Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters kūnas saugo ne tik save, bet ir būsimą naujagimį. Nėštumo metu moters imuninė sistema saugo dvi gyvybes - tiek mamą, tiek būsimą naujagimį.
Dėl to imuninė sistema gali dirbti mažiau efektyviai, nėščioji tampa labiau imli įvairioms užkrečiamoms ligoms, įskaitant tas, kurios valdomos skiepais. „Prieš planuojant nėštumą, moteriai reikėtų pasirūpinti persirgtų ligų ir skiepų istorijomis.
Lietuva, Latvija ir Estija - Europos Sąjungos šalys, kuriose viena didžiausių rizikų užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Erkių aktyvumo sezonas paprastai prasideda ankstyvą pavasarį ir trunka iki lapkričio mėnesio, tačiau erkių gyvenimo sezoniškumas pamažu nyksta ir skiepai nuo erkinio encefalito tampa aktualūs visus metus.
Visgi jeigu moteris gyvena endeminėje zonoje, kur nors pamiškėje, ir jai gresia didelė rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu, gydytojas gali nuspręsti nėščiajai leisti pasiskiepyti.
Skiepai nuo erkinio encefalito
Pagrindinė priemonė išvengti susirgimo šia sunkia liga yra profilaktiniai skiepai nuo erkinio encefalito. Atlikus vakcinaciją du kartus su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų imunitetas susiformuoja vieniems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai pratęsiamas dar trejiems metams. Taigi trys injekcijos užtikrina ramų gyvenimą potencialios ligos atžvilgiu trejiems metams.
Erkės būna gyvybingos jau 5-7 laipsnių temperatūroje ir kelia grėsmę sveikatai. Skiepytis reikėtų taip, kad iki erkių sezono jau turėtumėte gerą imunitetą. Tad patartina pradėti skiepytis žiemą ar ankstyvą pavasarį, tačiau skiepytis galima ir visus metus.
Nuo 2004 metų spalio 14 dienos pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-716 erkių pernešamos ligos - erkinis encefalitas ir Laimo liga - yra įtrauktos į profesinių ligų sąrašą. Taigi valstybė įpareigoja darbdavius pasirūpinti darbuotojais, kurie dirba miškuose, pakelėse, pievose, laukuose ar kitose vietose, kur yra tikimybė susidurti su erkėmis.
Vakcinos nuo erkinio encefalito: Encepur ir Ticovac
Encepur vakcina
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji apsaugo tik nuo erkinio encefalito, tačiau nesuteikia apsaugos nuo kitų erkių pernešamų ligų (pvz. Laimo ligos). Šią vakciną galima naudoti vaikams nuo vienerių metų ir suaugusiems.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, kiaušiniui ar vištienos baltymams, antibiotikams neomicinui ir gentamicinui, formaldehidui. Taip pat jei sergate ūmia liga, kuriai reikalingas gydymas - tuomet galima skiepytis tik praėjus 2 savaitėms po pasveikimo.
Galimos TRYS šios vakcinos skiepijimo SCHEMOS:
- Klasikinė schema: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 1-3 mėn., III-ia dozė po 9-12 mėnesių po antros dozės.
- Pagreitinta schema: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė - po 14 dienų, III-ia dozė po 9-12 mėnesių po antros dozės.
- Greičiausia schema: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė 7 dieną, III dozė - 21 dieną.
Imunitetas erkiniam encefalitui susidaro praėjus dviems savaitėms po II-os skiepo dozės (vienam sezonui), po trečios dozės imunitetas trunka 3-5 metus, dėl to reikalingos palaikomosios dozės pagal aukščiau pateiktą schemą.
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
- galvos skausmas;
- pykinimas;
- raumenų, sąnarių skausmas;
- nuovargis;
- karščiavimas >38°C;
- į gripą panaši liga;
- vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva - visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.
Bent parą po vakcinacijos negalima:
- vartoti alkoholio;
- drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
- sportuoti.
Ticovac vakcina
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji apsaugo tik nuo erkinio encefalito, tačiau nesuteikia apsaugos nuo kitų erkių pernešamų ligų (pvz. Laimo ligos). Šią vakciną galima naudoti vaikams nuo vienerių metų ir suaugusiems.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, kiaušiniui ar vištienos baltymams, antibiotikams neomicinui ir gentamicinui, formaldehidui. Taip pat jei sergate ūmia liga, kuriai reikalingas gydymas - tuomet galima skiepytis tik praėjus 2 savaitėms po pasveikimo.
Galimos DVI šios vakcinos skiepijimo SCHEMOS:
- Klasikinė schema: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 1-3 mėn., III-ia dozė po 5-12 mėnesių.
- Greita schema: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 2 savaičių, III-ia dozė po 5-12 mėnesių.
Imunitetas erkiniam encefalitui susidaro po pirmų dviejų dozių (vienam sezonui), po trijų dozių imunitetas trunka 3-5 metus, todėl reikalingos palaikomosios dozės pagal aukščiau nurodytą schemą.
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
- galvos skausmas;
- pykinimas;
- raumenų, sąnarių skausmas;
- nuovargis, negalavimas;
- vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva - visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.
Kiti svarbūs aspektai planuojant nėštumą
Kai planuojate nėštumą, verta įsitikinti, kad esate pasiskiepiję visais privalomais skiepais, nes kai kuriais atvejais nėštumo metu to padaryti negalėsite. „Pavyzdžiui, rekomenduojama pasitikrinti, ar esate pasiskiepiję nuo tokių ligų kaip tymai, kiaulytė ar raudoniukė, ar nereikia atnaujinti stabligės ar difterijos skiepų. Galiausiai, galbūt pravartu pasvarstyti pasiskiepyti nuo sezoninio gripo ar erkinio encefalito“, - teigia farmacininkė.
Taip pat labai svarbu žinoti, kad nėščiųjų negalima skiepyti raudonukės, epideminio parotito („kiaulytės“), tymų, vėjaraupių vakcinomis. Pasiskiepijus šiais skiepais nėštumo metu (pvz., dar apie jį nežinant) didėja persileidimo, apsigimimų tikimybė. Tačiau yra vakcinų, kurios yra saugios nėščiosioms ir netgi rekomenduojamos. Viena tokių vakcinų - tai vakcina nuo gripo.
Minimali komplikacijų rizika ir lengvesnė gripo forma yra itin svarbi nėščiosioms, nes aukšta temperatūra sergant gali sukelti sklaidos defektus ar padidinti persileidimo tikimybę. N. Sakalauskė atkreipė dėmesį, jog labai svarbu yra pasiskiepyti bent 80 proc. populiacijos, kad būtų galima suvaldyti tam tikros ligos plitimą.
Be skiepų klausimo, nepamirškite pasidomėti ir kitais profilaktiniais tyrimais nėščiosioms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje su sunkumais susilaukti vaikų susiduria kas šešta pora. Tačiau, anot U.Jankauskaitės, didelę įtaką porų vaisingumui gali daryti ir tokie dalykai kaip netinkamas gyvenimo būdas ir per didelis stresas, kurių korekcija situaciją gali ženkliai pagerinti.
žymės: #Nestuma