Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.
Vienas iš svarbių tyrimų nėštumo metu yra šlapimo tyrimas. Tai paprastas, greitas ir informatyvus tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme.
Kam Reikalingas Šlapimo Tyrimas Nėštumo Metu?
Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Šlapimo tyrimas nėštumo metu turėtų būti atliekamas ne vieną kartą, pradedant nuo bendro šlapimo tyrimo. Tai padeda įvertinti organizmo sistemų veiklą.
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Pagrindiniai Šlapimo Tyrimo Rodikliai Ir Jų Reikšmė
Po tyrimo nustatomi šie rodikliai: gliukozė, ketonai šlapime, eritrocitai šlapime, leukocitų kiekis, nitritai, bilirubinas šlapime ir urobilinogenas šlapime. Iš laboratorijos gautas atsakymas su skaičiais ir trumpiniais greičiausiai nebus jums suprantamas, tad šlapimo tyrimo analizę geriau atliks gydytojai.
Štai pagrindiniai rodikliai ir ką jie reiškia:
- SG (specifinis tankis): Tai rodiklis, kuris atspindi inkstų funkciją, ar inkstai pakankamai gerai skiria šlapimą. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Jo rodikliai turėtų būti 1,010-1,025. Šio rodiklio pakitimus tiesiogiai gali lemti jūsų sunaudojamų skysčių kiekis, tai yra jei vartojate per mažai vandens - tankis gali padidėti. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
- PH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra): Šlapimo tyrimo Ph rodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU (leukocitai): Svarbu sekti, ar nepadaugėjo leukocitų šlapime nėštumo metu. Leukocitų šlapime kiekis turi siekti ne daugiau kaip 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
- NIT (nitritai): Nitritų šlapime neturėtų būti visai. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos. Jei jūs esate sveikas, nitritų šlapime nėra fiksuojama. Sveikiems žmonėms nitritų šlapime nerandama. Bakterijos, kurios sukelia šlapimo takų infekciją, nitratus paverčia į nitritus, tad nitritai yra bakterijų produktas.
- PRO (baltymų kiekis): Raidėmis PRO žymimas baltymų kiekis šlapime. Jis turėtų būti 0-0,3 g/l. Padidėjęs baltymų kiekis vadinamas albuminurija arba proteinurija. Normoje baltymo šlapime neturėtų būti. Baltymas gali atsirasti po didelio fizinio krūvio, esant karščiavimui, sergant šlapimo takų infekcija arba atsiradus šlapime kraujo. Normoje baltymo šlapime neturėtų būti. Taip pat šie rodmenys gali padidėti ir dėl didelio emocinio bei fizinio krūvio, esant stipriam karščiavimui, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU (gliukozės koncentracijos rodiklis): Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET (ketonai): Ketonai šlapime atsiranda, kai organizme skyla riebalai. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL (bilirubino kiekis): Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB (uribilinogenas): Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY (eritrocitai): Eritrocitai yra raudonieji kraujo kūneliai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt. Kraujas šlapime vadinama hematurija. Ji gali būti makroskopinė - kai kraujas šlapime matomas plika akimi, arba mikroskopinė - kraujas nustatomas šlapimo tyrimo pagalba arba mikroskopu. Kraujas šlapime gali būti šlapimtakių infekcijos, akmenligės požymis, o taip pat ir tokių sunkių ligų, kaip vėžio, požymis. Moterims kraujas šlapime randamas menstruacijų metu.
Kaip Tinkamai Pasiruošti Šlapimo Tyrimui?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- Tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas.
- Mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje.
- Prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių.
- Tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis.
- Šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
- Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, geriausia 2-3 dienos po jų.
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su mūsų klinikos specialistais.
Kada Reikėtų Sunerimti Dėl Šlapimo Tyrimo Rezultatų?
Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Ką Daryti Gavus Tyrimo Atsakymus?
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.
Nesudėtingas ir greitas šlapimo tyrimas gali atskleisti tikrai nemažai informacijos apie mūsų sveikatos būklę. Sveikatos priežiūros specialistų rekomendacija yra bendrą šlapimo tyrimą atlikti kartą per metus, kad būtų galima užkirsti kelią įvairioms ligoms. Be kita ko, šlapimo tyrimus svarbu atlikti ir tada, jei jis yra pakitęs.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Šlapimo pūslės uždegimas nėštumo metu: simptomai ir gydymas
- Vaistai nuo šlapimo pūslės uždegimo vaikams: ką reikia žinoti?
- Šlapimo takų uždegimas kūdikiui: simptomai, priežastys ir gydymas
- Geriausios knygos apie naujagimio priežiūrą – išsamus vadovas pasiruošimui gimdymui ir kūdikio auginimui
- Atopinis dermatitas kūdikiams: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti?