    • Nevartokite arba mažinkite šlapimo pūslę dirginančių produktų vartojimą: kavos, kakavos, šokolado, gazuotų gėrimų, alkoholio, citrusinių vaisių, neskiestų sulčių, pomidorų;
    • Būtinai gerkite pakankamai vandens - koncentruotas šlapimas dirgina šlapimo pūslę ir sukelia skubos nelaikymo simptomus.

Lytinė Sveikata Sergant Onkologinėmis Ligos

Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai - pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją, gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais, nepageidaujamais simptomais.

Informacijos teikimas. Svarbu suprasti galimus ilgalaikius šalutinius gydymo poveikius.

Moterims gali padėti lubrikantai. Vyrams vaistai (PDE5 inhibitoriai, sildenafilio citratas ir tadalafilas) gali padėti pasiekti erekciją. Jie taip pat padeda su veikla susijusio nerimo erekcijos sutrikimais, nes vyras, įsitikinęs, kad vaistai padės, vien dėl šios minties gali patirti erekciją.

Palaikomojo konsultavimo tikslas - padėti pacientams susitaikyti su diagnoze ir gydymu, stiprinti pasitikėjimą savimi ir kūno įvaizdį. Lytinis konsultavimas gali būti teikiamas poroms, jas skatina diskutuoti apie savo lytinio gyvenimo lūkesčius.

Nuolatinis fizinis krūvis gerina psichologinę gerovę, kuri yra pagrindinis seksualinės sveikatos veiksnys. Vyrai, gana fiziškai aktyvūs ir nerūkantys, mažiau linkę patirti erekcinę disfunkciją.

Bendradarbiavimas su Socialiniais Paslaugų Tiekėjais

Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir socialinių paslaugų tiekėjais yra neišvengiamas etapas teikiant ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Vertinant paciento poreikius neišvengiamai susiduriama su tokias paciento poreikiais kaip kompensacinių priemonių prieinamumas, namų aplinkos pritaikymas, vienkartinių medicinos priemonių ir medikamentų kompensavimas, asmeninio asistento paslaugos ir pan.

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas yra sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės. Savivaldybės atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijose gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

Socialinės paslaugos asmenims jų namuose teikiamos kreipiantis į Savivaldybės socialinės paramos skyrių. Asmens, pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį nustato savivaldybės socialiniai darbuotojai.

žymės:

Panašus: