Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Skyrybos - psichologiškai ir teisiškai sudėtingas procesas tiek tėvams, tiek vaikams. Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris gali būti dar sudėtingesnis, kai pora turi nepilnamečių vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skyrybos veikia, kai yra vaikų, ir ką tėvai turėtų žinoti. Skiriant nepakankamai dėmesio šių klausimų aptarimui sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (kai skiriamasi bendru sutarimu), taikos sutartyje ar teismo proceso metu, gali atsirasti ateityje nepatogumų keliančių pasekmių.

Skyrybų Procesas Lietuvoje

Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus santuoką nutraukia tik teismas. Skyrybos Lietuvoje - procesas, kuris reikalauja laiko ir profesionalių žinių, tačiau tvarkos supratimas gali palengvinti šį procesą. Pirmiausia, Lietuvoje yra aiški teismų sistema, nagrinėjanti santuokos nutraukimo bylas. Antra, turime aiškią įstatyminę bazę, o internete galima rasti daug naudingos informacijos apie skyrybas internetu. SkyrybosLietuvoje skyrybų prašymus nagrinėja teismai. Jei neturite nepilnamečių vaikų ir su sutuoktiniu nesudarote bendro ūkio jau daugiau kaip metus, santuokos nutraukimą gali patvirtinti notaras. Tačiau, jei turite vaikų arba bendro ūkio netvarkote mažiau nei metus, arba jei vaikų neturite, bet bendro ūkio netvarkote mažiau nei metus, reikės kreiptis į teismą.

Kur kreiptis dėl skyrybų?

Norint pateikti skyrybų prašymą, reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jei atsakovas turi mažamečių vaikų, gyvenančių su juo, prašymas pateikiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Jei skyrybų prašo abu sutuoktiniai, prašymą galima pateikti pagal bet kurio sutuoktinio gyvenamąją vietą.

Santuokos nutraukimo būdai Lietuvoje

Santuoka gali būti nutraukta trimis būdais:

  • Abipusiu sutarimu: Sutuoktiniai gali išsiskirti po vienerių santuokos metų, jei jie sutinka, turi sutartį dėl skyrybų pasekmių ir abu turi visišką teisinę gebą. Jei santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai dažniausiai nekviečiami į teismo posėdį, kurio netenka laukti ilgai.
  • Kaltės pagrindu: Teismas gali nutraukti santuoką, jei vienas sutuoktinis įrodo kito kaltę arba jei abu yra kalti.
  • Vienpusiu prašymu: Vienas sutuoktinis gali kreiptis dėl skyrybų, jei sutuoktiniai buvo išsiskyrę daugiau nei metus; jei kitas sutuoktinis yra paskelbtas neveiksniu, dingusiu be žinios arba yra nuteistas. Skyrybų procesą gali inicijuoti vienas sutuoktinis. Dažniausiai po tokio inicijavimo kitas sutuoktinis sutinka dėl jam galimų padarinių (iš teismo priteistinos kitai pusei didesnės turto dalies, didesnio vaikams išlaikymo ir pan.).

Skyrybos gyvenantiems užsienyje

Taip, galite. Šiuo būdu jūs galėsite nutraukti santuoką ne tik Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Plungėje, Tauragėje ir pan. ar jų rajonuose), bet ir užsienyje (UK (Anglijoje), Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Amerikoje, Japonijoje ar kitoje pasaulio valstybėje). Lietuvos teismai priima ištuokos prašymus tik tuo atveju, jei bent vienas sutuoktinis gyvena Lietuvoje. Notarai gali patvirtinti skyrybų susitarimą nuotoliniu arba mišriu būdu tik tuo atveju, jei užsienietis sutuoktinis turi Lietuvoje išduotą asmens dokumentą (pvz., laikiną leidimą gyventi) ir elektroninį parašą. Jeigu vienas iš sutuoktinių yra užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje dėl santuokos su Lietuvos piliečiu arba dėl šeimos susijungimo, santuokai nutrūkus leidimas gyventi šalyje gali būti panaikintas.

Kokie dokumentai reikalingi norint išsiskirti?

  • Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių
  • Santuokos liudijimas
  • Asmens tapatybės dokumentai
  • Vaikų gimimo liudijimai
  • Pažyma apie šeimos sudėtį, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones
  • Sutartys su kreditoriais (pvz., banko paskolos, lizingo sutartys)

Reikalinga pateikti notaro arba advokato patvirtintas dokumentų kopijas. LR Civilinio proceso kodeksas numato, jog teismui pateikiamos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro ar advokato. Kitu atveju jūsų skyrybų dokumentai bus teismo atmesti. Tai reiškia, jog jūs papildomai patirsite ir už notaro arba advokato paslaugas 100-200 EUR. Todėl, pirkdami internetu skyrybų dokumentus (pvz. skyrybos, greitosskyrybos, e-skyrybos ir pan.) bendru sutarimu neužtikrinama tokios kainos, kurias publikuoja viešumoje. Rezultate jos ženkliai didesnės.

Kiek laiko trunka skyrybos?

Paprastai byla išnagrinėjama per 3-4 savaites, o po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo jis įsigalioja po 30 dienų. Bendru sutikimu skyrybos užtrunka nuo 4 dienų iki mėnesio. Dažniausiai teismas išskiria per 10-15 dienų.

Vaikų Globa ir Išlaikymas (Alimentai)

Vaikų globa skyrybų atveju, taip pat vaikų išlaikymas po skyrybų - tai neretai patys jautriausi ir sudėtingiausi klausimai skyrybų procese. Lietuvoje ilgą laiką vyravo modelis, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatoma su vienu iš tėvų (dažniausiai su motina), o kitas su vaiku bendrauja pasiimdamas jį tam tikromis dienomis, priklausomai nuo tėvų susitarimo ar teismo sprendimo. Vaikų globa yra vienas iš svarbiausių klausimų skyrybų metu. Teismas sprendžia, kuris iš tėvų turės pagrindinę globą, remdamasis vaiko geriausiais interesais. Tai reiškia, kad teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, tėvų gebėjimą patenkinti šiuos poreikius ir kitus veiksnius.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Vienas svarbiausių klausimų skyrybų byloje - kur gyvens vaikas (Civilinio kodekso 3.174 str.). Sprendimas priimamas tokia tvarka: įstatymas skatina tėvus pačius susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos. Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kas sudaro maždaug 95 proc. visų santuokos nutraukimo bylų, tokiais atvejais paprastai jau yra sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos.

Bendravimo tvarka su vaiku

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Lankyti vaikus yra teisė, kurią turi ne tik globos teisę turintis tėvas. Tai reiškia, kad jis turi teisę reguliariai matyti savo vaikus, net jei jie gyvena su kitu tėvu. 50/50 bendravimo tvarka yra tokia, kai vaikas praleidžia lygiai tiek pat laiko su abiem tėvais. Tai gali būti, pavyzdžiui, vieną savaitę su vienu tėvu, kitą savaitę - su kitu. Kitos bendravimo tvarkos gali būti tokios, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau. Svarbu pabrėžti, kad tėvystė reiškia ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti nuolatinį ryšį su vaiku. Ši pareiga išlieka nepaisant skyrybų proceso. Todėl, kai teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, tėvai turi įsipareigoti ją laikytis. Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas.

Išlaikymas (alimentai)

Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.192 str.). Skyrybų atveju sprendžiamas išlaikymo (alimentų) priteisimo klausimas. Alimentai yra vieno iš tėvų lėšos, skiriamos savo vaikui išlaikyti. Dažniausiai jie priteisiami skyrybų atveju. Be to, įprastai alimentai yra mokami nepilnamečiui, tačiau kartais gali būti skiriami ir pilnamečiui vaikui.

Kaip apskaičiuojami alimentai?

Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus:

  • Vaiko poreikius: maistas, apranga, būstas, sveikatos priežiūra, mokslas, laisvalaikis, papildomas ugdymas ir kt. Poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos būklės, gabumų.
  • Tėvų turtinę padėtį: vertinamos abiejų tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, taip pat ir galimybės gauti didesnes pajamas.

Išlaikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad rekomenduojamas minimalus išlaikymas vienam vaikui - ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga „į rankas“ (nuo 2025 m. - 777 Eur), t. y. po 388.5 Eur iš kiekvieno tėvo. Tačiau suma gali būti mažesnė ar didesnė, priklausomai nuo tėvų pajamų ir vaiko poreikių (pvz., gydymas, būreliai).

Išlaikymo formos:

  • Periodinės išmokos: Dažniausia forma - kas mėnesį mokama konkreti pinigų suma.
  • Vienkartinė pinigų suma.
  • Turto perdavimas vaikui (pvz., butas, namas).

Dažniausi mitai apie alimentus:

  • „Alimentai skirti tik mamai/tėčiui.“ Netiesa. Alimentai yra skirti vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
  • „Jei nedirbu, nereikia mokėti.“ Netiesa. Pareiga išlaikyti vaiką išlieka. Teismas gali vertinti galimybes gauti pajamas arba priteisti išlaikymą iš turimo turto.
  • „Jei uždirbu minimalią algą, alga reiškia mokėsiu minimalius alimentus.“ Netiesa. Alimentų dydis priklauso nuo konkretaus vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties.
  • „Galima susitarti, kad alimentų vienas iš tėvų nemokės.“ Netiesa. Tėvai negali susitarti dėl vaiko teisės į išlaikymą atsisakymo. Toks susitarimas negaliotų, nes prieštarautų vaiko interesams. Tačiau išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis.
  • „Jei buvęs sutuoktinis vėl susituokia, alimentų mokėti nebereikia.“ Netiesa.

Mediacija

Lietuvoje šeimos ginčuose, įskaitant skyrybas, kai sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų (gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo), prieš kreipiantis į teismą yra privaloma pasinaudoti mediacijos paslauga. Mediacija - tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu neutralus trečiasis asmuo (mediatorius) padeda šalims pačioms rasti abiem priimtiną sprendimą.

Mediacijos tikslai:

  • Padėti tėvams taikiai susitarti.
  • Sumažinti konflikto žalą vaikams.
  • Rasti individualius, konkrečiai šeimai tinkančius sprendimus.

Jei mediacijos metu pavyksta susitarti, pasirašomas susitarimas, kurį gali patvirtinti teismas. Jei susitarti nepavyksta, gaunama pažyma apie dalyvavimą mediacijoje, kuri leidžia kreiptis į teismą.

Dažniausios Tėvų Klaidos Skyrybų Atveju

Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais taikiai nepavyksta. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.

Netiksli bendravimo su vaiku tvarka

Pirma klaida yra pastebima atvejais, kai nėra nustatoma tiksli bendravimo su vaiku tvarka. Esant geriems tarpusavio santykiams tėvai neapgalvoja būtinybės tiksliai susitarti kokiomis švenčių, atostogų ar savaitės dienomis vaikas matysis su kiekvienu iš tėvų, neaptaria tikslios vaiko pasiėmimo vietos ir laiko. Jei vėliau tėvų santykiai pablogėja ir kyla nesutarimų, tėvai piktnaudžiauja bendravimo tvarkos neapibrėžtumu, atsisako leisti vaikui pasimatyti su kitu iš tėvų ar, priešingai, leisti laiką su vaiku. Siekiant išvengti tokių situacijų būtina tiksliai apibrėžti bendravimo tvarką - numatyti kokias šventines dienas, atostogas ar savaitės dienas vaikas praleidžia su kartu negyvenančiu tėvu ar motina, tiksliai nustatyti vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietą, laiką.

Per mažas arba nenustatytas išlaikymo dydis

Antras dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį - išlaikymo (alimentų) dydis. Kartais nutraukdami santuoką tėvai nenumato išlaikymo vaikui, ar numato labai mažą sumą. Teismai vis rečiau tvirtina tokius susitarimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai esant geriems tėvų santykiams išlaikymo suma nenustatoma arba nustatoma labai maža. Tokiais atvejais kyla grėsmė, kad bėgant laikui, vaikui augant ir jo poreikiams didėjant, tėvų tarpusavio santykiai gali suprastėti, gali pradėti kilti ginčai dėl išlaikymo poreikio ir dydžio. Siekiant išvengti galimų nesutarimų ateityje ir užtikrinti tinkamą išlaikymą vaikui, tėvai nutraukdami santuoką turėtų numatyti proporcingą esamiems ir būsimiems vaiko poreikiams išlaikymą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ilgą laiką formuojama praktika, abiejų tėvų teikiamo, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Taigi, vienas iš tėvų turėtų teikti maždaug 317 eurų dydžio išlaikymą.

Išlaikymo mokėjimas tik iki vaiko pilnametystės

Dar viena tėvų galimai daroma klaida susijusi su išlaikymu - numatomas išlaikymo mokėjimas tik iki vaiko pilnametystės. Tėvai, spręsdami dėl vaiko išlaikymo, gali neapgalvoti, jog vaikui 18 metų sukanka dar būnant 11-12 klasėje, o vaiko poreikiai išlieka nekintantys iki pat vidurinės mokyklos baigimo ar net ilgiau. Tokiu atveju, vaikui sulaukus 18 metų amžiaus, tenka pačiam pakartotinai kreiptis dėl išlaikymo. Remiantis aktualia teismų praktika, tais atvejais, kai santuoka nutraukiama bendru sutarimu, ar sudaroma taikos sutartis santuokos nutraukimo procese, svarstydami dėl vaiko išlaikymo trukmės tėvai gali numatyti vaiko išlaikymą ne tik iki pilnametystės, bet ir iki vidurinės mokyklos baigimo ar net kol vaikui sukaks 24 metai. Tačiau pabrėžtina, kad pilnamečio vaiko išlaikymas būna nustatomas tik įstatyme numatytais atvejais: vaikams kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų.

Išlaikymo mokėjimas grynaisiais pinigais

Kita tėvų daroma klaida - jau mokant nustatytą išlaikymą. Kartais tarp vaiko tėvų susiklosto tokia praktika, jog išlaikymo suma yra ne pervedama, o mokama grynaisiais pinigais. Už išlaikymą mokant grynaisiais pinigais ir nepasirašant jokio pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, išlaikymo mokėtojui kyla rizika, jog ginčo tarp tėvų dėl išlaikymo mokėjimo atveju, nebus įrodymų, apie išlaikymo mokėtojo atliekamą pareigą. Tokioje situacijoje savo teisėmis piktnaudžiaujanti pusė gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o iškart po to - į antstolį dėl neišmokėto išlaikymo išieškojimo.

Išlaikymas ne periodinėmis išmokomis ar pinigine suma, o turtu

Galiausiai rečiau praktikoje pasitaikantis, tačiau ne ką mažiau svarbus dalykas, į kurį reikėtų atkeipti dėmesį - išlaikymas ne periodinėmis išmokomis ar pinigine suma, o turtu. Tokiais atvejais išlaikymą turintis teikti vienas iš tėvų nusprendžia vaiko nuosavybėn perduoti butą, namą, ar kitą turtą. Tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio gan dosnus vaiko išlaikymo būdas, gali sukelti įvairių problemų. Pirma, vaikas turtu galės savarankiškai naudotis tik sulaukęs pilnametystės, taigi iki 18 metų turtu rūpinsis tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tai reiškia, kad turtas (gavus notaro leidimą) gali būti parduotas, dovanotas, o pats vaikas gali nesulaukti laiko, kai galės turtu rūpintis savarankiškai. Antra, išlaikymas turtu gali nepatenkinti kasdienių vaiko poreikių, pavyzdžiui, jei vaikui trūksta lėšų drabužiams, būreliams, daiktams, tai turto turėjimas šių lėšų neatneš. Trečia, Lietuvos respublikos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme yra numatyta kompensacija asmenims, įsigyjantiems savo pirmąjį būstą.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Kyla klausimų skyrybų proceso turint nepilnamečių vaikų?

