Skrandžio virusas vaikui: simptomai, gydymas ir prevencija

Visi virusai labiau plinta šaltuoju metų laiku. Gydytoja-epidemiologė G. Zagrebnevienė teigia, kad pagal statistiką matome, jog ir žarnyno infekcijomis sergančiųjų padaugėja šaltuoju metų laiku. Dažniausiai Lietuvoje yra registruojamos rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.

Žarnyno infekcijų simptomai

Žarnyno infekcijų pagrindiniai simptomai - pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas.

Kaip plinta virusai

„Šie virusai išsiskiria su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip patenka į aplinką ir į kito žmogaus organizmą patenka su maistu, per neplautas rankas, patenka per burną, - sako gydytoja. - Virusai dauginasi žarnyne ir sukelia minėtus požymius. Virusai neplinta per orą ir įkvėpus žarnyno infekcija žmogus nesusirgs."

Adenovirusai plinta nuo infekuoto žmogaus šiais būdais:

• per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis;
• per orą - kosėjant, čiaudint;
• virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.

Gydytoja-epidemiologė sako, kad rankų plovimas yra pagrindinė apsisaugojimo priemonė, kuri sumažina riziką užsikrėsti bet kokiomis užkrečiamosiomis ligomis. „Ant neplautų rankų gali būti ir kitų įvairių virusų ir bakterijų, kurie gali sukelti ligas. Labai svarbu žmonėms, kurie turi kokių nors žarnyno negalavimų, tuo metu kitiems žmonėms negaminti maisto. Jei nepavyksta to išvengti, tai rankų higienai turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys“, - pataria G. Zagrebnevienė.

Rotavirusinė infekcija ypač plinta tarp vaikų, didžiausias sergamumas - iki 5 metų. Serga ir suaugę, tačiau lengviau. „Suaugęs žmogus gali ir nepatirti ypatingų ligos požymių, tačiau su išmatomis irgi gali išskirti virusą ir jeigu žmogus nėra pratęs dažnai plauti rankas, tai gali būti kad virusas gali būti paplatintas ir tarp šeimos narių“, - sako gydytoja-epidemiologė.

Apsisaugoti nuo žarnyno virusų yra labai nelengva, mat viruso, kuris gali sukelti infekciją ir pasireiškia požymiais, reikia labai nedaug. „Viena kita dalelė, patekusi į vaiko organizmą, gali sutrikdyti jo sveikatą savaitei ar net ilgiau“, - įspėja G. Zagrebnevienė.

Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika - skiepijimai rotavirusine vakcina, tačiau ja skiepijami vaikai tik iki 6 mėnėsių. Nuo noro viruso specifinių apsisaugojimo priemonių nėra, todėl svarbiausia - švarus maistas ir vanduo, rankų plovimas.

ULAC atstovė pabrėžia, pajutus žarnyno infekcijos simptomus, nereikėtų užsiimti savigyda, o kreiptis į šeimos gydytoją. Žmogus dėl vėmimo ir viduriavimo gali netekti daug skysčių, o tai gali būti rizikinga, todėl tam skirtą gydymą geriausiai skirs tik profesionalas. Dėl žarnyno infekcijų galimos ir komplikacijos.

„Dehidratacija gali būti kelių laipsnių ir labai sunku numatyti, kada tai gali būti negrįžtama. Virusas gali patekti į kraują ir sukelti kitas, nenumatytas komplikacijas, kaip meningoencefalitas, tačiau tai yra labai reti atvejai“, - sako gydytoja-epidemiologė.

Rotaviruso sukeltas enteritas

Pirmieji rotavirusų sukelto enterito (plonosios žarnos uždegimas) simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja.

Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4-6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Norovirusai

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.

Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.

Adenovirusai

Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų. Dažniausiai jie sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas: gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt. Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija yra vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai. Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.

Kaip sumažinti užsikrėtimo virusais riziką

Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama:

• Kuo dažniau plauti rankas. Suaugusieji turi padėti plauti rankas mažiems vaikams.
• Tinkamai valyti patalpas.
• Saugiai tvarkyti maistą pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimus.
• Kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą.
• Neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis.
• Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.
• Susirgus pasilikti keletą dienų namuose, negaminti maisto kitiems.

Kada plauti rankas

Rankas rekomenduojama plauti:

• prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;
• pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;
• po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo;
• po sąlyčio su gyvūnais / gyvūnų ekskrementais;
• po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
• prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
• kai sugrįžtama namo iš lauko;
• be to, vaikų lopšeliuose-darželiuose vaikams plaunamos rankos ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.

Patalpų valymas

Aplinkos valymas ir dezinfekcija - labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai. Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.

Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz., durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui.

Nuolatiniam patalpų valymui, kai vaikų įstaigoje nėra viduriuojančių vaikų ir neužregistruotas protrūkis, pakanka naudoti šiltą vandenį ir neutralias buitines valymo priemones. Protrūkio metu paviršiai valomi ir dezinfekuojami dažniau nei paprastai, rekomenduojama valyti kasdien pagal valymo grafiką.

Noro virusas (Skrandžio gripas)

Noro virusas - tai virškinamojo trakto virusinė infekcinė liga. Žiemą-pavasarį Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato šalyse suaktyvėja viduriavimą sukeliantys žarnyno virusai, todėl susergama norovirusine infekcija, kuri dar vadinama „žiemos vėmimų liga“ arba „skrandžio gripu“. Šiuo virusu užsikrėsti gali visų amžiaus grupių asmenys, todėl noro virusas pasireiškia tiek kūdikiams, tiek pagyvenusiems žmonėms, kurių nusilpusi imuninė sistema. Vis tik didžiausias sergamumas pastebimas vaikams iki 9 metų.

Iš visų infekcinių ligų, sukeliančių viduriavimą, noro virusas yra pati dažniausia. Noro virusu žmogus gali užsikrėsti keletą kartų, vadinasi vieną kartą susirgus imunitetas šiam virusui nesusidaro. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po užsikrėtimo praėjus 12-48 valandoms. Norovirusai stebėtinai atsparūs temperatūros svyravimams (atsparumas 60-70 laipsnių temperatūrai bei atšalimams) ir net kai kuriems dezinfekantams.

Protrūkių metu norovirusai gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcijos plinta ligonių šeimose. Žmogus gali užsikrėsti norovirusine infekcija nuo tiesioginio sąlyčio su kitu sergančiuoju, per maistą (ypač termiškai neapdorotą), orą, užterštus daiktus (ir fekalijas). Taip pat svarbu atidžiai rinktis geriamą vandenį ir maudantis viešuose baseinuose vengti vandens patekimo į burną.

Noro viruso simptomai:

• Vėmimas;
• Vandeningas viduriavimas;
• Pykinimas;
• Raumenų bei sąnarių skausmai;
• Pilvo, galvos ir raumenų skausmai;
• Bendras negalavimas;
• Karščiavimas.

Rimtesni simptomai: vėmimas tulžimi, krauju, viduriavimas su krauju, sąmonės sutrikimai, aukšta temperatūra.

Noro viruso gydymas

Noro viruso inkubacinis periodas (laikas, nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) trunka nuo 12 valandų iki 2 dienų. Jei būklė nesunkėja, virusas yra gydomas namuose, tačiau jeigu simptomai nepraeina per 3 dienas ar liga suintensyvėja, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Kaip ir kiti virusai, norovirusai negydomi su antibiotikais ar priešvirusiniais vaistais, todėl pagrindinis gydymas yra simptomų palengvinimas:

• ypatingai svarbu palaikyti tinkamą skysčių kiekį organizme, jog nekiltų dehidratacijos pavojus;
• vartokite papildus (kalis, magnis) ar kitus preparatus, kurie atstato elektrolitų balansą organizme;
• venkite aštraus ar saldaus maisto, pieno produktų ar kito maisto, kuris gali sudirginti organizmą.

Skrandžio gripas (virusinis gastroenteritas)

Skrandžio gripas - tai dažnai pasitaikanti virusinė infekcija, sukelianti ūminį virškinamojo trakto uždegimą. Nors mediciniškai ši liga vadinama virusiniu gastroenteritu, dauguma žmonių ją vadina tiesiog skrandžio gripu. Ši infekcija nėra susijusi su tradiciniu gripu, kurį sukelia gripo virusai. Skrandžio gripą dažniausiai sukelia rotavirusai, norovirusai ar adenovirusai, pažeidžiantys virškinamąjį traktą.

Skrandžio gripas yra itin užkrečiamas ir gali greitai plisti per užterštą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Simptomai paprastai pasireiškia staiga ir gali būti itin nemalonūs - pykinimas, vėmimas, viduriavimas bei pilvo skausmai dažniausiai tampa pagrindiniais ligos požymiais. Nors daugeliu atvejų liga praeina savaime per kelias dienas, kai kuriais atvejais ji gali sukelti pavojingas komplikacijas, o ypač pavojingas skrandžio gripas vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar žmonėms su silpnesne imunine sistema.

Pagrindiniai skrandžio gripo simptomai

• Pykinimas - vienas pirmųjų skrandžio gripo požymių. Dažnai pasireiškia staiga, gali būti lydimas nemalonaus pojūčio skrandyje, silpnumo ar apetito praradimo. Pykinimas gali trukti kelias valandas ar net kelias dienas, priklausomai nuo infekcijos sunkumo.
• Vėmimas - dažnas skrandžio gripo simptomas, kuris padeda organizmui atsikratyti viruso ir toksinų. Vėmimas gali būti protarpinis arba dažnas, ypač pirmosiomis ligos dienomis. Tai pavojinga dėl didelio skysčių netekimo, kuris gali sukelti dehidrataciją, todėl naudinga būtų vartoti elektrolitų balansą atstatančius preparatus.
• Viduriavimas - pagrindinis skrandžio gripo požymis, dažnai pasireiškiantis vandeningomis, dažnomis išmatomis. Viduriavimas gali tęstis nuo 1 iki 10 dienų, priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Sunkiais atvejais viduriavimas gali būti labai intensyvus, todėl būtina gerti daug skysčių, kad išvengtumėte organizmo dehidratacijos.

Kiti skrandžio gripo simptomai:

• Pilvo skausmai ir spazmai - infekcija dirgina žarnyną, dėl ko atsiranda pilvo skausmai, kurie gali būti stipresni po valgio ar atsigėrus.
• Karščiavimas - kai kuriais atvejais skrandžio gripas gali sukelti nedidelį ar vidutinį karščiavimą (37,5-39°C). Karščiavimas rodo, kad organizmas kovoja su virusu. O jei temperatūra pakyla virš 39°C arba išlieka ilgiau nei kelias dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
• Bendras silpnumas ir nuovargis - dėl dehidratacijos, prastos mitybos ir virusinės infekcijos organizmas išsenka, todėl ligonis gali jausti bendrą silpnumą, mieguistumą, apatiją.
• Galvos skausmas ir raumenų skausmai - šie simptomai dažnai lydi virusines infekcijas. Galvos skausmas gali atsirasti dėl skysčių netekimo ir karščiavimo, o raumenų skausmai - dėl organizmo kovos su virusu.

Simptomų trukmė ir intensyvumas

• Lengva forma - simptomai trunka 1-3 dienas, gali pasireikšti tik lengvas viduriavimas ar trumpalaikis pykinimas.
• Vidutinio sunkumo forma - simptomai išlieka apie 4-6 dienas, pasireiškia vėmimas, viduriavimas, vidutinio stiprumo pilvo skausmai.
• Sunkesnė forma - simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę, dažnas viduriavimas ir vėmimas gali sukelti stiprią dehidrataciją, reikalaujančią medicininės pagalbos.

Dauguma žmonių pasveiksta per savaitę, tačiau svarbu stebėti savo organizmą ir imtis reikiamų priemonių, kad išvengtumėte komplikacijų. Jei simptomai stiprėja ar nepraeina per tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Skrandžio gripas dažniausiai yra savaime praeinanti liga, tačiau tam tikrais atvejais gali kilti komplikacijų, reikalaujančių ir medicininės pagalbos. Ypač svarbu stebėti savo ar artimųjų būklę, jei simptomai trunka ilgiau nei įprasta ar yra labai stiprūs.

Pavojingi požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti:

• Stipri dehidratacija - Vėmimas ir viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali būti pavojinga, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims su silpna imunine sistema. Dehidratacijos simptomai - sausa burna ir lūpos, sumažėjęs ar visai sustojęs šlapinimasis, stiprus troškulys, galvos svaigimas ar alpimas, odos elastingumo sumažėjimas.
• Kraujo buvimas išmatose ar vėmimas krauju - Jei viduriuojant išmatose matomas kraujas arba vemiate krauju, tai gali būti sunkesnės infekcijos, skrandžio opos ar net kraujavimo virškinamajame trakte požymis.
• Ilgai trunkantis ar didelis karščiavimas - Jei kūno temperatūra pakyla virš 39°C arba išlieka aukšta ilgiau nei dvi dienas, tai gali rodyti antrinę infekciją, kuri gali reikalauti gydymo.
• Labai stiprus pilvo skausmas - Nors pilvo spazmai yra įprastas simptomas, stiprūs, ilgai trunkantys ar aštrūs skausmai gali rodyti kitas ligas, pavyzdžiui, apendicitą ar žarnyno uždegimą.
• Ilgai trunkantys simptomai - Jei viduriavimas, vėmimas ar silpnumas išlieka ilgiau nei tris dienas, tai gali būti ženklas, kad organizmas nesugeba kovoti su infekcija arba yra kita sveikatos problema, reikalaujanti gydytojo apžiūros.

Kada vertėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą?

• Jei skrandžio gripu suserga kūdikis, mažas vaikas ar pagyvenęs žmogus, ir pastebimi stiprios dehidratacijos požymiai.
• Jei pacientas serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar širdies ligomis.
• Jei kankina nuolatinis vėmimas be sustojimo.
• Jei pasireiškia sumišimas, orientacijos sutrikimai ar stiprus mieguistumas.

Kaip gydyti skrandžio gripą?

Skrandžio gripas yra virusinė infekcija, todėl specifinio gydymo nėra. Pagrindinis tikslas yra sumažinti simptomus, apsisaugoti nuo dehidratacijos ir padėti organizmui kuo greičiau atsigauti, todėl svarbu nuolat gerti skysčius. Tačiau kokius skysčius reikia vartoti, o kokių vengti?

Vartoti:

• Vandenį - gerti mažais gurkšneliais, bet dažnai.
• Elektrolitų tirpalus - padeda atkurti prarastus mineralus ir druskas.
• Žolelių arbatas (ramunėlių, mėtų) - ramina skrandį ir mažina pykinimą.
• Sultinius - padeda gauti šiek tiek maistingųjų medžiagų.

Vengti:

• Kavos ir alkoholio, nes jie gali dar labiau skatinti dehidrataciją.
• Pieno produktų, nes gali sukelti papildomą virškinamojo trakto dirginimą.
• Gazuotų ir saldintų gėrimų, nes jie gali sustiprinti viduriavimą.

Nepaprastai svarbi ir tinkama mityba. Kai apetitas po truputį grįžta, svarbu pasirinkti lengvai virškinamą maistą.

Rekomenduojami produktai:

• Džiuvesėliai arba trapučiai
• Virti ryžiai
• Virta vištiena arba triušiena be prieskonių
• Bananai

Tačiau svarbu vengti riebaus, kepto, aštraus maisto bei šviežių vaisių ir daržovių su daug skaidulų ar ankštinių augalų, kurie gali sukelti pilvo pūtimą Taip pat nepamirškite pakankamai laiko skirti poilsiui. Kai sergate skrandžio gripu, organizmas patiria didelį stresą, todėl poilsis yra tiesiog būtinas, kad greičiau pasveiktumėte. Stenkitės gerti pakankamai skysčių, miegoti bent 8 valandas per parą bei vengti fizinio krūvio, kol pasijusite geriau.

Vaistai simptomų palengvinimui

Tam tikrais atvejais galima vartoti ir nereceptinius vaistus, bet tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku. Galite vartoti:

• Paracetamolį arba ibuprofeną - jei karščiuojate ar kamuoja stiprūs kūno skausmai.
• Probiotikus - kurie gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą po stipraus viduriavimo.
• Preparatus nuo pykinimo - gali būti skiriami gydytojo, jei pasireiškia itin stiprus pykinimas.
• Preparatus nuo viduriavimo - gali padėti sumažinti viduriavimą, tačiau jų nereikėtų vartoti be gydytojo rekomendacijos.

Kaip apsisaugoti nuo skrandžio gripo, peršalimo ir kitų ligų?

Norint apsisaugoti nuo skrandžio gripo, peršalimo ir kitų virusinių ligų, svarbu laikytis kelių pagrindinių sveikatos priežiūros taisyklių. Rankų higiena yra viena efektyviausių apsaugos priemonių - dažnas rankų plovimas padeda sumažinti infekcijų plitimą. Taip pat verta vengti kontakto su sergančiais žmonėmis ir stiprinti imuninę sistemą sveika mityba, fiziniu aktyvumu bei pakankamu poilsiu.

Na o jei visgi susirgote, ypač naudingi yra gripo, streptokoko A ar COVID-19 testai, kurie gali padėti greitai nustatyti, ar simptomai yra susiję su gripo virusu ar kita infekcija, o tai leidžia imtis tinkamų gydymo priemonių. Pavyzdžiui, siekiant palengvinti peršalimo ar gripo simptomus, naudingi įvairūs preparatai peršalimo simptomams lengvinti.

Skrandžio gripo stadijos

Stadija	Aprašymas
Užsikrėtimas	Infekcija dažniausiai plinta tarp žmonių uždarose vietose, pavyzdžiui, mokyklose, slaugos namuose ar kruiziniuose laivuose. Kadangi simptomai atsiranda ne iš karto, apie protrūkį dažnai sužinoma tik po kelių dienų.
Inkubacinis laikotarpis	Virusas dauginasi organizme, bet simptomų dar nėra. Kai virusas pasiekia pakankamą kiekį, jis sukelia imuninį atsaką. Šis laikotarpis paprastai trunka kelias dienas.
Ūmi infekcija	Virusinis gastroenteritas yra ūminė infekcija, reiškianti, kad ji prasideda staiga ir trunka trumpai. Imuninė sistema atpažįsta virusą ir pradeda kovoti su juo, todėl atsiranda uždegimas ir ligos simptomai. Kai imuninė sistema įveikia virusą, simptomai išnyksta.
Atsigavimas	Kai imuninė sistema nugalėjo virusą, simptomai pradeda silpnėti ir galiausiai išnyksta. Tačiau net pasijutus geriau, žmogus dar kelias dienas išskiria virusą su išmatomis, todėl vis dar gali užkrėsti kitus.

Dehidratacijos požymiai

Dehidratacija gali būti pavojinga komplikacija, todėl svarbu atpažinti jos požymius:

• Troškulys.
• Mažai šlapimo arba tamsios spalvos šlapimas.
• Užkietėję arba sausi viduriai.
• Silpnumas ar bendras negalavimas.
• Įdubusios akys.
• Verkimas be ašarų.
• Galvos skausmas dėl skysčių trūkumo.
• Sausos lūpos ir liežuvis.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus:

• Helicobacter Pylori Kūdikiams: Atpažinkite Simptomus ir Efektyviai Gaukite Gydymą
• Neįtikėtina tiesa apie skrandžio refliuksą kūdikiams: simptomai, priežastys ir efektyviausias gydymas!
• Ar vaiko skrandžio perkrovimas gali sukelti alergiją? Sužinokite tiesą!
• Geriausi Patarimai, Kaip Išsirinkti Tobulą Išmanųjį Telefoną Vaikui!
• Kaip Sėkmingai Adaptuoti Vaikus su Specialiais Poreikiais Darželyje: Nepakeičiami Patarimai ir Gairės