  • Ar galima dalintis vaiko globa lygiomis dalimis? Taip, ir tai yra pats geriausias bei pigiausias kelias.
  • Ar galima susitarti, kad vaikui nebūtų mokami alimentai? Ne, tėvai negali susitarti, kad vaikas negautų išlaikymo, nes tai pažeistų vaiko teises.
  • Ar vaikas visuomet lieka gyventi su mama? Ne, tai yra mitas. Teismas sprendžia dėl vaiko gyvenamosios vietos atsižvelgdamas tik į vaiko interesus ir abiejų tėvų galimybes juo rūpintis.
  • Kaip apskaičiuoti vaiko alimentus? Nėra vienos formulės, nes yra vertinami konkretūs vaiko poreikiai (maistas, drabužiai, būstas, ugdymas, sveikata, laisvalaikis) ir abiejų tėvų finansinės galimybės. Rekomenduojama sudaryti detalią vaiko poreikių lentelę ir ją pagrįsti.
  • Ar galiu pateikti prašymą be teisininko? Taip, prašymą teismui galite teikti ir patys.
  • Ar reikalingas teismo sprendimas, jei sutariam dėl visko? Jei taikiai sutariate dėl turto padalijimo, tai galite įforminti notarine sutartimi.
  • Ar galiu reikalauti vaiko išlaikymo, jei tėvas niekada nemokėjo, bet vaikas jau suaugęs? Jei vaikas jau suaugęs (virš 18 metų ir nesimoko dieninėje mokykloje arba virš 24 metų), išlaikymo už praėjusį laikotarpį, kai jis buvo nepilnametis, paprastai reikalauti nebegalima, nebent buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo, kuris nebuvo vykdomas.
  • Ar tėvas (motina) gali matytis su vaiku be matymosi su vaiku tvarkos? Taip, jei tėvai sutaria draugiškai ir bendravimas nekenkia vaikui, formali tvarka nėra būtina.
  • Kas atsitinka, jei tėvas (motina) deklaruoja vaiką savo adresu be mano žinios? Vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas yra administracinis veiksmas ir tiesiogiai nekeičia teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos.
  • Ar galiu išvykti gyventi į kitą miestą ar šalį su vaiku? Jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Jumis, išvykti į kitą miestą Lietuvoje paprastai galite, tačiau turite užtikrinti kito tėvo teisę bendrauti su vaiku. Išvykimui gyventi į kitą šalį būtinas kito tėvo sutikimas arba teismo leidimas, jei kitas tėvas nesutinka.

Patarimai Tėvams

Skyrybos turint vaikų gali būti sudėtingos, bet su tinkamu planavimu ir informacija, galima padaryti šį procesą kuo mažiau skausmingą visiems susijusiems asmenims. Svarbu, kad tėvai bendradarbiautų ir visada laikytųsi vaiko geriausių interesų.

  • Susitarkite taikiai: Tėvų gebėjimas susitarti dėl su vaikais susijusių klausimų rodo jų brandą ir atsakomybę. Taikūs susitarimai mažiau traumuoja vaikus, leidžia išsaugoti pagarbius tėvų santykius, sutaupo laiko ir pinigų, kurie būtų išleisti teisminiams ginčams.
  • Būkite sąžiningi: Jei taikiai susitarti nepavyksta, ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos sprendžia teismas. Teismo procesas gali būti ilgesnis ir brangesnis, tačiau kartais tai yra vienintelė išeitis, kai viena iš šalių elgiasi nesąžiningai ar neįmanoma rasti kompromiso.
  • Pasitarkite su specialistais: Visada rekomenduojame pasitarti su skyrybų teisininkais. Draugų patarimai, pavyzdžiai internete negali prilygti su individualia skyrybų teisininko konsultacija, padėsiančia tiksliai ir konkrečiai suderinti skyrybų sąlygas, kuriomis buvę sutuoktiniai gyvens po skyrybų - ypač kai jie buvo ir lieka susieti vaikais, kreditoriniais įsipareigojimais ir pan.

žymės: #Vaiku

Panašus: